TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl Ukrainos – grėsmingas skambutis Vakarams

2014 08 29 6:00
Linas Linkevičius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vakarų šalims trypčiojant vietoje ir atvirai nuolaidžiaujant Rusijai, ši perėjo į tiesioginį Ukrainos puolimą. Nestabdoma karinė agresija gali didėti, o jos pasekmės būtų neišmatuojamos. Todėl, ekspertų nuomone, tarptautinė bendruomenė privalo duoti tvirtą atkirtį – nedelsdama skirti karinę paramą Ukrainai ir numatyti gerokai griežtesnes poveikio Kremliui priemones.

Lietuva per Užsienio reikalų ministeriją viena pirmųjų pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo akivaizdžią karinę invaziją į Ukrainos teritoriją. Taip pažeisdamos pamatines tarptautinės teisės normas ir principus, tarptautiniuose susitikimuose pasiektus susitarimus, atvirai pamindamos Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą, ir tai kelia grėsmę viso regiono saugumui. Dėl šių įvykių mūsų šalis sušaukė skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Tuo metu Europos Sąjunga (ES) vėl reagavo diplomatiškai nudailintais pareiškimais, skelbdama „rimtą susirūpinimą“ dėl padėties Ukrainoje. Politologai nesitiki, kad Vakarai puls teikti karinę pagalbą.

Grėsmė Ukrainos išlikimui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę Ukrainos išlikimui. „Lietuva griežtai smerkia Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Tokie veiksmai kelia grėsmę Ukrainos išlikimui, tarptautinei taikai ir saugumui“, - vakar tvirtino šalies vadovė.

Vertindamas įvykius Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius svarstė, kad Rusija gali siekti užsitikrinti teritorinį koridorių Krymą. „Miestai palei Azovo jūrą kaip ir užkerta kelią okupuotos Krymo teritorijos aprūpinimui, taip pat ir kariniam. Tai vyksta nuosekliai augant įtampai ir mums neadekvačiai reaguojant“, - pažymėjo jis.

Sankcijos Rusijai, pasak L. Linkevičiaus, veikia, bet yra toli gražu nepakankamos. „Spaudimas turi būti gerokai didesnis. Ukrainai sudėtinga susitvarkyti su išorine agresija. Todėl reikalinga operatyvi tarptautinės bendruomenės reakcija“, - kalbėjo ministras.

Būtina parama kariuomenei

Lietuva laikosi griežtos pozicijos. Anot L. Linkevičiaus, privalu adekvačiai vertinti situaciją, sankcijos Rusijai turi būti labiau subordinuotos ir nukreiptos į asmenis, priimančius sprendimus. Mūsų diplomatijos vadovo teigimu, svarbu ne tik reikšti politinę paramą, teikti ekonominę pagalbą, bet ir padėti Ukrainos kariuomenei.

L. Linkevičius tikisi, kad kai kurios ES valstybės, besipriešinusios griežtesniam atsakui Rusijos atžvilgiu, pakeis savo požiūrį. Jis retoriškai klausė, kas dar turi atsitikti, kad kai kurios šalys atvertų akis ir pamatytų, kas vyksta iš tikrųjų? Kai kas dar turi iliuzijų, kad neramumai vyksta toli ir tiesiogiai nesusiję su mūsų ramiu gyvenimu. Esama ir tikinčių Rusijos vadovybės pareiškimais, kad jie pasisako už taiką bei kraujo praliejimo nutraukimą. L. Linkevičius tikisi, kad pagaliau susidarys tokia kritinė masė, kad bus veikiama išvien, ir konfliktas bus sustabdytas. „Istorinės pamokos rodo, kad kai taikstomasi su agresija, ji išsiplečia į platesnį konfliktą. Jei laiku neužkirsime tam kelio, jei nuomonė, pozicija nebus vieninga, tai bus didžiulė grėsmė viso pasaulio taikai ir saugumui“, - sakė ministras.

Paskutinė galimybė

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pažymėjo, kad šeštadienį vyksiantis neeilinis ES viršūnių tarybos posėdis yra bene paskutinė Vakarų demokratijų galimybė sustabdyti Rusijos pradėto karo Ukrainoje eskalaciją ir užkirsti kelią katastrofai. „Viršūnių tarybos susitikime būtina priimti sprendimus dėl politinės ir ekonominės Rusijos izoliacijos, o svarbiausia – dėl karinės paramos ginklais ir amunicija Ukrainai. Rusijos pajėgoms skverbiantis gilyn į Ukrainos teritoriją ir užimant strategines pozicijas, kitokiems „daliniams“ sprendimams tiesiog nebelieka laiko“, – įsitikinęs jis.

