TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl palikimo kariauja ir savi, ir svetimi

2011 08 30 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Paskutinę valią testamentu reiškiantys žmonės dažnai nė neįtaria, kokios aistros užvirs jiems atgulus amžino poilsio. Dėl palikimo vienas kitam į atlapus kimba tiek mirusiojo artimieji, tiek mažai jį pažinoję asmenys. Kartais nesibodima net klastoti testamento.

Ko tik nepadarys dažnas apsukruolis, kad jo kuklus gyvenimas akimirksniu pakviptų dangiškais migdolais. Tereikia tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje ir gebėti iš besiklostančios situacijos išspausti didžiausią asmeninę naudą. Viena sutuoktinių porelė nutarė pralobti svetimo žmogaus sąskaita. Pasirinktas ne itin teisėtas kelias, bet juo bandoma eiti iki galo.

Susirūpino dukros ateitimi

Butą sostinėje išsinuomoję vilniečiai, norėdami užtikrinti mažametės dukros ateitį, savo žvilgsnius nukreipė į mirusios senyvos moters nekilnojamąjį turtą. Dar 2007 metais Aleksejus ir Tatjana Smuškinai teismui pateikė prašymą patvirtinti dokumentą, esą buto savininkė visą savo turtą testamentu paliko jų nepilnametei dukrai.

Baimę įkliūti nustelbė galimybė paprastu būdu įgyti tuo metu 142 tūkst. litų įvertintą butą.

Vos Smuškinų prašymas pasiekė teismą, prasidėjo problemos. "Paveldėtojai" veikiausiai nė neįtarė, kad teisėjas paskirs rašysenos ekspertizę. Atlikus ją paaiškėjo, kad pateiktą testamentą surašė ne buto savininkė.

Tapo teisiamaisiais

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla dėl sukčiavimo stambiu mastu. Sutuoktiniai atsidūrė teisiamųjų suole. Teisme abu kaltinamieji savo kaltės nepripažino.

Jie aiškino, kad iš šeimininkės nuomotame bute po jos mirties rado asmeninį testamentą. Su šiuo dokumentu jiedu kreipėsi į teisininkę. Po konsultacijos vilniečiai nutarė kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, kad šis testamentą patvirtintų.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad buto savininkė dar 1995 metais notaro patvirtintu testamentu buvo palikusi visą turtą giminaičiui Z.J., šiuo metu gyvenančiam JAV. Giminaičio atstovas Lietuvoje suklastoto asmeninio testamento kopiją išsiuntė į JAV. Ten buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir patvirtinta, jog šį dokumentą rašė ne testatorė. Vėliau Amerikos ekspertų išvadas patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai.

Skyrė laisvės atėmimą

Surinktų įrodymų pakako, kad Smuškinų atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu 26-erių T.Smuškinai skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, jos 36 metų vyras nuteistas kalėti dvejus metus. Teismas konstatavo, kad kaltinamųjų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Jų kaltė, teismo nuomone, įrodyta ir slapta užfiksuotais telefono pokalbių įrašais.

Tuo vilniečių šeimos nemalonumai nesibaigė. Paveldėto turto savininkui teismas iš Smuškinų priteisė 75 tūkst. litų turtinės žalos. Teigta, kad dėl ekonomikos krizės minėto buto vertė sumažėjo apytiksliai tokia suma. Tikrasis paveldėtojas butą dar 2007 metais ketino parduoti, tačiau dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Nukentėjusiajam taip pat priteista 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Nors už sukčiavimą stambiu mastu numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, teismas skyrė palyginti švelnią bausmę, nes vilniečiai augina mažametę dukterį ir anksčiau nė karto nebuvo pakliuvę į teisėtvarkos akiratį. Maža to, Smuškinams galėjo būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jie nepanoro atlyginti nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos.

Nuosprendis neatgrasė vilniečių šeimos nuo tolesnių teisybės paieškų. Jie apskundė apylinkės teismo nuosprendį Vilniaus apygardos teismui (VAT). Skundą išnagrinėjęs VAT šių metų liepos 7-ąją nutarė panaikinti Smuškinų atžvilgiu priimto nuosprendžio dalį. Jie atleisti nuo įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Iš Smuškinų priteista tik 1 tūkst. litų neturtinės žalos. Tačiau įkalinimo bausmės liko nepakeistos. Todėl Smuškinai pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui (AT). Jis bylos dar neatvertė.

