TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl pavardžių rašybos asmens dokumentuose Seimas spręs birželį

2014 06 01 11:16
Marijos Sajekaitės nuotrauka

Įstatymo projektas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose Seimui bus teikiamas geriausiu atveju antrąją birželio pusę, sako viena projekto rengėjų socialdemokratė Irena Šiaulienė.

„Tai nėra mano vienos projektas, antra, mes dar turime koalicijoje apie tai kalbėtis, kadangi projektas - rezonansinis. Aišku, kad pirmą birželio savaitę tikrai neturėsime, teiksime, kai bus aptarta“, - BNS sakė ji.

Ji taip pat teigė, kad išvadų į kalbininkus, taip pat ir į Vyriausybę bus kreipiamasi tik Seimui pritarus įstatymo projektui po pateikimo. Kad Seimas spės gauti išvadas ir bent pradėti svarstyti įstatymą dar pavasario sesijoje, I.Šiaulienė daug vilčių neteikė.

Anot jos, kartu turėtų būti teikiama ir konservatorių parengta alternatyva įstatymo pataisai. Ja siūloma leisti pavardžių rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis ne pagrindiniame, kaip nori socialdemokratai, o papildomame paso puslapyje.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė BNS taip pat tvirtino, kad komisija galėtų pateikti išvadas ilgai nedelsdama, tačiau formaliai ji turi sulaukti Seimo kreipimosi, nes iki šiol nežinoma, dėl kurios iš šių dviejų siūlomų alternatyvų reikėtų pasisakyti.

„Seimas turi apsispręsti dėl paties principo, nuostatos, pasirinkdamas toliau svarstyti vieną ar kitą projektą. O kaip tą nuostatą įgyvendinti, gali pagelbėti ir kitos institucijos, tarp jų - ir kalbos komisija“, - sakė ji.

Pasak D.Vaišnienės, VLKK jau yra anksčiau pareiškusi, kad jei pilietis turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kuriame įrašytas asmenvardis, jį būtų galima originaliai perrašyti ir į Lietuvos piliečio pasą, jei asmuo tampa mūsų šalies piliečiu.

„Tokia nuostata buvo įrašyta ir į 1991 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuris iki šiol galioja“, - sakė komisijos pirmininkė.

Anot jos, kur kas sudėtingiau būtų su tais Lietuvos piliečiais, kurie neturėtų dokumentų, įrodančių pase siekiamą įregistruoti originalią pavardę, pavyzdžiui, lenkiškais ar kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Šiuo atveju turėtų būti politikų apsisprendimas. Taip, mes šį klausimą svarstysime komisijoje. Bet dar kartą pakartosiu - reikia labai aiškiai nustatyti, kas bus tas pagrindas (rašyti pavardę pase nelietuviškais rašmenimis- BNS). Nežinau, kurio laikotarpio dokumentai tai turėtų būti, nes turėkime galvoje, kad iki 1991-ųjų tik kirilica bus užrašytas asmenvardis, tikrai ten nebus tų rašmenų, apie kuriuos dabar kalbama“, - sakė ji.

Socialdemokratų atstovų I.Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo teikiamu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektu siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Alternatyviu grupės Seimo narių įregistruotu projektu siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Projekto iniciatoriai tvirtina, kad šis pasiūlymas - kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"