TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl smurto atgailauja tik teisme

2009 11 11 0:00
Kuo skriaudžiamas vaikas vyresnis, tuo dažniau jis linkęs teisme mušeikai atleisti.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kauno prokurorai, tiriantys prieš savo vaikus smurtaujančių tėvų bylas, įsitikinę, kad jos tesudaro 2-3 proc. visų suaugusiųjų nesusivaldymo atvejų. Per metus teismui parengiama vidutiniškai iki dešimties tokių bylų.

Kauno miesto apylinkės prokuratūroje įkurtas Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyrius - kol kas vienintelis šalyje. Planus įsteigti tokius skyrius ir kitose prokuratūrose sustabdė prasidėjusi krizė. Skyriaus pavadinimas nutyli skaudžiausią prokurorų darbo patirtį - atstovauti interesams vaiko, kurį reikia ginti nuo tų, kurie iš tiesų turėtų jį saugoti.

Eksperimento sąlygomis dirbantys Kauno prokurorai teigia visas tėvų smurto prieš vaikus bylas perduodantys teismui, nors Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą, numato ir galimybę susitaikyti. Tokios taktikos laikomasi siekiant kuo didesnio prevencinio efekto.

Apgynė svetimi

Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, t. y. vaikui iki 14 metų, numatyta laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. Jeigu vaikas vyresnis, kaltininkas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda iki 13 tūkst. litų, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Sumušti suaugusieji, konstatavus nežymų sveikatos sutrikdymą, savo problemas sprendžia kreipdamiesi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusįjį vaiką stoja ginti prokuroras.

Netrukus teismui bus perduota baudžiamoji byla, kurioje pradinuko motina spardė savo sūnų gatvėje. Kaip ir dauguma, stojusiųjų už tokius "auklėjimo metodus" prieš teismą, ji buvo neblaivi. Ir tai viena iš prielaidų, kodėl sūnus jos neklausė. Anot pradinuko motinos, jis nepakluso raginimui eiti iš kiemo namo. "Buvau išgėrusi - nesusivaldžiau", - taip dabar teisinasi ši teismo laukianti moteris.

Spardomą vaiką nuo įtūžusios motinos apgynė kitos kieme su savo mažyliais buvusios moterys. Jos ir pranešė apie šį įvykį policijai.

Posūnio dalia

Prokurorų pastebėjimu, dažniausiai apie tokius suaugusiųjų smurto protrūkius sužinoma iš medikų (jeigu jie būna kviečiami) arba iš visai pašalinių žmonių. Kaimynai ar šeimos nariai kviesti į pagalbą teisėsaugininkų neskuba. Nors, kaip matyti iš iškeltų bylų, dažniausiai prieš vaikus smurtaujama tarp keturių savo būsto sienų.

Dar vienas prokurorų pastebėjimas - dažniau savo pyktį (netekus darbo, susipykus su žmona ar net mėgstamai komandai pralaimėjus rungtynes) ant vaikų išlieja vyrai: terorizuojamųjų tėvai ar jų motinų sugyventiniai.

Neseniai Kauno miesto apylinkės teisme už savo 10-mečio posūnio sumušimą buvo teisiamas vidurinį išsilavinimą teturintis 29 metų bedarbis. Jis teisinosi įvykio metu buvęs neblaivus ir pro miegus išgirdęs, kaip posūnis šaukia ant jo dar pusantrų metų neturinčio sūnaus, kurį tėtušiui "smigus" greičiausiai turėjo prižiūrėti. Pagautas įsiūčio vyriškis nuėjo į posūnio kambarį ir smogė šiam kumščiu į veidą.

Teisme sumuštas 10-metis, kaip ir jo motina (įstatyminė mažamečio atstovė), mušeikai atleido, nes šis esą atsiprašė, todėl byla buvo nutraukta.

Auklėja ir viešumas

Pasak prokurorų, susitaikymu baigiasi dauguma bylų, kuriose nukentėjusysis - vyresnio amžiaus vaikas. Kuo jis vyresnis, tuo tokia tikimybė didesnė. Neatmetama, kad tai - kruopščiai kartu su tėvais atliktų "namų darbų" pasekmė.

Neretai sumuštas vaikas teisme prisipažįsta, kad galėjo pats savo elgesiu išprovokuoti suaugusiojo agresiją. Tačiau tai gali būti ir teismo proceso, kuris paprastai būna viešas, poveikio pasekmė.

Prokurorai teigia, kad dažniausiai susitaikymo atvejai juos tenkina. Perduodant bylą teismui labiau siekiama profilaktinio efekto (kad suaugęs žmogus žinotų, jog mušti vaiką - nusikaltimas, už kurį teisiama), o ne pasiųsti kaltinamąjį už grotų, taip padarant "meškos paslaugą" dažnai finansiškai nuo jo priklausančiam nukentėjusiajam. Be to, susitaikymo atveju, jeigu per 1 metų laikotarpį atleistasis nuo bausmės padarys naują nusikaltimą, jis bus teisiamas jau už abu nusižengimus.

Temidei rūstumo netrūksta

Kai kuriais atvejais be laisvės atėmimo bausmės neapsieinama. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas kaunietis, kuris, būdamas neblaivus, stvėrė savo vos 13 mėnesių sūnų ir, pakėlęs jį į viršų, ne vieną kartą sviedė žemyn. Vieną kartą mažylis trenkėsi į ištiestą sofą, kitą kartą nukrito ant antklodės, gulėjusios ant grindų. Taip gana dažnai jauni "tėvai" neva "auklėja" verkiančius mažylius.

Teisiamajam skirta palyginti švelni, nors pagal pateiktą kaltinimą - griežtesnė už vidutinę, bausmė, nes medikai lengvą galvos smegenų traumą patyrusiam kūdikiui konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teistumas po konflikto su 8 metų dukra atsirado ir vienos kaunietės biografijoje. Pastaroji, pagauta įsiūčio, sudavė dukrai rankoje turėtais buto raktais ne mažiau kaip 4 kartus. Apie tai bylojo mažametės krūtinę, koją bei sėdmenis nusėjusios kraujosrūvos. Nesusivaldžiusiai motinai skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. O tai reiškia, kad per artimiausius 2 metus ji daugiau taip elgtis nebegalės, kitaip teks paragauti kalinės duonos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"