Butas atiteko kaimynui

Ši pamokoma istorija - ne vienintelė teismų praktikoje. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Alma Liuda Pilipaitienė LŽ papasakojo keletą atvejų, kurie dar labiau iliustruoja dėl testamentų kylančius konfliktus.

Kaip vienas pavyzdžių pateiktas dukros, kuriai teko kreiptis į teismą po tėvo mirties, atvejis. Nors moteris buvo vienintelė įpėdinė, jos tėvo butą mįslingomis aplinkybėmis paveldėjo kaimynystėje gyvenantis vyras. Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, paaiškėjo įdomių aplinkybių. Nustatyta, kad moters tėvas prieš mirtį buvo kreipęsis į policiją, nes buvo apvogtas jo butas. Tarp pavogtų daiktų buvo ir nukentėjusiojo asmens dokumentas.

"Testamente notaras įrašė, kad testatorius (tiksliau, juo apsimetęs asmuo - aut.) pateikė pasą, tačiau dokumentas tuo metu jau buvo negaliojantis. Aplinkybės susiklostė taip, kad butas galiausiai atiteko apsimetėliui. Vienintelė įpėdinė įtarė apgaulę, todėl kreipėsi į teismą. Atlikus ekspertizę kilo pagrįstų abejonių, kad testamentą pasirašė ne turto savininkas, o kitas asmuo. Todėl testamentas buvo pripažintas negaliojančiu", - pasakojo A.L.Pilipaitienė.

Anot teisėjos, nagrinėjant šią bylą nebuvo remtasi vien negaliojančio paso korta. Pagrindo abejoti dokumento tikrumu suteikė paties moters tėvo gyvenimo būdas. Žmogus mėgo išgerti, todėl neatmesta tikimybė, kad kaimynas jo palankumo sulaukė pavaišinęs jį alkoholiu. Dukra nežinojo visų esamos situacijos aplinkybių, mat asocialiai gyvenančio tėvo nelankė. Dažniausiai jų bendravimas apsiribojo pokalbiais telefonu.

Vaikų dvikova

Dar viena Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme nagrinėta byla, susijusi su turto paveldėjimu, buvo ypatinga tuo, kad teismui teko aiškintis kurčnebylės moters palikto testamento teisėtumą. Notaras šį testamentą taip pat buvo patvirtinęs.

"Dar būdama gyva moteris žadėdavo, kad turtą paliks abiem vaikams lygiomis dalimis. Bet po jos mirties paaiškėjo, kad viskas liko vienam sūnui. Vaikai dėl turto susiginčijo. Moteris visą gyvenimą bendravo gestų kalba, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Notaras patvirtino, kad testamentas buvo surašytas ir perskaitytas, bet objektyviai tai negalėjo būti padaryta", - pabrėžė bylą nagrinėjusi A.L.Pilipaitienė.

Testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. Nustatyta, kad notaras neturėjo galimybių išaiškinti testatorei dokumento turinio. Jis pats nemokėjo gestų kalbos, o vertėja tvirtinant testamentą nedalyvavo.

Anot A.L.Pilipaitienės, dažniausiai testamentai ginčijami dėl to, kad paveldėto turto trupinius gavę asmenys būna įsitikinę, jog testatorius rašydamas dokumentą nesuvokė savo veiksmų. Todėl teisėjams tenka skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę.

"Suinteresuotos turto paveldėjimu šalys tikina, kad testamentą parašę asmenys sirgo įvairiomis ligomis. Esą būtent dėl šios priežasties testatoriaus išreikšta valia prasilenkia su jo tikraisiais norais. Kreipiamės į ekspertus. Šiems patvirtinus testatoriaus psichologinę būseną testamento surašymo metu, teismui yra paprasčiau priimti sprendimą dėl dokumento teisėtumo", - pasakojo A.L.Pilipaitienė.

Anot teisėjos, per metus apylinkės teismus pasiekia tik viena kita tokio pobūdžio byla. Tačiau tais atvejais, kai paliečiami nekilnojamojo turto, žemės ar piniginiai dalykai, dažniausiai einama iki paskutinės instancijos. Todėl bylos gali užsitęsti net kelerius metus.

