TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl reformos jau žvanginami ginklai

2010 03 04 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

"Sodros" pertvarkos gairės, vos pristatytos, sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Pensininkai, neįgalieji, mamos, profsąjungų atstovai, verslininkai, politikai ir ekspertai pateiktiems siūlymams negaili kritikos, nors apčiuopia ir teigiamų dalykų.

Vyriausybė visuomenei ir socialiniams partneriams pateikė svarstyti Socialinio draudimo sistemos struktūrinės pertvarkos projektą. Premjeras Andrius Kubilius skaičiuoja, kad diskusijos dėl planuojamos reformos gali užtrukti apie porą mėnesių. Pirmiausia ketinama apsispręsti dėl bene daugiausia aistrų keliančių klausimų: pensinio amžiaus ilginimo, specialiųjų poreikių slaugos pašalpų bei motinystės išmokų skyrimo tvarkos peržiūrėjimo, ligos pašalpų mokėjimo tvarkos. Taip pat ketinama nutarti dėl siūlymų nelaimingų atsitikimų draudimą perduoti privačioms draudimo įmonėms, o socialinio draudimo įmokų surinkimą - Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pensininkai nepatenkinti.

Pateiktus siūlymus įvairios interesų grupės vertina skirtingai. Pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkas Petras Ruzgus nepritaria siūlymams ilginti pensinį amžių. Anot jo, labiausiai dėl to nukentėtų netrukus užtarnauto poilsio išeiti besirengiantys asmenys. "Tačiau žinodami, kad nuo 2012 metų Europos Sąjunga (ES) numačiusi visose Bendrijos narėse iki 65 metų ilginti pensinį amžių, matyt, kitos išeities neturime", - apgailestavo P.Ruzgus.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis nepalaikytų siūlymo tikslines išmokas neįgaliesiems kompensuoti paslaugomis. Pasak jo, šiuo metu mūsų krašte beveik nebeliko paslaugų negalią turintiems žmonėms. "Jei neįgaliųjų kompensacijoms skirti pinigai bus atiduoti savivaldybėms, liksime be nieko: ir be paslaugų, ir be pinigų", - baiminosi Z.Jančauskis.

Tėvai nori stabilumo

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė sutinka, kad "Sodros" problemas spręsti būtina. Tačiau keisti motinystės išmokų skyrimo tvarką reikia gerai apgalvojus. Ji primena, kad Ligos ir motinystės įstatymas per praėjusius metus buvo peržiūrėtas septynis kartus. "Šeimos politikai ypač reikia stabilumo ir tęstinumo. Tačiau dabar Vyriausybė gyvena su šūkiu: kiekvienam nėštumui naujas įstatymas", - apgailestavo R.Paulavičienė.

Jos teigimu, jau nuo paramos motinystei pratęsimo iki dvejų metų svarstymo pradžios sambūris visiškai pritaria kompensuojamųjų išmokų skaičiavimo ilginimui. Tiesiog apie tai turėtų būti informuota visuomenė, pataisos turėtų paliesti tik iki įstatymo įsigaliojimo dar nepastojusias moteris, o minimali išmoka neturėtų kisti. "Jei valstybė teigia, o ES patvirtina, kad gimstamumo mažėjimas yra viena svarbiausių Europos problemų, vertėtų įvardyti, kad Lietuvoje priimtas motinystės paramos modelis visiškai patvirtino šiuos lūkesčius. Taigi, telieka šią schemą palaikyti", - pabrėžė R.Paulavičienė.

Ir pritaria, ir prieštarauja

Profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė pabrėžė, kad "Sodros" reforma yra labai svarbi, nes palies visus krašto gyventojus. Ji pritarė kai kuriems Vyriausybės siūlomiems reformos principams: pensinio amžiaus ilginimui, motinystės išmokų mokėjimo tvarkos pakeitimams. Esą ilginti darbingus metus įpareigoja ES, o motinystės išmokas būtina mažinti, kad su finansiniais sunkumais susidurianti "Sodra" apskritai galėtų jas mokėti.

Tačiau A.Jašinskienė griežtai pasisako prieš tai, kad darbdavys kompensuotų pirmąsias septynias darbuotojo ligos dienas. "Tokiu atveju vieną antrą kartą per metus susirgę žmonės bus pirmieji kandidatai atleidžiant iš darbo. Valstybė negali visų savo prievolių perkelti ant darbdavių pečių", - pažymėjo ji.

Už tai, kad ligos pašalpos nebūtų užkrautos daugiausia darbdaviams, pasisako ir Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Jis pritartų ir motinystės pašalpų skyrimo tvarkos pakeitimams. "Svarbiausia, kad nebūtų preteksto kam nors dirbtinai pasididinti atlyginimą vėliau didesnei išmokai gauti", - aiškino jis.

Pensinio amžiaus ilginimas, anot D.Arlausko, yra nevienareikšmis dalykas. Jo teigimu, darbdaviai sunerimę, kad įgyvendinti tokie ketinimai gali padidinti ir taip didelį jaunimo nedarbą. "Tačiau jei Vyriausybė pasiūlytų efektyvias jauniems žmonėms skirtas darbo vietų kūrimo programas, situacija pasikeistų", - teigė jis.

