Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Dėliojamas istorinio akto susigrąžinimo planas

 
2017 03 31 6:00
Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba.Lietuvos ambasados Vokietijoje nuotrauka

Valstybės atkūrimo šimtmetį minėti besirengianti Lietuva sulaukė itin svarbios žinios – Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba. Jau imtasi veiksmų, kad tautos relikvija būtų susigrąžinta į mūsų šalį.

28-uosius atkurtos nepriklausomybės metus skaičiuojanti Lietuva atrado beveik prieš šimtmetį pasirašytą istorinį dokumentą, paklojusį demokratinės valstybės kūrimo pamatus. Radybų nuopelnai priklauso iki šiol plačiajai visuomenei mažai žinotam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui.

Lietuvoje džiaugiamasi, kad dokumentas aptiktas Vokietijoje – draugiškoje šalyje. Tai leidžia tikėtis Akto susigrąžinimą būsiant nesudėtingą.

Parašė užklausą archyvui

Trečiadienio vakarą dalydamasis pirmaisiais įspūdžiais L. Mažylis neslėpė emocijų. „Greta byloje įrišto vokiško varianto šalia buvo įsegtas ir lietuviškas nutarimo variantas su visais 20 aiškiai originaliai parašų“, – pasakojo jis telefonu. Anot L. Mažylio, popierius sulankstytas į keturias dalis, o tai patvirtina išvadą, kad jis buvo siunčiamas paštu. Žinoma, kad Aktą Vokietijos atstovui, rezidavusiam Kaune įteikė signataras Kazimieras Šaulys. Iki šiol manyta, kad jam buvo perduota tik vokiška dokumento versija. Į bylą aktas įsegtas kovo mėnesį.

Profesorius Liudas Mažylis neabejoja, kad jo rastas dokumentas – originalus ir autentiškas.

L. Mažylis spėjo, kad Lietuvos mokslininkai iki šiol šia vokiška linija domėjosi nepakankamai. „Sumaniau išsiaiškinti, kokie Vokietijoje archyvai, kiek jie prieinami. Paaiškėjo, kad ypatingų ribojimų nėra. Parašiau elektroninį laišką į Vokietijos valstybinį archyvą, kad domiuosi šiuo laikotarpiu ir kas man rūpi. Gavau sąrašą bylų, po kurias verta pasirausti, ta ir padariau. Truko tik dvi dienas“, – pasakojo L.Mažylis. Profesorius sakė neabejojantis, kad Aktas yra originalus ir autentiškas. Anot jo, tai rodo tokios detalės kaip rašalas, skirtingas parašų storis.

Į Berlyną autobusu nudardėjęs mokslininkas į Lietuvą grįš lėktuvu. Teigiama, kad bilietą jam nupirko Vyriausybės kanceliarija.

Tiria grąžinimo galimybes

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar užsiminė, kad dėl Berlyne rasto Vasario 16-osios Akto Lietuvos pareigūnai jau susisiekė su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuru ir tiria jo grąžinimo galimybę. Šalies vadovės teigimu, rastas dokumentas – geriausia dovana Lietuvai artėjančio nepriklausomybės šimtmečio proga.

D. Grybauskaitė teigė kol kas nespėjusi su A. Merkel pakalbėti asmeniškai, nes kanclerė šiuo metu išvykusi iš Vokietijos. Prezidentė optimistiškai vertino galimybes Lietuvai susigrąžinti Nepriklausomybės Aktą. „Turint galvoje draugiškų santykių lygmenį, tikrai neabejoju, kad Vokietija sieks pagal savo įstatymus mums sugrąžinti tą dokumentą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Premjeras Saulius Skvernelis taip pat tikino nematantis argumentų, kodėl Aktas neturėtų būti sugrąžintas Lietuvai. „Dabar, matyt, pirmieji veiksmai atliekami diplomatiniais kanalais. Be abejo, stebėsime situaciją, ir kai tik reikės Vyriausybės įsikišimo arba sprendimo, tai bus padaryta“, – sakė jis.

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis vakar pradėjo aiškintis konkrečias Akto grąžinimo galimybes. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paprašė Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio perduoti Lietuvai šį dokumentą.

Pasveikino su radiniu

Vokietijos užsienio reikalų ministerija vakar patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.

„Koks nuostabus radinys! Tai puiki žinia mūsų draugams iš Lietuvos. Džiaugiamės kartu su jais“, – rašoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos komentare, kurį kavo BNS. Anot pranešimo, ministerijos Politikos archyvas iš karto ėmėsi analizuoti dokumentus ir nustatė, kad tai – „nutarimas, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę“.

Svarbi žinia tautai

Pirmasis faktinis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis radinį pavadino „dvasiškai, moraliai ir politiškai labai svarbia tautai žinia“. Pasak politiko, Lietuva turėtų siekti susigrąžinti Vasario 16-osios originalą, tik to nereikėtų forsuoti.

