TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl valstybės turto - kovos po kilimu

2011 08 02 0:00
A.Burkovskiui, iš anksto vadintam sujungtų TB ir VTF būsimuoju vadovu, posto teks dar ilgai palūkėti.
Eltos nuotrauka

Vyriausybė, jau trejus metus kalbanti apie Turto banko ir Valstybės turto fondo, atliekančių iš esmės tuos pačius darbus, sujungimą, šio pažado gali neįgyvendinti iki kadencijos pabaigos. Iš tiesų, kas ryžtųsi nukirsti galvą vienai iš dviejų auksinius kiaušinius dedančių vištų, užtūpusių daugiau kaip 18 mlrd. litų vertės turtą?

Apie valstybės įmonės Valstybės turto fondo (VTF) ir tuo metu akcinės bendrovės Turto banko (TB) sujungimą ši Vyriausybė kalba nuo savo kadencijos pradžios - 2009-ųjų. Tada tvirtinta, kad abiejų institucijų, atliekančių iš esmės panašias funkcijas, suliejimas, centralizuojant valstybės nekilnojamojo turto valdymą, sutaupytų mažiausiai 15 mln. valstybės lėšų, o realus efektas ateityje galėtų siekti ir keliasdešimt milijonų.

Tačiau vienintelis iki šiol visuomenei matomas šių planų rezultatas - 2010 metų rugsėjį priimtas sprendimas TB valdybos pirmininku ir administracijos vadovu (nuo šių metų sausio 1-osios - generaliniu direktoriumi) skirti, kaip teigiama, dėl konflikto su tuometiniu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu iš viceministro posto atsistatydinusį Arnoldą Burkovskį. Manyta, kad būtent šis politikas taps jau šių metų sausį-vasarį turėjusios gimti jungtinės įmonės vadovu.

Tuo keistesnis gali pasirodyti praėjusių metų pabaigoje VTF valdybos priimtas ir premjero Andriaus Kubiliaus palaimintas sprendimas skirti naują šios daugiausia apleistų pašiūrių pardavimo agentūra tapusios institucijos vadovę. Iki tol beveik dvejus metus VTF laikinai vadovavusį generalinio direktoriaus pavaduotoją Joną Niaurą pakeitė konservatorė Aurelija Jakaitienė. Dar daugiau: kelerius metus apie būtinybę centralizuoti valstybės turto valdymą kalbėjusi ir krašto institucijų valdomas poilsines, mokymo centrus bei kitą nekilnojamąjį turtą TB perduoti raginusi Vyriausybė šį pavasarį apsisprendė, kad jis turi būti valdomas būtent VTF.

"Labai abejoju, ar TB ir VTF sujungimas apskritai įvyks. Kalbant apie tai, pastebima valdančiųjų vidaus grupių kova: esu girdėjęs, kad pagrindinis pertvarkos stabdys - nerimstanti diskusija, kas bus naujojo darinio viršininkas. Kadangi susitarti, matyt, nepavyksta, šis procesas, kaip ir kiti vadinamojo Saulėlydžio projektai, liks tuščiomis kalbomis", - LŽ teigė Seimo opozicinės "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Žadėjo taupyti milijonus

Startą TB ir VTF reorganizuoti turėjo duoti dar 2009-ųjų lapkričio 25 dieną nutarimu Nr.1597 patvirtinta centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategija, kurioje numatyta, kad valstybės politiką nekilnojamojo turto valdymo srityje įgyvendins valstybės įmonė, gimsianti sujungus TB ir VTF. Jungtinei įmonei turėjo būti pavestos iki šiol atskirų įstaigų vykdomos akcijų privatizavimo, centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir skolų valstybei administravimo funkcijos. Sutvarkius sistemą, toliau žadėta vykdyti valstybės poreikių neatitinkančio turto privatizavimą ar nuomą, taip gaunant papildomų pajamų į biudžetą. Tuo metu įvardytas ir pirminis reformos efektas - maždaug 15 mln. litų sutaupytų lėšų.

Šiuos pasiūlymus, pirmiausia pateiktus valstybės valdymą racionalizuoti turėjusiai Saulėlydžio komisijai, parengė finansų viceministro Aloyzo Vitkausko vadovaujama darbo grupė valstybės turto valdymo klausimams nagrinėti. Joje, kartu su kitų institucijų, taip pat verslo bei advokatų kontorų atstovais dirbo ir neseniai ūkio viceministru paskirtas A.Burkovskis.

