TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėmesio centre - trys ministerijos

2012 09 17 8:18
A.Čaplikas itin skeptiškai vertina nepartinių asmenų skyrimą į ministrų pareigas. /Eltos ir LŽ archyvo nuotraukos

Seimo rinkimų startui išsirikiavusios partijos, tradiciškai žadančios iš esmės pakeisti Lietuvos gyvenimą, nelinkusios skelbti, kas pretenduoja stoti permainų priešakyje - vadovauti šalies ministerijoms. Tačiau geidžiamiausių valstybės institucijų sąrašas - akivaizdus, o jų laimėtojoms numatomos didelės įtakos galimybės.

"Rinkimuose dalyvaujančių partijų galimų kandidatų į ministrus viešas įvardijimas, mano manymu, yra būtina politinė praktika, nes taip politikai parodytų, ar iš tikrųjų realiai vertina savo galimybes, ar numato profesionalius ir atsakingus žmones, o ne savo bičiulius. Kita vertus, tai leistų rinkėjams rimčiau įvertinti kiekvienos partijos kandidatus, galėtų tapti filtru, leidžiančiu aiškiau numatyti situaciją po rinkimų", - įsitikinęs politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Lauras Bielinis.

Kol kas savo šešėlinius ministrų kabinetus prieš rinkimus visuomenei rengiasi pristatyti tik dvi šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esančios liberalios jėgos - Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Apie planus įvardyti galimus partijos kandidatus į ministrus dar rugpjūtį taip pat buvo prabilęs "Tvarkos ir teisingumo" (TT) lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. Kitos politinės jėgos saugo paslaptį, nes vengia gresiančio pretendentų narstymo po kaulelį.

"Taip, paskelbus kandidatų į ministrus pavardes visuomenė iš tiesų ieškos kabliukų. Bet kas tai per politikai, jei bijo dėmesio? Visuomenei naudingiau aptarti kandidatus prieš rinkimus, o ne po jų, kai dažniausiai jau būna per vėlu", - įsitikinęs L.Bielinis.

V.Mazuronis: "Ministerijos būdavo išsidalijamos matematiškai skaičiuojant joms tenkančius finansinius srautus."

Kandidatas į ministrus - V.Gailius

LS lyderis Eligijus Masiulis neslepia, kad partija jau yra parengusi preliminarų sąrašą žmonių, kurie galėtų, jei per rinkimus nusišypsotų sėkmė, pretenduoti į ministrų postus. Suderinus kandidatus su partijos valdyba, jų pavardes dar prieš rinkimus planuojama skelbti viešai.

"Neigiamų atsiliepimų nebijome. Priešingai, manau, kad per naktį tapti ministru nėra gerai. Kur kas geriau, kai viešojoje erdvėje dėl kandidato galima padiskutuoti ilgiau, įsitikinti, ar asmuo būtų tinkamas eiti pareigas, ar paskui jį nesivelka įvairūs šleifai", - LŽ aiškino E.Masiulis.

Pasak LS lyderio, tarp numatomų kandidatų į ministrus - daugiausia partijos nariai, bet esama ir nepartinių specialistų, padėjusių rengti LS rinkimų programą ar kandidatuojančių į Seimą su šios politinės jėgos vėliava. E.Masiulis neslėpė, kad minimame sąraše yra ir dabar ministrais dirbantys LS atstovai - jis pats, vadovaujantis Susisiekimo ministerijai (SM), teisingumo ministras Remigijus Šimašius, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovas Gintaras Steponavičius.

"Galiu pasakyti, kad į partijos rinkimų sąrašą įtrauktas buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius yra tarp kandidatų po rinkimų vadovauti ar atitinkamam Seimo komitetui, ar eiti aukštas pareigas Vidaus reikalų ministerijoje (VRM)", - LŽ atskleidė E.Masiulis.

Kaip žinoma, V.Gailius neteko darbo vasarį tuomečio VRM vadovo liberalcentristo Raimundo Palaičio valia, Valstybės saugumo departamentui panaikinus pareigūno teisę dirbti su slapta informacija. V.Gailius, kaip ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas, buvo įtariami galėję nutekinti informaciją apie banko "Snoras" privatizaciją. Tačiau įtarimai FNTT vadovui taip ir nepareikšti. Tuomet kilus skandalui remianti V.Gailių garsiai skelbėsi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

A.Butkevičiaus teigimu, LSDP sieks premjero posto, taip pat - finansų ir užsienio reikalų ministrų portfelių.

Kratosi nepartinių

Artimiausiu metu paskelbti galimų ministrų sąrašą žada ir LiCS pirmininkas Algis Čaplikas. Pasak jo, sudarytame sąraše - partijos žmonės, o į kai kuriuos postus numatyta po kelis kandidatus.

Matyt, liberalcentristai,˙pasimokę iš neseno skandalo, kai prie LiCS prisijungusios Tautos prisikėlimo partijos deleguoto nepartinio kultūros ministro Arūno Gelūno dėka vos negriuvo valdančioji koalicija, šiam nepanorus vykdyti atstovaujamos jėgos sprendimų ir net pasklidus kalboms apie jo perėjimą į LS, dabar į ministrus neketina deleguoti "netyčiukų".

