TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl pilietybės vėl kryžiuojamos ietys

2009 04 17 0:00
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė prisipažino nieko naujo siūlomame dokumente neįžvelgusi.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Užsienyje gyvenantys tautiečiai neįžvelgia noro spręsti jiems rūpimų problemų.

Vakar Seimui buvo pateiktas naujasis Pilietybės įstatymas, kurį parengė prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė. Krašto vadovas su projektu buvo supažindintas dar vasario pradžioje. Tuomet V.Adamkus teigė manąs, kad naujasis įstatymas galėtų padėti išspręsti dvigubos pilietybės problemą bei sumažinti įtampą išeivijoje. Tačiau užsienyje gyvenantys tautiečiai geriausių šalies aukštųjų mokyklų teisininkų parengtą projektą įvertino skeptiškai. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė prisipažino nieko naujo siūlomame dokumente neįžvelgusi.

"Naujasis įstatymas nuo šiuo metu galiojančio skiriasi ir forma, ir turiniu. Įstatymo struktūra yra aiškesnė ir logiškesnė, o turinys labiau suprantamas ne tik specialistams, bet ir visiems pilietybės klausimais besidomintiems asmenims", - pristatydama naująjį projektą vakar Seimo nariams teigė prezidento patarėja Aušra Rauličkytė.

Įstatymas, kuris įsigaliotų nuo 2010-ųjų sausio 1-osios, dvigubą pilietybę siūlo leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims (kartų skaičius neribojamas). Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.

Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys dvigubą pilietybę galėtų turėti tik ypatingais atvejais. Tačiau jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę. Tokia nuostata galioja ir dabar. Pasak A.Rauličkytės, po 1990-ųjų kovo 11-osios į užsienį išvykę tautiečiai, automatiškai praradę Lietuvos piliečio pasą, į dvigubą pilietybę galėtų pretenduoti tik pataisius Konstituciją.

Prezidento suburta darbo grupė pasiūlė įteisinti vadinamąją lietuvio kortą. Kiekvienam lietuvių kilmės asmeniui, turinčiam tokį dokumentą, būtų suteikta teisė bet kada atvykti į Lietuvą ir naudotis visomis pagrindinėmis šalies piliečių, išskyrus politines, teisėmis. Įstatymo projekte toks dokumentas tiesiogiai neminimas, tačiau Vyriausybei iki 2009-ųjų rugsėjo 30 dienos siūloma pateikti įstatymų, apibrėžiančių asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės asmenų statusą Lietuvoje, projektus.

Naujojo Pilietybės įstatymo pateikimas Seimo narių nesudomino, prezidento atstovės kalbos klausėsi vos 59 parlamentarai iš 141. Projektui pritarė 45, prieš balsavo 3, susilaikė - 11 politikų.

"Pasaulio lietuvių bendruomenės nuomonė nepakito: dviguba pilietybė turi būti suteikiama visiems lietuvių kilmės asmenims, tai jų prigimtinė teisė", - LŽ sakė R.Narušienė. PLB vadovė įsitikinusi, kad dvigubos pilietybės klausimas buvo ir yra politinis, o ne teisinis. "Mūsų tauta labai negausi, todėl būtina bendromis jėgomis ją suvienyti ir išsaugoti", - teigė R.Narušienė.

Naujasis Pilietybės įstatymas bus svarstomas ir pirmadienį Vilniuje prasidėsiančioje bendroje PLB ir Seimo komisijos sesijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"