Politiką turto valdymo klausimais formuojančia institucija paskirta Finansų ministerija (FM) puolė rengti reformai reikalingus teisės aktų projektus. Sprendimus priimančiam Seimui juos planuota pateikti 2010 metų rudens sesijoje, o jau šių metų sausį ar vasarį TB bei VTF sujungimas turėjo būti baigtas. Tačiau procesas įstrigo, ir, regis, ilgam: 2010-ųjų rudenį Seimą pasiekė tik projektas, atveriantis vartus TB reorganizavimui iš akcinės bendrovės į valstybės įmonę, - tai ir buvo padaryta šių metų balandį.

Tarp dviejų ugnių

FM tvirtina, kad pertvarkos stringa dėl "užsitęsusio derinimo su valstybės institucijomis". Vis dėlto Seime diskutuojama, kad pagrindiniu reformos stabdžiu tapo su dominuojančia FM padėtimi nenorėjusio susitaikyti aktyvaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veikėjo, tuometinio ūkio ministro D.Kreivio veikla. Kaip žinoma, praėjusių metų vasaros pabaigoje visuomenę pasiekė žinia apie D.Kreivio su užsienio konsultantais už 100 tūkst. litų subrandintą idėją visą valstybės turtą, dėl kurio ateities jau buvo apsispręsta 2009 metų pabaigoje, perduoti ne įmonei, atsirasiančiai sujungus TB ir VTF, bet visiškai naujam dariniui, mistiškai pavadintam "Visuomis Company Holding". Šį procesą, vadintą net naujo "Leo LT" kūrimu, kėlusį daug abejonių tiek koalicijos partneriams, tiek prezidentei Daliai Grybauskaitei ir remtą tik premjero A.Kubiliaus, turėjo kuruoti jau ne FM, bet D.Kreivio vadovaujama Ūkio ministerija (ŪM).

LŽ šaltinių teigimu, prieš savo viršininko sumanymą pasisakė ir prie centralizuoto valstybės turto valdymo strategijos rengimo 2009 metais prisidėjęs A.Burkovskis. Taigi, 2010 metų rugpjūčio viduryje "šaltiniai Vyriausybėje" pranešė apie planuojamą A.Burkovskio atsistatydinimą iš ŪM, arba, teisingiau, apie ketinimus jį išmesti. Tuo pat metu įvardytas ir šio politiko įpėdinis - patarėjo pareigas iki tol ėjęs Daumantas Lapinskas.

Viceministro pasitraukimo - išmetimo procesas kiek užstrigo. Atsisakąs darbo ŪM A.Burkovskis pranešė tik 2010-ųjų rugsėjo 15 dieną. Kaip ir prognozuota, vietoj jo į viceministro kėdę sėdo D.Lapinskas. O štai vietoj šio į atsilaisvinusį ministro patarėjo postą buvo pakviestas anksčiau Vilniaus mero konservatoriaus Viliaus Navicko patarėju dirbęs ir sostinės savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai vadovavęs Darius Indriūnas.

Nors netrukus kilusio skandalo metu svarstyta, kad suteikdamas D.Indriūnui darbą ŪM D.Kreivys šitaip jam atsilygino už pagalbą ministro motinos įmonei laimint Vilniaus savivaldybės skelbtus mokyklų renovacijos konkursus, tiesa turėjo būti kiek kitokia. Ir pirmiausia susijusi su noru diriguoti valstybės turto valdymo pertvarkai.

Prireikė naujo vadovo

Iš ŪM pasitraukęs A.Burkovskis, aptakiai kalbėjęs apie planus grįžti į privatų verslą, vos po penkių dienų tapo TB valdybos pirmininku ir administracijos direktoriumi. Kaip teigiama, šį postą, turėjusį buvusiam viceministrui ateityje, Seimui pritarus TB ir VTF jungimui, tapti startu į jungtinės įmonės vadovus, A.Burkovskiui užtikrino centralizuoto valstybės turto valdymo strategijos kūrėjas, finansų viceministras A.Vitkauskas. Netrukus jie pradėjo darbuotis kartu: A.Burkovskis tapo TB generaliniu direktoriumi, o A.Vitkauskas buvo išrinktas įmonės valdybos pirmininku.