"Vertiname partinę politinę sistemą ir manome, kad jos nereikia išbalansuoti. Yra daug nelaimių su nepartiniais ministrais, kurie ožiuojasi, bėgioja ir panašiai. Ministro postas - viena iš aukščiausių politiko karjeros galimybių. Ir jei politinė sistema veikia gerai, kaip mes ir norėtume, lygiuodamiesi į Skandinaviją, joje negali būti "netyčiukų", staiga tapusių ministrais", - įsitikinęs A.Čaplikas.

Viešumos vengia

Apie tai, kad partija turi galimų kandidatų į ministrus sąrašą, kurį, apsvarsčius prezidiumui, artimiausiu metu teiks visuomenei, dar rugpjūčio mėnesį kalbėjo ir TT lyderis R.Paksas. Tuo metu jis teigė, jog TT į kiekvieną ministro postą turi po 2-3 kandidatus.

Tačiau prieš kelias dienas, kalbėdamas su LŽ, TT vicepirmininkas, Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis patikino, kad pretendentų į ministrus sąrašo kol kas skelbti nenumatoma.

"Ten minimi ir partijos nariai, ir žmonės, kurie šiuo metu ne itin aktyviai dalyvauja politikoje. Kadangi nėra oficialaus partijos valdybos ar prezidiumo sprendimo šiuo klausimu, jų įvardyti negaliu", - aiškino V.Mazuronis.

Pristatyti savo kandidatų visuomenei nesirengia ir valdančioji TS-LKD. "Dabar pradėti svarstyti būsimų ministrų kandidatūras, kai šiuo metu pusėje ministerijų dirba mūsų deleguoti žmonės, būtų nei šis, nei tas. Jei po rinkimų bus galimybė užimti vieną ar kitą ministro postą, problemos dėl žmonių stygiaus partijoje nekils. Yra dabartiniai ministrai, yra partijos komitetų pirmininkai, yra puikių merų, tarkime, dabartinis Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus - kodėl jie negalėtų siekti karjeros politikoje?" - vardijo TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Pasak jo, viešai skelbti galimų kandidatų į ministrus pavardes galėtų opozicinės partijos, norėdamos parodyti turinčios lygiaverčių žmonių pakeisti dabartinius vadovus. Beje, taip TS-LKD pasielgė prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus - iš anksto visuomenei pristatė kandidatų į ministrus pavardes. Dalis jų, suformavus valdančiąją koaliciją, kurios nare tapo ir TS-LKD, iš tiesų gavo vadovaujamus postus.

Šių metų pradžioje viešumoje pasirodė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovų sąrašas, traktuotas kaip kandidatų į ministrus sąvadas. LSDP lyderio Algirdo Butkevičiaus teigimu, tuo metu buvo paskelbtas partijos dalykinių komitetų vadovų sąrašas, bet jis sukėlė audringas apžvalgininkų diskusijas.

"Kol kas kandidatų į ministrus pavardžių nesvarstome, - tikino A.Butkevičius. - Sutarėme, kad netrukus pradėsime sudarinėti preliminarų sąrašą, bet galimiems kandidatams to galbūt net nesakysime, nes į kai kurias ministerijas gali pretenduoti ir ne vienas asmuo. Noriu tik pasakyti, kad tuo atveju, jei po rinkimų dalyvausime sudarant valdančiąją koaliciją, į viską žiūrėsime lanksčiai."

Principinę nuostatą neviešinti savo galimų kandidatų sąrašo jau anksčiau paskelbė Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis tik prasitarė, esą tie asmenys daugiausia bus susiję su DP, ir pareiškė, jog "valstybėje, kurioje dar neįsivyravo demokratijos teisė", partija negali leisti, kad jos žmonės būtų šmeižiami.

E.Masiulio vadovaujamas LS žada viešai skelbti galimų ministrų pavardes.

Svajonės apie įtaką

Kur kas noriau nei apie kandidatus partijos kalba apie ministerijas, kurioms galėtų vadovauti laimėjusios rinkimus. DP, kaip dar šių metų pradžioje pranešė V.Uspaskichas, pergalės atveju pretenduotų savo žinioje turėti Aplinkos (AM), Ūkio (ŪM), Energetikos (EM), SM, Žemės ūkio (ŽŪM) ir Finansų (FM) ministerijas. Pastarasis pageidavimas rodo, kad "darbiečiai" planuoja deleguoti ir ministrą pirmininką, mat pagal nerašytą susitarimą iki šiol politinė partija, iš kurios atstovų skiriamas premjeras, renkasi ir finansų ministrą. Tiesa, tokius užmojus DP bandytų įgyvendinti tik tada, jei gautų daugumą Seime. Kitu atveju ši partija, regis, pasirengusi susitaikyti ir su menkesniu kąsniu. "Jeigu žmonės patikės kokius 20 proc. Seimo, tai reiškia, kad imsime ir socialinės apsaugos ir darbo ministro postą", - dar sausį kalbėjo V.Uspaskichas.

