TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėliojamas veiksmų planas dėl naujos jėgainės

2013 07 02 6:00
K.Daukšys Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys tikina, kad sprendžiant naujos atominės elektrinės klausimą vyksta ministerijų ir įmonių atstovų susitikimai, diskusijos su potencialiais investuotojais dėl tolesnių veiksmų plano.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog energetikos srityje galvoti savo galva pradėjome neseniai. Kas tam trukdė?

- Kai 2009 metais buvo sustabdytas Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas, Lietuvoje beveik neliko konkurencingų elektros energijos gamybos pajėgumų. Padėtį sunkina tai, kad Lietuva, skirtingai negu daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių, izoliuota nuo Bendrijos energetikos sistemų – neturi elektros ir dujų jungčių su žemynine Vakarų Europa, todėl yra priklausoma nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo. Šiuo metu iš gretimų valstybių turime importuoti daugiau kaip pusę suvartojamos elektros energijos, o didžioji dalis elektros ir šilumos šalyje gaminama naudojant iš vieno tiekėjo importuojamas dujas, kurių kaina, nesant tiekimo alternatyvų, yra didžiausia Europoje.

Visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo - tokia padėtis lemia papildomas grėsmes energijos vartotojams, ekonomikos plėtrai ir kartu nacionaliniam saugumui. Todėl integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir iniciatyvų įgyvendinimu, yra akivaizdi ir neginčijama būtinybė.

Atsižvelgdama į tai, Lietuva ryžtingai ėmėsi veiksmų, kad diversifikuotų elektros energijos ir dujų tiekimo kelius bei šaltinius. Šie uždaviniai sprendžiami kompleksiškai pertvarkant energetikos sektorių, įgyvendinant tarpvalstybinius elektros ir dujų infrastruktūros projektus, perkeliant ES III energetikos paketo nuostatas į nacionalinę teisę.

Kaip sėkmingo regioninio bendradarbiavimo pavyzdį energetikos srityje galima išskirti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos energetikos rinkos jungčių planą (BEMIP). Pagrindinis 2009 metais pradėto BEMIP tikslas - sukurti tinkamai veikiančią ir integruotą energijos rinką, taip pat būtiną energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti konkurencingą, tvarią bei saugią energijos rinką Baltijos jūros regione. Šio plano sudėtinės dalys yra ir Lietuvoje įgyvendinami projektai, tokie kaip suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, elektros jungtys su Švedija ("NordBalt"), Lenkija ("LitPol Link"), dujų jungtis su Lenkija. BEMIP formatas leidžia Baltijos šalims efektyviai spręsti svarbiausius tarpvalstybinio bendradarbiavimo energetikos srityje klausimus, tartis dėl infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo ir finansavimo dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, projektų vykdytojams bei reguliuotojams.

- Nors darbo grupės išvados jau pateiktos, kalbėtasi ir su Latvijos bei Estijos atstovais, aiškaus atsakymo dėl naujos atominės elektrinės statybų vis dar nėra. Kokia šio projekto ateitis?

- Vyriausybės nutarimu sprendimas dėl projekto tęstinumo turi būti priimtas iki spalio 1 dienos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai aptarė šį klausimą. Dabar vyksta ministerijų ir įmonių atstovų susitikimai bei diskusijos su potencialiais investuotojais dėl tolesnių veiksmų plano. Dėl jo siekta susitarti iki liepos 1 dienos.

- Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2015 metais. Kokios įtakos jis turės mūsų šaliai, dujų, šildymo kainoms?

- SGD terminalo tikslas – sudaryti sąlygas atsirasti konkurencijai gamtinių dujų rinkoje Lietuvoje. Tikimasi, kad Lietuva ir dujų (šilumos) vartotojai gaus daugiau naudos, nes dėl konkurencijos sumažės dujų kaina.

- Kaip minėjote, Lietuva yra viena iš ES energetinių salų. Kada galima tikėtis visiško įsiliejimo į europines sistemas?

- Siekiant šių tikslų įgyvendinami elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektai. Nuo 2015 metų pabaigos, kai turėsime šias jungtis, jau nebebūsime energetinė sala ir galėsime efektyviai dalyvauti elektros energijos mainuose gerokai platesnėje rinkoje nei dabar. Šios jungtys leis užtikrinti elektros energijos šaltinių diversifikavimą tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu.

- Rengiama septintoji Nacionalinė energetikos strategija. Ko iš jos tikitės? Kas, jūsų nuomone, turėtų būti numatyta šioje strategijoje?

- Siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo energijos ištekliais, Vyriausybės programoje numatyta šių metų ketvirtąjį ketvirtį peržiūrėti Nacionalinę energetikos strategiją ir parengti jos įgyvendinimo plano projektą. Atnaujintoje strategijoje sieksime subalansuoti energijos importo ir eksporto klausimą, diversifikuoti energijos šaltinius, užtikrinti konkurencingą savos gamybos pajėgumą vartotojams palankiausiomis kainomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"