D.Kreivio vadovaujama ŪM tuo metu toliau varė savo vagą. ŪM iniciatyva VTF valdybos pirmininku buvo išrinktas neseniai ministro patarėjo pareigas pradėjęs eiti D.Indriūnas. Jau 2010-ųjų gruodžio pabaigoje iš ŪM ir ją palaikančios premjero kanceliarijos pasigirdo žinių, kad VTF, dvejus metus, rengiantis sujungimui su TB, neturėjusiame nuolatinio vadovo, turėtų atsirasti naujas generalinis direktorius. "Kol tas susijungimas (TB ir VTF) įvyks, praeis nemažai laiko. Manau, kad VTF vadovas reikalingas", - sprendimą tuo metu aiškino Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

2010-ųjų pabaigoje VTF valdyba, vadovaujama D.Indriūno, fondo generalinės direktorės postą pasiūlė jo partijos bičiulei ir buvusiai kolegei - taip pat mero V.Navicko patarėja dirbusiai A.Jakaitienei. Lyg tyčia, taip pat siejamai su tuo metu ministrą D.Kreivį iš posto verčiančiu skandalu dėl jo motinos įmonės protegavimo. Mat A.Jakaitienė pakeitė D.Indriūną Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos vadovo poste. Jos vadovavimo metu komisija atmetė kitų skandalingojo konkurso dalyvių pretenzijas, taip atverdama kelią ministro motinos įmonei įsitraukti į milijonus žadantį mokyklų renovavimo procesą.

Šių metų sausį, suderinus su premjeru, A.Jakaitienė pradėjo vadovauti VTF. Šios valstybės įmonės, dėl mažėjančių privatizavimo mastų sunkiai besikapstančios, bet 2010-aisiais, vadovaujant laikinajam generaliniam direktoriui J.Niaurai vis dėlto sugebėjusios sukaupti 2,6 mln. litų pelno, išlaidos vadovybės išlaikymui sulig A.Jakaitienės pasirodymu išaugo dvigubai. Taip įvyko dėl to, kad laikinasis vadovas J.Niaura dvejus metus sugebėjo dirbti be pavaduotojo, o štai naujoji generalinė direktorė be jo, regis, neišsiverčia. Taigi, 2010-aisiais pelningai dirbusio VTF laikinojo vadovo atlyginimas siekė 8840 litų. Kaip nurodoma VTF interneto puslapyje, šių metų II ketvirtį naujosios generalinės direktorės atlyginimas sudarė 9920 litų, pavaduotojo - 9063 litus. FM pateiktais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį VTF iš savo veiklos patyrė 0,58 mln. litų nuostolių.

TB ir pernai, ir šįmet dirbo pelningai. Praėjusiais metais jo pelnas siekė 1,13 mln. litų, šių metų pirmąjį pusmetį - 0,68 mln. litų. TB vadovybės atlyginimas pernai sudarė 7848 litus, šių metų II ketvirtį - 7765 litus.

"Gal logiškiau būtų buvę ryžtingiau spręsti TB ir VTF sujungimo klausimą ir neskirti naujo pastarosios įmonės vadovo. Tačiau tegu tokį sprendimą komentuoja tie, kurie jį priėmė - tai yra, tuometinis ūkio ministras D.Kreivys", - LŽ sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Dar žiemą iš ŪM vadovo posto atsistatydinęs D.Kreivys šiuo metu nekomentuoja nieko. LŽ paskambinus eksministrui, jis pranešė atostogaujantis užsienyje, tad kalbėti mobiliuoju telefonu jam - per brangu.

Surado darbo

Paskyrus naują VTF vadovę, vos po kelių mėnesių Vyriausybė, iki tol kalbėjusi apie būtinybę ministerijų bei joms pavaldžių įmonių funkcijoms atlikti nereikalingo turto - mokymo centrų, poilsinių ir pan. - perdavimą TB, pranešė, kad jį vis dėlto turėtų perimti VTF. Dar daugiau: kaip šį kovą, komentuodamas sprendimą, sakė Vyriausybės suformuotai Saulėlydžio komisijai vadovaujantis Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, šis sprendimas nereiškia, kad VTF perduotas turtas būtinai bus parduotas. Greičiausiai perimtą turtą VTF bent kelerius metus valdys kaip centrinė įstaiga.

