TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl rinkliavos kryžiuojamos ietys

2013 11 26 6:00
Rinkliavą už keturkojų  laikymą daugiabučiuose yra įvedusios 29 savivaldybės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visuomeninis judėjimas „Žmonės už gyvūnus“ inicijuoja įstatymo pataisas, kuriomis siekiama panaikinti rinkliavą už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose. Savivaldybių atstovai tikina, jog tai joms būtų finansinis smūgis, ir siūlo rinkliavos mokėtojų būrį dar išplėsti, kad pinigines privalėtų atverti visi keturkojų šeimininkai.

Rinkliavų įstatymo pataisų vienas iniciatorių, Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius LŽ pabrėžė, kad jos dar nėra iki galo parengtos - apie galimus pakeitimus diskutuojama su visuomenininkais ir savivaldybių atstovais. „Rinkliava už gyvūnus - atgyvena. Jos yra atsisakiusios daugelis šalių. Rinkliava neturi esminės įtakos savivaldybių biudžetams ir nepadeda spręsti pagrindinių gyvūnų laikymo ir gerovės problemų. Ir tai nėra priemonė, skatinanti gyvūnų registraciją“, - sakė jis.

P.Auštrevičiaus teigimu, dabar savivaldybių surenkamų lėšų nepakanka naminių gyvūnų politikos priemonėms įgyvendinti, o rinkliavos administravimas yra brangus, todėl reikėtų ieškoti kitokių būdų įsisenėjusioms problemoms spręsti. Kokie jie galėtų būti, kol kas neapsispręsta.

Jaučiasi diskriminuojami

Jau seniai kategoriškai prieš rinkliavą yra nusiteikusi dalis gyvūnų globa užsiimančių visuomeninių organizacijų. Kaip LŽ teigė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kimantaitė, rinkliavoje už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose yra įžvelgiamas socialinės lygybės principo pažeidimas. Neaišku, kuo skiriasi šunis auginantys žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, nuo tų, kurie augintinius laiko individualiuose namuose. „Ir privataus namo gyventojas gali išmesti į gatvę augintą katę ar šunį. Bet už jų gaudymą, laikymą ar užmigdymą moka tik daugiabučių gyventojai. Tokia situacija yra socialiai neteisinga“, - sakė ji.

B.Kimantaitės teigimu, rinkliavą renkančios savivaldybės aiškina, kad šios lėšos skiriamos šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti, tačiau realiai jomis jau kurį laiką visai nesidomima ir jos neprižiūrimos. Anot organizacijos vadovės, Vilniuje tėra septynios aikštelės. Bet ir jų specialiomis aikštelėmis šunims nepavadinsi, tai tėra atitverti žalieji plotai. Tokia padėtis susiklosčiusi ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose.

„Mūsų duomenimis, 2011 metais iš 101 tūkst. litų, surinktų Kaune, aikštelėms tvarkyti neskirta nė lito, Vilniuje - tas pats, nors 2011-aisiais surinkta 217 tūkst. litų, o pernai - 354 tūkst. litų“, - tikino B.Kimantaitė.

Anot jos, abejonių kelia ir įtikinėjimai, kad surinktos rinkliavos lėšos panaudojamos įrengti specialioms šiukšliadėžėms, skirtoms šunų ekskrementams. Gyvūnų apsaugos organizacija iš Aplinkos ministerijos sulaukė išaiškinimo, kad šunų ekskrementai gali būti metami į bendruosius konteinerius, jų utilizavimui nėra numatyta speciali tvarka - viskas keliauja į tą patį sąvartyną.

„Dabar yra taip, kad rinkliavą moka sąžiningiausi - tie, kurie užregistravo savo augintinį. Visi kiti, namie laikantys gyvūnus, rinkliavos išvengia. Taip neturėtų būti“, - pažymėjo B.Kimantaitė.

Papildomas pinigų šaltinis

Pagal dabartinę tvarką pačios šalies savivaldybės nustato rinkliavos už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose dydį. Todėl jis 29 savivaldybėse, kurios yra įvedusios tokią rinkliavą, labai įvairus. Pavyzdžiui, Pasvalio daugiabučių gyventojai už šunį per metus privalo mokėti 10 litų, už katę - 5 litus. Vilniuje nuo sausio mėnesinis mokestis už šunį, priklausomai nuo jo dydžio ir veislės, bus nuo 5 iki 60 litų, už katę – 2-4 litai. Tad per metus vilnietis sumokės net iki 720 litų už šunį ir 48 litus už katę.

Visuomenininkų siūlymų atsisakyti rinkliavos už daugiabučiuose laikomus naminius gyvūnus savivaldybės net girdėti nenori, nes ši rinkliava joms - papildomas finansų šaltinis. Tačiau ir šių pinigų, anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo Juliaus Morkūno, neužtenka funkcijoms, susijusioms su gyvūnais, vykdyti. „Praėjusiais metais lėšų bendrovei „Grinda“, užsiimančiai benamių gyvūnų gaudymu, karantinavimu, priežiūra ir kt., išlaikyti reikėjo daugiau kaip 1 mln. litų“, - tikino valdininkas.

Reikia apmokestinti visus

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) išklausė 29 savivaldybių, kurios yra įteisinusios rinkliavą už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose, nuomones. „Nėra išspręstas naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų savivaldybių funkcijų finansavimo klausimas. Šiuo metu savivaldybėms trūksta mažiausiai 10 mln. litų. Todėl bet koks savarankiškų finansinių instrumentų siaurinimas įgyvendinant šalies politiką gyvūnų gerovės srityje būtų klaida“, - aiškino LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Tiesa, jis pripažino, kad Rinkliavų įstatymą keisti reikėtų, nes rinkliavą už laikomus naminius gyvūnus turėtų mokėti ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir gyvenantieji individualiuose namuose.

G.Vaičionio tikinimu, tai, kaip surinktas lėšas savivaldybės panaudoja, jau yra kiekvienos konkrečios savivaldybės reikalas. „Rinkliava nėra skirta tik šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti. Pinigus savivaldybės gali naudoti palyginti kūrybiškai, reguliuoti benamių gyvūnų populiaciją“, - sakė LSA patarėjas. Jis pažymėjo, kad nuo 2016 metų bus įvesta privaloma gyvūnų registracija, todėl rinkliava bus reikalinga ir šioms funkcijoms vykdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"