TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėmesio centre – Baltijos jūros regionas

2013 11 06 6:00
A.Radikaitė: "ES Baltijos jūros regiono strategija yra vienas Lietuvos pirmininkavimo prioritetų." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Švaresnė Baltijos jūra, spartesnis šio regiono augimas ir tvaresnė aplinka – tai temos, kurios bus svarstomos viename pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginių.

Ketvirtasis ES Baltijos jūros regiono strategijos metinis forumas Vilniuje vyks kitą savaitę. Jis skirtas aptarti regione kylantiems iššūkiams ir galimybėms įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, kartu skatinant ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Skaičiuojama, kad forume dalyvaus apie 700 svečių. Į renginį laukiama atvykstant Baltijos regiono valstybių, ES institucijų, regioninių organizacijų atstovų, verslininkų, akademikų, visuomenininkų.

Koordinuojame tris sritis

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Radikaitė pažymėjo, kad ES Baltijos jūros regiono strategija yra vienas Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Jos teigimu, makroregioninės strategijos yra naujas požiūris į teritorinį bendradarbiavimą, siekiant didesnės integracijos regionuose. Įgyvendinant šią ir kitas panašias strategijas, veikiama naudojantis turimais resursais, ES neskiria papildomų lėšų, nekuriama papildomų institucijų. „Žodžiu, imame tai, ką turime, ir integruojamės labiau“, - aiškino A.Radikaitė.

Pagrindiniai šios strategijos tikslai, dėl kurių sutarė aštuonios aplink Baltijos jūrą esančios ES narės, yra trys: išsaugoti Baltijos jūrą, suvienyti regioną ir kelti jo gerovę. Pasak A.Radikaitės, numatyta 15 prioritetinių sričių, kuriose įgyvendinami konkretūs projektai. „Lietuva šioje strategijoje koordinuoja tris prioritetines sritis: transporto (kartu su Švedija), žemės ūkio (su Švedija ir Suomija) ir nusikalstamumo (su Suomija). Taip pat šalis koordinuoja per 10 projektų“, - sakė URM atstovė.

Kiekvienais metais forumui parenkama aktuali tema. Šiemet dėmesio centre – švaresnė Baltijos jūra, spartesnis regiono augimas ir tvaresnė jo aplinka.

Gyvas renginys

Forumą atidarys Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jame dalyvaus nemažai aukštų svečių. Baltijos jūros valstybių tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Edvardas Borisovas pažymėjo, kad forumas bus gyvas renginys. Jame bus pateikti įvairūs projektai, prioritetinės strategijos sritys. Suplanuota 10 seminarų, orientuotų į aplinkosaugą ir Baltijos jūrą, taip pat vyks kiti renginiai, plenariniai posėdžiai, veiks projektų pristatymo kaimelis. Pasak E.Borisovo, galima tikėtis įdomios ir gyvos diskusijos aktualiais klausimais.

Jis priminė, kad 2010 metais buvo patvirtinta Vilniaus deklaracija, kurioje numatyti pagrindiniai Baltijos jūros regiono tikslai iki 2020-ųjų. Siekiama, kad pakiltų gyvenimo lygis, išnyktų bendradarbiavimo ir psichologiniai barjerai, būtų pagerintas žmonių judėjimas tarp valstybių.

Nelengvas darbas

Viena ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinių sričių – inovacijos. Ūkio ministerijos (ŪM) Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėja Vilma Purienė pasakojo, kad viename projektų, skirtų inovacijų, mokslinių tyrimų, klasterių, mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai, dalyvauja ir jos atstovaujama institucija. Jo tikslas – skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą regione, spartinti jį sprendžiant regionui aktualias problemas.

Per forumą vyks su šia programa susijusi sesija, kurioje bus kalbama apie tai, kokį poveikį Baltijos jūros regiono verslui daro aplinka. „Diskusijos tikslas surinkti visus atstovus ir susijusius asmenis, kurie dalyvauja prioritetinės inovacijos srities įgyvendinime, kad jie pasidalytų savo patirtimi ir išmoktomis pamokomis, įgyvendinant šią pirmąją makroregioninę strategiją. Darbas nebuvo lengvas dėl kultūrinių skirtumų, skirtingo šalių inovacinės veiklos lygio. Nebuvo lengva suderinti visus skirtumus ir ieškoti potencialo galimybių, kaip galime padėti vieni kitiems“, - pabrėžė V.Purienė.

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktoriaus Jurgio Staniškio teigimu, ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinime dalyvaujanti Lietuva yra geroje kompanijoje, nes iš Skandinavijos šalių, Vokietijos yra ko pasimokyti. Jis tikisi, kad forumo sesija, kurioje bus svarstomas ekonomikos vystymasis esant ribotiems ištekliams, didžiausią naudą turės mums. „Specialistai, kuriuos pasisekė pakviesti, pasidalys, kaip tai daroma pas juos, kokios perspektyvos“, - pasakojo profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"