Pasak A. Ažubalio, mūsų šalis turi išnaudoti visas galimybes ir konsoliduoti partnerius. Jis pažymėjo, kad politinio korektiškumo laikai baigėsi. „Manyčiau, kad jau kurį laiką kultivuojamas ES Užsienio reikalų tarybos siekis bet kokia kaina demonstruoti vieningą, dažniausiai susitaikėlišką poziciją Ukrainos atveju iš esmės yra naudingas agresoriui. Todėl turint galvoje, kad visi sprendimai Užsienio reikalų taryboje priimami vienbalsiškumo principu, Lietuva su savo sąjungininkais turi būti pasirengusi kitų Tarybos iniciatyvų blokavimui, jei nebus adekvačiai reaguojama į tūkstančius aukų jau nusinešusį ir katastrofą visam kontinentui kuriantį Rusijos karą prieš Ukrainą“, – ragino A. Ažubalis.

Bloga žinia visiems

Šių dienų įvykiai, europarlamentaro Petro Auštrevičiaus nuomone, net ir abejojančiuosius turėjo įtikinti, kad Rusija vykdo atvirą ir akiplėšišką karinę agresiją prieš Ukrainą. Ko tuo siekiama? Politikas mano, kad Rusijai dabar mažiausiai reikia naujų teritorijų. Jai reikia vieno – nustumti Ukrainą nuo pasirinkto eurointegracinio, esminių reformų politikos kurso. „Rusija nenori, kad Ukraina eitų šiuo keliu, nes joje pačioje kils logiškas klausimas, kodėl ji to nedaro? Manau, rezultatai būtų Rusijos nenaudai“, - sakė europarlamentaras.

Aštrėjanti situacija Ukrainoje, anot P. Auštrevičiaus, yra bloga žinia visiems, ne tik valstybėms, esančioms netoli fronto linijos. Rusija sugriovė visą po šaltojo karo susiklosčiusią saugumo situaciją. Ne mažiau svarbu, kad konfliktas Ukrainoje neabejotinai lems ir ekonominių nuostolių, o tai labai skausminga, nes nemažai šalių dar neatsigavo po krizės.

P. Auštrevičius įsitikinęs, kad Vakarai turi daryti viską, kad padėtų agresijos auka tapusiai Ukrainai. „Pagrindinis dalykas šiuo metu yra gynybinių resursų suteikimas. Amunicijos, ginkluotės, kurią šalis panaudotų tam, kad apgintų savo suverenitetą ir teritoriją“, - pabrėžė jis. Taip pat turėtų būti svarstomos naujos sankcijos Rusijai. Rytoj posėdžiausianti ES Vadovų Taryba turi ne tik diskutuoti, bet ir priimti skubius konkrečius sprendimus. Jie turėtų būti skausmingi Rusijai, verčiantys stabdyti agresiją, nepaisant to, kad neigiamai atsilieps ir ES. „Užsidengti akis šioje situacijoje reiškia išduoti europines vertybes ir pačią Europos idėją“, - tvirtino P. Auštrevičius. Jis tikisi, kad daugiau Vakarai nebesiblaškys ir nemindžikuos, nes nestabdomas V. Putinas taps dar pavojingesnis.

Klasikiniai karinės taktikos sprendimai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys įsiplieskusius įvykius Rytų Ukrainoje kol kas nevadina karu. „Labai norėtųsi išgirsti, ką pasakys JAV, Didžiosios Britanijos ir NATO pareigūnai, kurie pateiks žvalgybinę informaciją, palydovų nuotraukas apie karinių pajėgų judėjimą, dislokavimą“, - LŽ aiškino jis.

D. Šlekio teigimu, Rusijos karinių pajėgų veržimasis į Ukrainą gali turėti keleriopų siekių. „Viena, norima padaryti sausumos koridorių į Krymą, kad būtų teikiama įvairiapusė parama – ne tik ginkluotė, bet ir maistas. Taip pat galimas dėmesio atitraukimas nuo to, kas vyksta prie Luhansko ir Donecko, nes atidarius papildomą frontą ukrainiečiams teks skaldyti savo pajėgas. Tuomet nebus baigtos Ukrainos pradėtos operacijos, bus išlošta laiko, kurio reikia laukiant žiemos. Tai klasikinis karinis sprendimas“, - tvirtino jis.