Ekspertizių daugėja

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) direktorius Konstantinas Daškevičius atkreipė dėmesį, kad pomirtinės ekspertizės dėl testatoriaus veiksnumo sudaro apie 4 proc. visų ekspertizių civilinėse bylose. Tačiau lyginant bendrą statistiką galima pastebėti, kad jų per dešimtmetį padaugėjo dvigubai.

"Prieš 10 metų tokių ekspertizių atlikdavome apie 30 per metus. 2010-aisiais jų atlikome apie 60", - sakė K.Daškevičius.

Anot pašnekovo, atliekamos ekspertizės yra itin sudėtingos, nes reikia retrospektyviai vertinti testatoriaus psichikos būklę. "Papildomai vertinamos tiriamo asmens socialinės galimybės. Svarbūs tokie klausimai, kokiomis sąlygomis testatorius gyveno šeimoje. Ar jis galėjo savimi pasirūpinti pats, o gal jam nuolat reikėjo artimųjų pagalbos", - pasakojo VTPT direktorius.

K.Daškevičius patvirtino, kad dažniausiai į ekspertus teismas kreipiasi, kai miręs asmuo sirgo onkologinėmis ligomis. Esminiu iššūkiu tampa atsakyti į klausimą, ar sunkiai sirgę asmenys, sudarydami testamentą, suvokė savo veiksmus. "Atliekant tokius tyrimus svarbi kiekviena detalė. Galbūt tiriamasis asmuo vartojo narkotinius vaistus, pavyzdžiui, morfiną", - užsiminė K.Daškevičius.

Ne ką mažesnę reikšmę turi ir moraliniai motyvai. "Jeigu prieš mirtį testatorių prižiūrėjo tie asmenys, kuriems paliktas turtas, tokia įvykių seka su logika neprasilenkia. Diskusijų atsiranda susiklosčius priešingai situacijai. Dėl testamento teisėtumo abejonių netrūksta, kai turtas paliekamas žmonėms, kurie su testatoriumi nepalaikė artimų ryšių arba apskritai nebendravo", - sakė K.Daškevičius.

VTPT direktorius prisiminė vieną kuriozišką atvejį. Prieš mirtį vienas asmuo testamentą keitė net 10 kartų. Įsigilinus į situaciją paaiškėjo, kad testatorius blaškėsi, nes manė, jog yra blogai prižiūrimas. Testatorius neturėjo vaikų ar giminaičių, todėl vieną mėnesį turtą užrašydavo vienam kaimynui, kitą - kitam. Kartą net perrašė turtą asmenims, kuriuos įsileido gyventi pas save į butą.

"Šis atvejis buvo tikrai unikalus, o atomazga netikėta daugeliui suinteresuotų šalių. Ekspertai nenustatė jokių asmens psichikos sutrikimų. Tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojų parodymai teisme patvirtino, kad aukštąjį išsilavinimą turėjęs vyras suprato savo veiksmus", - pasakojo K.Daškevičius. Teismas paliko galioti paskutinį testamento variantą.

Anot pašnekovo, potencialūs paveldėtojai itin dažnai apeliuoja į tai, kad testamentą sudaręs asmuo po to sunkiai susirgo ir tai esą lėmė jo anksčiau priimtus sprendimus.

"Tokia nuomonė yra klaidinga. Įsivaizduokime tokią situaciją, žmogų po testamento sudarymo ištiko insultas ir tada pradėjo reikštis sunkių ligų požymiai. Pateikti šį faktą kaip argumentą, kad prieš insultą testatoriaus sprendimus galėjo "paveikti" dar nepasireiškusios ligos požymiai - absurdiška", - tvirtino VTPT direktorius.

K.Daškevičius LŽ pateikė keletą statistinių duomenų, kurie patvirtino, kad vadinti sunkia liga sergantį asmenį neveiksniu nėra realaus pagrindo. Praėjusiais metais atliktos 7 ekspertizės šizofrenija sergantiems asmenims. Tik dviem atvejais ekspertai patvirtino, kad testatoriai buvo neveiksnūs. Jų liga buvo smarkiai pažengusi. Dar viena statistinė detalė susijusi su onkologinėmis ligomis sirgusiais asmenimis. Per penkerius metus pasitaikė 18 atvejų ir tik 4 iš tirtų testatorių buvo pripažinti kaip neveiksnūs. Ekspertizės atlikimo laikas priklauso nuo konkrečios situacijos. Būta atvejo, kai ekspertams buvo pateikta 10 tomų medicininės dokumentacijos. Šis tyrimas užtruko iki pusės metų. Ir tai - toli gražu dar ne pabaiga. Retas atvejis, kad ekspertų išvadomis būtų patenkintos visos suinteresuotos šalys. Todėl dažnai prašoma atlikti pakartotinę ekspertizę. Būtent dėl to bylos nagrinėjimas teisme gali užtrukti net iki 10 metų.

