TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl policijos vadovo skyrimo vėl kryžiuojamos ietys

2015 02 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai ginčijasi, kas turėtų skirti policijos generalinį komisarą. Vieni siūlo palikti dabartinę tvarką, kai šį pareigūną skiria prezidentas, kiti norėtų tokią teisę suteikti Vyriausybei.

Apsvarstęs trečius metus tobulinamas Policijos veiklos įstatymo naujoves, TTK prieš porą savaičių beveik vieningai balsavo, kad policijos vadovo skyrimo tvarka būtų keičiama. Pritarta nuostatai, kad policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skirtų ir atleistų Vyriausybė. Pareigūnas būtų tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaitytų Vyriausybei.

Tačiau neseniai pusė TTK narių nuomonę pakeitė. Komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko manymu, kolegų iniciatyva remiasi ne teisiniais, o politiniais argumentais. Galutinis žodis priklausys visam Seimui.

Užtikrina valdžių balansą

Pataisą įregistravę TTK nariai teisę skirti policijos generalinį komisarą siūlo palikti prezidentui, kaip yra dabar. Politikų nuomone, 15 metų galiojanti tvarka užtikrina policijos generalinio komisaro ir visos policijos veiklos stabilumą, ikiteisminio tyrimo nepriklausomumą ir nepertraukiamumą, valdžių balansą, politinį neutralumą ir visiškai pasiteisino praktikoje. Pasak jų, policija - didžiausia ir universaliausia ikiteisminio tyrimo įstaiga Lietuvoje, vienintelė asignavimų valdytoja visoje vidaus reikalų sistemoje. Todėl ir sistemos vadovo skyrimo bei atleidimo tvarka esą turi būti kitokia nei visų kitų šios sistemos institucijų vadovų.

Pasak J. Sabatausko, siūlydamas keisti policijos generalinio komisaro skyrimo tvarką, TTK vadovavosi „teisiniais konstituciniais argumentais“. Jo teigimu, pagal Konstituciją būtent Vyriausybė, o ne prezidentas yra atsakinga už krašto saugumą ir viešąją tvarką. „Todėl visos institucijos, kurios dalyvauja palaikant viešąją tvarką ir užtikrinant visuomenės saugumą, mūsų manymu, turi būti atsakingos bei atskaitingos Vyriausybei ir niekam kitam - nei Seimui, nei prezidentui“, - LŽ sakė J. Sabatauskas. Jis tikino manantis, kad kolegos, teikdami kitokį siūlymą, vadovaujasi kitais - "ne teisiniais, o politiniais argumentais“.

Neesminis dalykas

Tarp šio siūlymo autorių yra ir TTK vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras, Policijos veiklos įstatymo pataisas rengusios darbo grupės vadovas. Jis priminė, kad generalinio komisaro skyrimo tvarkos formuluotės kito ne kartą.

S. Šedbaras sutiko, kad TTK patvirtinta nuostata, kad komisarą skiria Vyriausybė, „labiau atitinka Vyriausybės konstitucinę kompetenciją“. „Nematau problemos, jei policijos generalinį komisarą skirs Vyriausybė. Nes iš tiesų ši sritis yra jos kompetencija“, - LŽ sakė TTK vicepirmininkas. Kita vertus, valstybės vadovas, kuris aktyviai dalyvauja formuojant Vyriausybę, gali dalyvauti skiriant svarbiausių institucijų vadovus. „Policija - didžiausia teisėsaugos institucija pagal svarbą ir atliekamų funkcijų skaičių. Todėl jos vadovą, kaip ir dabar, galėtų skirti prezidentas“, - sakė S. Šedbaras.

Tačiau, anot parlamentaro, komisaro skyrimas tikrai nėra esminė įstatymo naujovė. Kur kas svarbiau, kad keičiasi pareigūnų atlyginimus, atskaitomybės, socialinius, karjeros klausimus reglamentuojančios nuostatos. „Kas skirs komisarą, yra tik aukščiausios valdžios ešalonų konkurencijos detalė“, - teigė S. Šedbaras. Jis vylėsi, kad gana ilgai tobulintą įstatymą pagaliau pavyks priimti per pavasario sesiją.

Iniciatyvų būta ir anksčiau

Iniciatyvų keisti policijos generalinio komisaro ir generalinio prokuroro skyrimo ar atleidimo tvarką Seime būta ne kartą. 2012-ųjų vasarą kilusias tokias diskusijas prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijo kaip mėginimą politizuoti teisėsaugos institucijas. „Šį procesą jau esame perėję prieš 10-15 metų, nenorėčiau palinkėti Lietuvos visuomenei ir valstybei grįžti į senuosius laikus, kai teisėsaugos institucijų vadovai tiesiogiai priklauso nuo politikų“, - tuomet tvirtino prezidentė.

2013-ųjų pabaigoje Seimas ir prezidentė sukryžiavo ietis dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos. Parlamentarai priėmė pataisas, kad prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu. Konstitucinis Teismas, į kurį tuomet kreipėsi prezidentė, išaiškino, kad Seimas yra neteisus.

Pasak S. Šedbaro, generalinio prokuroro statusas Lietuvoje yra išskirtinis. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių ši institucija yra vykdomosios valdžios dalis. Kita vertus, ne viena ES valstybė pasigenda tokio nepriklausomo prokuroro statuso, koks yra Lietuvoje. Todėl S. Šedbaras teigė nemanantis, kad artimiausiu metu galėtų rastis prokuroro statuso keitimo iniciatyvų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"