Politikai vertina skeptiškai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Rimantas Dagys skeptiškai įvertino "Sodros" reformos metmenis. Anot jo, dauguma pateiktų siūlymų yra diskutuotini. "Vargu ar jie sutvarkys būtinus tvarkyti dalykus. Manau, į viską turime žiūrėti kompleksiškai. Turime apsispręsti, kokius mokesčius norime mokėti ir kokias draudimo paslaugas už tai gauti", - pabrėžė R.Dagys.

Seimo SRDK narys socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat turėjo pastabų dėl siūlymų "Sodros" reformai. Jis sutiko, kad reikia ilginti pensinį amžių. "Šį reikalą būtina spręsti, nes demografinė situacija darosi vis grėsmingesnė. Tačiau nepritarčiau, kad tai būtų įgyvendinama nuo 2011-ųjų. Nedarbo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių ES, todėl ilgindami pensinį amžių tikrai nepadėsime mažinti nedarbo", - aiškino socialdemokratas.

Alternatyvas dabartinei motinystės išmokų skaičiavimo tvarkai A.Sysas įvertino pagal patarlę: "Geriau žvirblis rankoje, negu jautis lankoje." Tačiau, jo teigimu, šie siūlymai prieštarauja konservatorių sudėliotai Šeimos koncepcijai. "Taip pat negalima pamiršti, kad didžiausias pavojus patekti į skurdo zoną kyla jaunoms vaikus auginančioms šeimoms", - pridūrė parlamentaras.

Siūlymą darbdaviui mokėti už septynias pirmas ligos dienas A.Sysas vadino visiškai neapgalvotu. "Darbdaviai šiandien yra visagaliai. Manau, kad darbuotojui susirgus kompensacijas mokėtų tik valstybinės įstaigos, privačiame sektoriuje už ligos dienas žmonės gali paprasčiausiai nieko negauti", - įspėjo jis.

Pertvarka be reformos

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas pagyrė tinkama kryptimi sukančius sprendimus atsisakyti valstybinių pensijų, perduoti administravimą mokesčių inspekcijai, o nelaimingų atsitikimų draudimą - rinkos bendrovėms. "Tačiau vargu ar šie sprendimai gali turėti apčiuopiamos finansinės įtakos "Sodros" būklei", - abejojo jis.

G.Kadziauskas įsitikinęs, kad siūlymai ilginti pensinį amžių ne tik demonstruoja esamos valstybinio socialinio draudimo sistemos ydas, bet ir jas pagilina. "Žmogus aukojamas sistemos labui. Vienašališkai keisdama esminius socialinio draudimo parametrus - ilgindama pensinį amžių - valdžia stengiasi nusimesti dalį valstybinei sistemai tenkančios naštos, priversdama žmones ilgesnį laiką dirbti bei mokėti įmokas "Sodrai", - pabrėžė ekspertas.

Siūlomi motinystės išmokų skyrimo tvarkos pakeitimai, anot G.Kadziausko, nėra reforminiai. Esą iš esmės situacija nekeičiama, tik mažinamos valstybės išmokos. "Politinė išmokų dydžio nustatymo prigimtis liks ta pati. Todėl iškilus būtinybei nei išmokų gavėjai, nei pretenduojantieji jas gauti negalės būti tikri dėl jų dydžio, o politikai visada turės manipuliacijos galimybių", - aiškino jis.

Pasigedo skaičiavimų

Su pateiktomis "Sodros" reformos gairėmis susipažinęs ekonomistas Romas Lazutka pasigedo skaičiavimų, kokios finansinės naudos duos šie siūlymai. Anot jo, svarbiausia "Sodrą" pertvarkyti taip, kad būtų sukurta tvari socialinio draudimo sistema.

R.Lazutka palaiko siūlymus atsisakyti už nuopelnus skiriamų valstybinių pensijų. Jis teigė, kad tokie planai buvo svarstyti ir prieš dešimtmetį, tačiau tada iš vietos šis reikalas taip ir nepajudėjo. Kalbėdamas apie pensinio amžiaus ilginimą ekonomistas pabrėžė, kad čia svarbūs du dalykai. Pirmiausia to reikėtų imtis, kai bus sumažėjęs nedarbas, antra - derėtų numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. "Premjeras sakė, kad pensinis amžius bus ilginamas pamažu, kas pusę metų. Tačiau tai būtų ne laipsniškas, o šuoliškas ilginimas. Įgyvendinus tokius pakeitimus, moteriai, kuriai dabar iki pensijos liko penkeri metai, reikėtų laukti 7,5 metų", - aiškino jis.

R.Lazutka įsitikinęs, kad kompensacijos ligos atveju pirmąją savaitę neturėtų būti mokamos tik iš darbdavių kišenės. Anot jo, Lietuvoje darbuotojai turi mažai teisių, yra prastai organizuoti, profsąjungos nėra stiprios. "Jei reikės mokėti tik darbdaviui, yra pavojus, kad darbuotojai neturės teisės sirgti. Nepasitenkinimas dėl ligos tada galės pasireikšti atleidimu iš darbo, premijų neskyrimu, atsisakymu paaukštinti", - vardijo ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"