Daugiau galimybių

Problemų sprendžiant testamento teisėtumo klausimus kyla, kai potencialūs paveldėtojai ar testatoriai gyvena užsienyje. Advokatas Marius Endzinas prisiminė atvejį, kai dėl turto susikirto mirusio vyro dukrų ir jo sesers interesai.

Lietuvoje gyvenanti moteris Čikagoje mirus broliui pradėjo domėtis palikimo klausimu. Lietuvoje notarė jai pasakė, kad viskas sutvarkyta ir turtas perduotas brolio dukroms. "Kartu su kliente turėjome paveldėjimo pretenziją. Paaiškėjo, kad testatoriaus dukros paveldėjo pagal įstatymą. Tuo tarpu mano klientė JAV rado brolio sudarytą testamentą", - pasakojo M.Endzinas.

Dukros nesutiko su tetos pretenzijomis į joms atitekusį turtą. Užginčytas ne tik faktas, kad ant testamento nėra Lietuvoje veikiančio notaro patvirtinimo, bet ir pats testatoriaus parašas esą galėjo būti suklastotas. "Narpliotas klausimas, ar Amerikoje rastą testamentą galėjo pasirašyti kitas asmuo. Buvo pateikti testatoriaus parašų pavyzdžiai. Ekspertizę Vilniuje teko daryti pagal senus dokumentus. Nustatyta, kad parašą ant testamento galėjo padėti kitas asmuo. Taigi mano klientės pretenzijos nebeteko prasmės", - prisiminė M.Endzinas.

Anot advokato, šioje istorijoje svarbiausias akcentas - bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių institucijų galimybės. Buvo bandoma apklausti Čikagoje testamentą patvirtinusią JAV notarę ir mirusiojo giminaičius, tačiau dėl susirašinėjimo sugaišta daug brangaus laiko, o rezultatas buvo niekinis.

"Įsigaliojus Civilinio kodekso pataisoms turėtų atsirasti galimybė elektroniniu būdu apklausti liudytojus. Taip išspręstume itin opią problemą. Tačiau teismuose ši sistema pradės veikti tik nuo 2013-ųjų, o gal ir dar vėliau", - pabrėžė M.Endzinas.

Randama pavėluotai

Praktika rodo, jog konfliktų tarp paveldėtojų kyla dėl to, kad testamentas randamas praėjus daug laiko nuo testatoriaus mirties. Asmeninį testamentą aptikus po pusmečio, turtas dažniausiai jau būna paveldėtas.

"Tokiu atveju galima ginčyti paveldėjimą pagal įstatymą. Svarbiausia išspręsti testamento autentiškumo klausimą. Surinkti reikiamus dokumentus pavyksta ne visada. Todėl atsiranda abejonių, kurios suinteresuotai šaliai būna nepalankios", - sakė M.Endzinas.

Tokiose bylose svariausi įrodymai - oficialūs valstybinių įstaigų dokumentai, ligos išrašai, notarų bei antstolių dokumentai. Teismuose rašytiniai įrodymai turi didesnį svorį nei liudytojų parodymai.

Testamentu apsidraudžia

Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė LŽ pasakojo, kad tiek asmeniniai, tiek notarų patvirtinti testamentai turi vienodą galią. "Asmeninis testamentas gali būti surašytas ranka, gramatinės klaidos neturi jokios reikšmės, svarbiausia, kad būtų aiškiai išreikšta testatoriaus valia, surašyti paveldėtojai ir jiems paliekamas turtas", - pabrėžė notarė.

Norint išvengti abejonių dėl testamento teisėtumo, geriausia jį patvirtinti notariškai. Nors šis žingsnis toli gražu dar neužtikrina, kad mirus testatoriui turtas paveldėtojams bus padalytas pagal testamente išreikštus norus. Notarų patvirtinti paveldėjimo dokumentai ginčijami ne ką rečiau nei asmeniniai testamentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"