TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl paramos prekybininkų spausti nereikia

2016 02 09 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prancūzijoje įsigaliojus įstatymui, pagal kurį prekybos centrams nurodyta besibaigiančio vartojimo termino produktus perduoti vargingai gyvenantiems žmonėms, mūsų šalies nevyriausybininkai aiškina, kad Lietuvoje nėra būtinybės numatyti tokios prievolės. Nors maisto poreikis didžiulis, reikia ieškoti kitų galimybių šiai problemai spręsti.

Lietuvoje kas penktas gyventojas skursta, teigiama, kad tūkstančiai žmonių užmiega alkani. Tačiau kasmet išmetama 600 tūkst. tonų tinkamo naudoti maisto.

Skurdžiausiai besiverčiantiems gyventojams paramą maisto produktais teikiančių labdaros organizacijų atstovai teigia, kad mūsų šalies prekybininkai yra gana dosnūs atiduodami besibaigiančio vartojimo termino maisto produktus.

Maisto švaistūnai

Kaip sakė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje kasmet išmetama po 7 mln. tonų maisto. Todėl Prancūzijos priimtą įstatymą palankiai vertina ne tik daugelio šalių aplinkosaugos, vartotojų teisų gynimo ar socialinių organizacijų aktyvistai, bet ir socialiai atsakingos bendrovės.

Vis dėlto parduotuvėse atliekantis maistas didelėse valstybėse sudaro santykinai nedidelę besibaigiančio vartojimo termino produktų dalį. Anot V. Ilgiaus, patys prancūzų iniciatyvos autoriai kalba apie galimybę kasdien išgelbėti apie 20 kilogramų maisto vienoje parduotuvėje. „Tokiose šalyse kaip Prancūzija parduotuvių yra tūkstančiai, iš jų surinkti besibaigiančio vartojimo termino maistą ir jį operatyviai išdalyti nepasiturintiesiems – nelengva užduotis. Todėl natūralu, kad jose daugiausia buvo dirbama su stambiausiais atliekančio maisto šaltiniais“, – aiškino jis.

Tuo metu Lietuvoje dėl maisto gamybos sektoriaus ir eksporto ypatumų prekybos tinklai buvo ir tebėra vienas didžiausių atliekančio maisto šaltinių. V. Ilgiaus teigimu, „Maisto bankas“ jau kelerius metus dirba su prekybos centrais siekdamas, kad besibaigiančio vartojimo termino maisto produktai būtų paaukoti skurdžiai gyvenantiems žmonėms.

Vien įstatymai nepadės

Visus besibaigiančio vartojimo termino produktus „Maisto bankui“ atiduoda vienintelis Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas. „Prekybos tinklas „IKI“ paskutinės galiojimo dienos maisto produktus „Maisto bankui“ pradėjo tiekti dar 2009 metais. Per tą laiką nuo sąvartynų „išgelbėta“ ir ant nepasiturinčiųjų stalo patiekta 6,2 mln. tonų maisto, kurio vertė – 15,7 mln. eurų. Sutikite, savo dydžiu tai Lietuvoje precedento neturintis projektas“, – pažymėjo V. Ilgius.

Paramą maistui „Maistui bankui“ teikia ir prekybos tinklai „Maxima“ bei „Rimi“. Vienas atiduota netinkamus tiekti į prekybą vaisius ir daržoves, taip pat duonos, pyrago gaminius, kartais – bakalėjos prekes. „Rimi“ daugiausia atiduoda pieno produktus, duonos ir konditerijos gaminius. Prekybos tinklas „Norfa“, anot V. Ilgiaus, remia kitas organizacijas.

Šiuo metu besibaigiančio vartojimo termino maisto produktai „Maisto banko“ yra surenkami iš daugiau kaip 200 parduotuvių 27 šalies miestuose. Kasdien susidaro apie keliolika tonų maisto. Esą dėl tokios prekybininkų paramos Lietuvoje nėra būtinybės priimti įstatymą, panašų į įsigaliojusį Prancūzijoje. Be to, numačius prievolę prekybos centrams atiduoti visą besibaigiančio vartojimo termino maistą, tektų galvoti apie platesnio masto efektyvų atliekamo maisto surinkimą iš parduotuvių ir dalijimą nepasiturintiesiems, o tam reikėtų nemažai lėšų, infrastruktūros ir savanorių.

V. Ilgius pabrėžė, kad prekybininkų, gamintojų ir ūkininkų atiduodamas atliekantis maistas – didžiulė paspirtis. „Mažas pajamas turintys žmonės ne tik sutaupo lėšų, reikalingų kitiems būtiniausiems poreikiams tenkinti, bet ir savo šeimoms gali užtikrinti visavertiškesnę mitybą, geresnę gyvenimo kokybę“, – LŽ sakė jis.

Kasdien pamaitina 600 žmonių

Labdaros ir paramos fondo „Vilties centras“ direktoriaus ir vieno Nacionalinio kovos su maisto švaistymu kongreso iniciatorių Germano Gordejevo nuomone, griežtas teisinis reglamentavimas kaip Prancūzijoje yra kraštutinė priemonė, kuria galima naudotis tik tuo atveju, jei neįmanoma susitarti.

„Kol kas dialogas su parduotuvėmis tikrai palaikomas. Visa politika, susijusi su besibaigiančio vartojimo termino maisto produktų atidavimu, yra tam tikras dialogo rezultatas. Tai neturi įvykti per dieną, jeigu kalbame apie permainas, kurias galime pavadinti sisteminėmis. Visos dialogo galimybės tikrai neišsemtos“, – pabrėžė jis.

Fondas „Vilties centras“ Vilniuje turi dvi valgyklas, jose kasdien pamaitinama apie 600 žmonių: pensininkų, vienišų mamų su vaikais, bedarbių, socialinės rizikos asmenų. Iš daugiau 110 tūkst. porcijų, čia pagaminamų per metus, daugiau nei 90 proc. paruošiama būtent iš paaukotų maisto produktų. „Galiu vienareikšmiškai teigti, kad jei apskritai nebūtų tokios galimybės, mūsų veikla tokiu mastu nebūtų įmanoma. Jeigu mums tektų pirkti tiek maisto produktų, prireiktų tokios pinigų sumos, kurios tiesiog neturėtume“, – sakė G. Gordejevas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"