„Mes negalime reikalauti, Vokietija gali žengti galbūt nepaprastai gražų geros valios žingsnį, galbūt šiandien, o galbūt šimtmečio proga tai gali įvykti. O jei kas nors nustatys, kad teisiškai Vokietija negali išimti iš savo valstybės archyvo dokumento ir atiduoti kitai valstybei, teks tai priimti kaip faktą“, – kalbėjo V. Landsbergis. Tačiau jis teigė nemanąs, kad galėtų būti griežtų apribojimų, kurių Vokietijos, demokratinės ir draugiškos mums valstybės, valdžia negalėtų išspręsti. „Galbūt mes daug nesikarščiuodami, nepradėdami jau rytoj reikalauti, bet išreikšdami savo viltį, tikėkimės, kad tas dokumentas bus Vilniuje, kur jis ir buvo pasirašytas“, – sakė V. Landsbergis.

Premjeras S. Skvernelis naujieną teigė vertinantis kaip vieną geriausių žinių šiais metais. „Džiugu, kad pavyko surasti mūsų mokslininkui. Manau, kad tai prasmingas stimulas mūsų šimtmečiui“, – kalbėjo jis.

Gali tekti išpirkti

Istorikas Algimantas Kasparavičius neatmetė galimybės, kad Berlyne rastą Vasario 16-osios Aktą savo ranka galėjo surašyti signataras Steponas Kairys. „Šiandien būčiau linkęs sakyti, kad tai yra S. Kairio ranka rašytas dokumentas, nes S. Kairys buvo vienas iš Vasario 16-osios, pabrėžiu, nutarimo idėjinių, politinių autorių“, – BNS sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.

Jo vertinimu, Vasario 16-osios Aktas žymi modernaus respublikoniško, lietuviško valstybingumo pradžią ir yra to valstybingumo svarbiausias juridinis pamatas. Akto suradimas, anot istoriko, turi ne tik emocinę, bet ir didelę politinę bei juridinę reikšmę, nes iki šiol kai kurie Rusijos istorikai kvestionavo Lietuvos nepriklausomybės pradžią liudijančio dokumento egzistavimą.

Tai, kad Vokietijai buvo perduotas ne tik vokiškas, kaip spėta iki šiol, bet ir lietuviškas originalas, anot istoriko, rodo Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos „itin aukštą profesinę kultūrą“. Istoriko nuomone, nutarimo formuluotės leidžia daryti rimtą prielaidą, kad egzistuoja dar du originalūs dokumentai lietuvių ir rusų kalbomis, kurie gali būti saugomi diplomatiniuose Maskvos archyvuose.

A. Kasparavičius teigė neabejojantis, jog abu – tiek lietuvišką, tiek vokišką – dokumentus Vokietijos atstovams perdavė signataras dr. J. Šaulys. Šis faktas aprašytas signataro atsiminimuose. Kadangi susigrąžinti galima tik tai, kas buvo pagrobta ar pavogta, todėl, anot A. Kasparavičiaus, šiuo atveju Lietuva gali prašyti Vokietijos aktą perduoti ar net išpirkti, nes jį Lietuvos taryba oficialiai perdavė Vokietijai ir jis yra šios šalies archyvų nuosavybė.

„Manau, kad bus reikalingas tam tikrų juridinių dalykų pakoregavimas Vokietijos archyvuose ir, svarbiausia, dabartinės kanclerės A. Merkel gera politinė valia. O gal pakaks ir užsienio reikalų ministro politinės valios, kad dokumentas būtų ne sugrąžintas, o perduotas“, – sakė jis.

Radosi abejojančiųjų

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas suabejojo, ar Vokietijoje rastas Vasario 16-osios aktas yra originalas. Jo nuomone, tai gali būti tik posėdžio protokolas. Be to, esą L. Mažyliui gali trūkti kompetencijos nustatyti radinio autentiškumą. A. Bumblausko teigimu, L. Mažylis nėra archyvų specialistas.

Tautos patriarchu vadinamo J. Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“. Bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.

Ieškoti – asmeninė iniciatyva

Nepriklausomybės Aktą Berlyne radusį L. Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių. Chemiko išsilavinimą turintis 62 metų mokslininkas nepriklausomybės aušroje Kaune įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, o prieš dvidešimt metų ėmė dėstyti politikos mokslus VDU Kaune. 1990 metais jis buvo išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, vėliau dar kelis kartus dalyvavo rinkimuose krikščionių demokratų gretose.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis sakė, kad kelionė į Berlyną ieškoti Vasario 16-osios Akto buvo paties L. Mažylio idėja. „Tai buvo jo prašymas. VDU parėmė ir organizavimo komandiruotę. Jo kruopštumas ir pravertė paieškose“, – BNS sakė Š. Liekis.

L. Mažylis yra vedęs, turi dukrą, yra dviračių entuziastas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"