Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėl partnerystės įteisinimo – skirtingi požiūriai

 
2017 05 23 9:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovės siūlo įteisinti šeimos nesukūrusių asmenų, taip pat ir tos pačios lyties, sąjungas. Savo pataisas dėl to šiomis dienomis ketina pateikti ir „valstiečiai“.

Parlamentarės Aušrinė Armonaitė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen inicijavo Civilinio kodekso pataisas, numatančias dviem būdais įteisinti partnerystę: įregistravus ją pas notarą arba kartu pragyvenus daugiau nei vienus metus.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šią savaitę taip pat ketina pateikti partnerystės įteisinimą numatančias Civilinio kodekso pataisas. Tiesa, „valstiečių“ siūlomi pakeitimai yra gerokai nuosaikesni, mat partnerystę norima numatyti tik dėl turtinių santykių sureguliavimo.

Siūlo nediskriminuoti homoseksualų

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, partnerystės įteisinimas aktualus dešimtims tūkstančių Lietuvos porų. „Manome, kad atėjo laikas ištaisyti politikų neryžtingumo padarinius ir pagaliau priimti tokius įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų nesusituokusių kartu gyvenančių porų teises, apsaugotų silpnesnę santykių pusę. Mūsų manymu, valstybė neturėtų ignoruoti ar diskriminuoti nemažos dalies savo piliečių, gyvenančių šeiminį gyvenimą, ir kurie dėl vienos ar kitos priežasties nesituokia“, – kalbėjo Seimo narė.

V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog siūlomos pataisos yra nediskriminacinės, o tai reiškia, kad įteisinti partnerystę galėtų ne tik vyro ir moters pora, bet ir tos pačios lyties asmenys. „Šiandien Lietuva yra viena iš vos kelių Europos Sąjungos valstybių, kur vienos lyties porų gyvenimas kartu nėra teisiškai pripažįstamas“, – pažymėjo ji.

Turime į ką lygiuotis

Pasak A. Armonaitės, įteisinus partnerystę taptų paprasčiau tvarkyti turtinius, paveldėjimo reikalus, su sveikata susijusius klausimus, spręsti vaikų padėtį po skyrybų ir panašiai. „Tai labai svarbu ir pagalbinio apvaisinimo atveju. Pavyzdžiui, šiuo metu šią paslaugą gali gauti tik susituokusios poros, o partneriai, sugyventiniai – negali“, – atkreipė dėmesį ji.

A. Armonaitė aiškino, kad šios Civilinio kodekso pataisos rengtos kartu su teisininkais, žmogaus teisių specialistais, nevyriausybininkais.

Ji tikisi, kad pasiūlymą įteisinti partnerystę Seime palaikys ne tik liberalai, bet ir kitų frakcijų atstovai, ir jis galiausiai bus priimtas.

„Labai dažnai kalbame, kad norime gyventi kaip Skandinavijoje – Švedijoje, Norvegijoje, kur gyvena daug mūsų tautiečių ir jaučiasi ten laimingi. Dažnai baksnojame į Vakarų demokratijas, kurios mums yra tarsi pavyzdžiai. Visose šiose valstybėse yra nediskriminuojantys įstatymai – būtent panašūs į tai, ką šiuo metu siūlome. Tos šalys, į kurias nenorėtume lygiuotis, tokių įstatymų neturi“, – pažymėjo A. Armonaitė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Šiandien Lietuva yra viena iš vos kelių Europos Sąjungos valstybių, kur vienos lyties porų gyvenimas kartu teisiškai nepripažįstamas.“

Negali prilygti šeimai

Seimo LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad „valstiečiai“ yra prieš partnerystės reguliavimą Civilinio kodekso vadinamojoje šeimos knygoje. Tačiau jie pasisakytų už tai, kad partnerystė, taip pat ir tos pačios lyties porų, būtų reguliuojama per Civilinio kodekso Šeštąją knygą, apibrėžiančią asmenų turtinius santykius.

„Esame parengę projektą, kurį greičiausiai šios savaitės viduryje registruosime. Manome, kad turėtų būti visų asmenų, kurie gyvena kartu, galimybės sureguliuoti savo turtinius santykius, paveldėjimą, galbūt nemokėti paveldėjimo mokesčio, turėti atsakomybę vienam už kitą priimant sprendimus medicinoje“, – aiškino ji ir pridūrė, kad „valstiečiai“ nemano, jog homoseksualūs asmenys arba asmenys, kurie nesiekia sukurti šeiminių santykių, turėtų įgyti teisę būti šeima. Jeigu partnerystė būtų prilyginta šeimai, A. Širinskienės nuomone, tai menkintų šeimos institutą.