Net ir šis, regis, visiškai paprastas sprendimas iki šiol stringa. Nors dar 2009-ųjų liepą prezidentė D.Grybauskaitė viešai sugėdijo žinybinių poilsio namų ar jų funkcijas atliekančių mokymo centrų prarasti nenorinčių įstaigų vadovus, Vyriausybė iki šiol nesugeba net suskaičiuoti jai pavaldžių ministerijų bei jų įstaigų valdomo turto.

Šį darbą apsiėmusi atlikti Saulėlydžio komisija 2010-ųjų liepą paskelbė tokių centrų bei poilsinių radusi... vos dešimt. Tuo metu teigta, kad turtingiausios šiuo požiūriu yra Teisingumo, Vidaus reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos, taip pat "Sodra".

Nors sprendimą dėl šių institucijų valdomo turto Vyriausybė žadėjo priimti 2010 metų rudenį, tuo metu to nebuvo padaryta, o šį kovą ministerijoms buvo pavesta iš naujo suskaičiuoti, kiek jos valdo pagrindinei veiklai atlikti nebūtino turto. Iki liepos mėnesio informaciją pateikti Aplinkos ministerijai turėjusios institucijos visų duomenų iki šiol taip ir neperdavė. Tarp nusižengėlių yra net FM, raginanti spartinti valstybės turto centralizavimo procesą.

Kita vertus, net ir skubančios Vyriausybės pavedimą vykdyti ir turto atsikratyti institucijos susiduria su trukdžiais pačiame VTF. Prieš savaitę paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerijos valdoma Vidaus vandenų kelių direkcija, ketinusi VTF perduoti turto beveik už 20 mln. litų, išgirdo siūlymą tvarkytis su juo pačiai, nes pardavimui ketinti perduoti daiktai esą yra per smulkūs, o VTF neturi tokių darbų patirties.

"Puikiai atsimenu, kaip Vyriausybė, kalbėdama apie valstybės turto valdymo reformą, žadėjo ministerijoms ir kitoms žinyboms priklausantį turtą - poilsines, mokymo centrus ir kita - perduoti TB. Dabar tenka girdėti, kad jį turi perimti VTF. Taip, manau, tik bandoma pateisinti tolesnį VTF egzistavimą, sukuriant įspūdį, kad jis turi darbo. Iš tiesų tolesnis VTF, kuris savo misiją iš esmės jau atliko, egzistavimas - tik valdančiosios partijos savų žmonių įdarbinimo klausimas. Ir siekis pasitelkiant juos kontroliuoti didžiulės vertės valstybės turto valdymą", - LŽ tvirtino opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

Pertvarka užsitęs

Šiuo metu vykstančiuose pasistumdymuose priversti dalyvauti TB ir VTF specialistai abejoja, ar nuolat žadamas įmonių centralizavimas bus greitai įgyvendintas.

"Sprendimus turi priimti Seimas: patvirtinti visą įstatymų paketą, taip pat ir pagrindinį jungtinės įmonės įstatymą. Kadangi praėjusios pavasario sesijos metu projektai Seimui nebuvo perduoti, reikia tikėtis, kad jie bus pateikti per rudens sesiją. Galima būtų prognozuoti, kad visų procedūrų greičiausiai nepavyks atlikti anksčiau nei kitų metų pirmą - antrą ketvirtį", - LŽ dėstė TB generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Žemaitaitis.

Vilties, kad sprendimų priėmimo procesas pagreitės, gali teikti nebent tai, kad kontrolės vadeles, bandytas perimti ŪM ir Vyriausybės kanceliarijos, pastaruoju metu aktyviai bando susigrąžinti FM. LŽ šaltinių duomenimis, per artimiausias dvi savaites, Vyriausybei grįžus iš atostogų, ketinama inicijuoti VTF valdybos pirmininko pakeitimą. Tam galimybę sudaro tai, kad šiuo metu VTF vadovaujantis D.Kreivio statytinis D.Indriūnas nebedirba ŪM - iš patarėjo posto jis pasitraukė kartu su atsistatydinusiu ministru.

Kaip teigiama, greičiausiai naujuoju VTF valdybos pirmininku taps jau ne ŪM atstovas, bet finansų viceministras A.Vitkauskas, tokias pačias pareigas einantis ir TB. Vienintelis klausimas - ar spartesnis TB ir VTF jungimo procesas ir toliau neužstrigs Vyriausybės koridoriuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"