Pasak D. Šlekio, Rusijos karinių pajėgų judėjimas Kijevo link mažai tikėtinas. „Tai būtų per didelis kąsnis. Rusijos kariuomenė nepatobulėjo tiek, kad galėtų sau tai leisti. Jos raumenys dar nėra tokie tvirti“, - sakė ekspertas. Neatmetama ir tai, kad Rusija rengia provokaciją prieš kitą savaitę prasidėsiantį NATO viršūnių suvažiavimą. „Šis žaidimas sudėtingas. Viena vertus, Vakarai gali dar kartą apsiriboti žodžiais ir lengvais veiksmais, bet per NATO viršūnių susitikimą gali būti priimti ir gana radikalūs sprendimai“, - pažymėjo politologas.

Raudona linija peržengta

„Nebereikia daugiau abejoti, akivaizdu, kad tai yra karas!” – įsitikinęs Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, raudonoji linija, kuri reiškia atvirą Rusijos intervenciją į Ukrainą, seniai nusitrynusi, todėl kariniai veiksmai Rytų Ukrainoje jau vyksta kelis mėnesius.

L. Kasčiūno teigimu, kol kas sunku numatyti galutinius Rusijos karinius siekius. Tai, kad pastaruoju metu Ukrainos karinės pajėgos šalies rytuose gana sėkmingai vykdė antiteroristinę operaciją, ir paskatino agresyvių Rusijos veiksmų suintensyvėjimą. „Žinome, jog Ukrainai pavyko atkovoti ne tik Slovjanską, bet ir izoliuoti Luhanską bei Donecką vienas nuo kito. Aišku, kad Rusija, matydama visą šią įvykių eigą, nusprendė laužti situaciją į savo pusę, todėl ir atidarė naują frontą“, - LŽ dėstė ekspertas.

Dabar, pasak jo, Rusijai svarbu ne tik sukurti jungtį su Krymu, bet ir įsitvirtinti Donbase bei bandyti įšaldyti konfliktą žiemos laikotarpiui. „Manau, siekiama sukurti geopolitinę šachmatų figūrą, kuri leistų blokuoti Ukrainos narystę ES ir NATO. Antra, bus mėginama visiškai sužlugdyti šalį ekonomiškai. Įšaldytas konfliktas vers Ukrainą derėtis su „separatistais“, o šie gali reikalauti, pavyzdžiui, įteisinti rusų kalbą kaip valstybinę ir panašiai“, - svarstė L. Kasčiūnas.

Tolesnių Rusijos žingsnių politologas dar nesiryžta prognozuoti. „Gali būti, jog vėliau bus siekiama destabilizuoti padėtį ir kituose Rytų Ukrainos regionuose. Yra kalbančių, kad toliau bus einama į Kijevą... Neatmeskime ir to, bet iki žiemos, manau, pagrindinis tikslas – įsitvirtinti Donbase“, - pabrėžė jis.

ES galioja dvejopi standartai?

Susiklosčius dabartinei situacijai, pasak L. Kasčiūno, Vakarų šalims „teorinis veiksmų planas“ – nesudėtingas dalykas. „Tai – karinė parama, Ukrainos apginklavimas ir griežtesnės sankcijos Rusijai, nutaikant jas į dujų sektorių“, - pažymėjo politologas.

Tačiau jis abejoja, ar Vakarų reakcija bus adekvati Rusijos pradėtiems kariniams veiksmams. L. Kasčiūnas spėja, kad politinės valios apginkluoti Ukrainą bent jau artimiausiu metu nebus. „Akivaizdu, kad tiems patiems Vakarams Ukraina nėra kultūriškai ar politiškai artima. Tikimasi, jog bus rasta formulė, pagal kurią Ukraina galbūt galėtų ir ką nors paaukoti, taip nuramindama Rusiją, savo suverenumo ir politinio savarankiškumo sąskaita“, - dėl Vakarų požiūrio apgailestavo ekspertas.

L. Kasčiūnas džiaugiasi, kad prezidentė ir Lietuvos diplomatijos vadovas įvykius Ukrainoje įvardijo kaip Rusijos karinę invaziją. Jo manymu, net Lietuvos politikų kalbėjimas apie karinę paramą Ukrainai yra itin sveikintinas dalykas. Tačiau politologas įžvelgia, kad ES galioja dvejopi standartai. „Jeigu mes apginkluojame kurdus, kovojančius su islamistais, ir ES dokumentuose sveikiname tas šalis, kurios tai daro, kodėl negalime apginkluoti ir su teroristais kovojančios Ukrainos?“ - stebėjosi jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"