„Valstiečių“ projekte numatyta, kad partnerystę asmenys gali įregistruoti pas notarą, ir taip įgytų visas teises prieš trečiąsias šalis. Partneriais galėtų tapti ir notariškai to neįtvirtinę žmonės, bet jie neįgytų jokių teisių prieš trečiąsias šalis.

Anot A. Širinskienės, nors partnerystė mūsų šalyje nėra įteisinta, teismai, sprendžiantys santuokos nesudariusių asmenų turtinius santykius, tarkime, turto padalijimo po sprendimo nebegyventi kartu, paprastai remiasi Civilinio kodekso Šeštąja knyga.

Agnė Širinskienė: „Valstiečiai“ nemano, jog homoseksualūs asmenys arba asmenys, kurie nesiekia sukurti šeiminių santykių, turėtų įgyti teisę būti šeima.“

„Manome, kad yra paprasčiau ir valstybėje sukeltų mažiau ažiotažo santykių tvarkymas per turtinių santykių prizmę, Šeštąją knygą“, – tvirtino parlamentarė.

Būtinas sprendimas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė, kad konservatoriai kol kas nėra suformulavę savo pozicijos dėl partnerystės įteisinimo. Tačiau jis pats pasisako už tai. „Manau, kad tai yra reikšmingas dalykas, kurį mes, kaip civilizuota valstybė, galėtume išspręsti“, – teigė jis.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė irgi yra už tai, kad pagaliau būtų įteisinta partnerystė. Nors politikė palaiko liberalų pasiūlymą, ją tenkintų ir įteisinti nuosaikesni „valstiečių“ pasiūlymai. „Geriau negu nieko. Visgi tai būtų žingsnis pirmyn, nes dabar visiškai nieko nėra. Tačiau visi puikiai suprantame, kad tai – ne pagal tarptautines žmogaus teises“, – samprotavo ji.

Skirtingi projektai

Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ vadovas Rimantas Jonas Dagys sako, kad „valstiečiai“ nori ne įteisinti partnerystę tradiciniu požiūriu, o sutvarkyti kartu bendrą ūkį vedančių asmenų civilinius santykius. Liberalai, jo manymu, siekia įteisinti partnerystės institutą kaip atsvarą santuokai, tai vėliau esą vestų prie vienalyčių santuokų. „Tai – skirtingi projektai“, – įvertino jis.

Romo Jurgaičio nuotrauka

R. J. Dagys linkęs palaikyti „valstiečių“ pasiūlymą. „Kiek žinau, ten gali būti reglamentuojami ir šešių moterų, ir aštuonių vyrų gyvenimo kartu klausimai, jeigu jie veda bendrą ūkį. Palaikyčiau tokią mintį, kad paskui nekiltų klausimų, ypač slaugymo, gydymo atveju“, – kalbėjo jis.

Parlamentaras pažymėjo, kad partnerystė, jeigu ji nėra suprantama kaip šeimos instituto pakaitalas, gali egzistuoti.

„Pats žodis nei kelia, nei nekelia kokios nors grėsmės. Ją kelia klausimas, į kurį tai įdedi. Jeigu partnerystė yra tarsi šeimos pakaitalas, tada tai kelia grėsmę“, – įsitikinęs R. J. Dagys.

Ne vienas bandymas

Tai nebe pirmas kartas, kai siekiama įteisinti partnerystės institutą. Tačiau ligšioliniai bandymai patirdavo fiasko. Prieš metus įteisinti partnerystę pasiūlė buvusi Vyriausybė. Tiesa, pateiktose Civilinio kodekso pataisose numatyta tik vyro ir moters partnerystė.

Aiškinta, kad partnerystės įtvirtinimas leistų išspręsti pagrindines praktines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria nesusituokę vyrai ir moterys, tokias kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno partnerių mirties ir kt.

Praėjusią Seimo kadenciją projektą, kuriuos siūlyta įteisinti partnerystę, taip pat ir homoseksualių asmenų, pateikė devyni socialdemokratai ir liberalai. Tačiau palaikymo jis nesulaukė.

Europos Sąjungos šalys, kurių įstatymuose nenumatyta registruota partnerystė:

Bulgarija,

Latvija,

Lietuva,

Lenkija,

Rumunija,

Slovakija.

Europos šalys, įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas: Airija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija.

Europos šalys, įteisinusios tos pačios lyties asmenų partnerystę: Andora, Austrija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija, Lichtenšteinas, Malta, Slovėnija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija.

Europos šalys, neįteisinusios jokių tos pačios lyties asmenų sąjungų: Albanija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Juodkalnija, Kosovas, Latvija, Lenkija, Lietuva, Makedonija, Moldova, Monakas, Rumunija, Rusija, San Marinas, Serbija, Slovakija, Turkija, Ukraina.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"