Dėl minėtų ministerijų suremti ietis pasirengę ne vien "darbiečiai". Apie tai, kad po Seimo rinkimų norėtų kontroliuoti SM, ŽŪM ir ŠMM, pareiškė niekada iki šiol 5 proc. rinkimų barjero neperžengusi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Opozicinės TT lyderis R.Paksas dar vasaros pabaigoje taip pat skelbė, kad jo partiją, jei laimėtų rinkimus, labiausiai domintų EM, SM, ŪM, VRM, taip pat Kultūros ministerija (KM) ir ŠMM. Tiesa, R.Pakso pavaduotojas V.Mazuronis pastaruoju metu yra gerokai santūresnis. "Mes nesame numatę, kokias ministerijas turėtume šefuoti. Galiu tik pasakyti, kad visoms ministerijoms turime žmones", - tvirtino jis.

Tenkintųsi mažu

Pretenduojantys į visas be išimties ministerijas oficialiai skelbia ir valdantieji konservatoriai. Tiesa, TS-LKD frakcijos Seime seniūnas J.Razma sako, kad, jo asmenine nuomone, labai svarbu būtų išlaikyti FM, be to, vadovaujamą dabartinės ministrės Ingridos Šimonytės. "Kitaip, jei koks nors nekompetentingas finansų ministras išbalansuos viešuosius finansus, nesusitvarkys su prognozėmis, nesugebės laiku pasiskolinti, ką galės nuveikti kitos ministerijos?" - svarstė jis.

J.Razmos manymu, po rinkimų TS-LKD galėtų imtis vadovavimo ir KM. "Šią kadenciją ten nelabai galėjome pasireikšti, tad kultūros bendruomenei lieka tam tikra skola. Bent jau siūlyčiau nevengti tos ministerijos, nors joje gal ir nėra, kaip kartais sakoma, daug ko dalytis. Galvočiau ir apie švietimo sritį", - aiškino konservatorius.

LiCS vadovas A.Čaplikas svarstė, kad jo partijos atstovai, jei rinkėjų valia jiems tektų vėl dirbti valdančiųjų koalicijoje, siektų toliau vadovauti toms pačioms ministerijoms kaip ir dabar - Sveikatos apsaugos ministerijai, VRM, AM. Tiesa, čia liberalcentristai gana netikėtai gali sulaukti konkurentų iš giminingo LS. Šios partijos nariai, savo rankose turintys SM, ŠMM ir Teisingumo ministerijos kontrolę, netikėtai prakalbo, kad po rinkimų pretenduotų visai į kitas sritis.

"Kol kas partijos viduje apie tai nebuvo platesnės diskusijos, nes kol briedis girioje, dar nėra ko dalytis, - LŽ tvirtino LS lyderis E.Masiulis. - Kita vertus, jei pažvelgtume į mūsų programines nuostatas, daugiausia reikalingų pokyčių esame pasiūlę sveikatos apsaugos ir ūkio srityse, dar galbūt aplinkosaugos, labiau akcentuojant kraštotvarkos problemas. SM (kuriai E.Masiulis vadovauja dabar - aut.) nėra prioritetas."

LSDP lyderis A.Butkevičius svarstė, kad sėkmės atveju jo partija pretenduotų į premjero portfelį, taip pat siektų FM vadovo posto. "Norėčiau ir Užsienio reikalų ministerijos kontrolės. Juo labiau kad Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, tad ministro poste turėtų būti tarptautinėje arenoje žinomas žmogus", - dėstė jis.

Dalybos pagal pinigus

LŽ kalbinti politikai, klausiami, dėl kokių ministerijų po rinkimų gali kilti daugiausia debatų, visi kaip vienas vardijo tą pačią grupę - SM, ŪM, AM. Pastaruoju metu į "geidžiamiausių" ministerijų sąrašą, regis, jau patenka ir EM, neretai ginčai vyksta ir dėl jėgos struktūras vienijančios VRM. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, SAM, KM ir, kas dažnai stebina užsienio apžvalgininkus, Krašto apsaugos ministerija paprastai lieka autsaiderės ir siūlomos silpnesniems valdančiosios koalicijos partneriams.

Opozicijos atstovas V.Mazuronis įsitikinęs, kad iki šiol kai kurios valdančiosios koalicijos ministerijas išsidalydavo tiesiog matematiškai skaičiuodamos, kokie finansiniai srautai teka vienoje ar kitoje institucijoje, - proporcingai, stengdamosi nieko nenuskriausti. "Kad buvo daromi tokie dalykai, tikrai girdėjau. Vis dėlto esu įsitikinęs - šią ydingą praktiką reikia naikinti. Postai turi būti skirstomi taip, kad ir būsima Vyriausybė, ir visas aparatas maksimaliai efektyviai dirbtų", - pabrėžė jis.

Politologas L.Bielinis irgi mano, jog iš tiesų kai kurios ministerijos Lietuvoje yra partijų labiau geidžiamos nei kitos. "Viena vertus, populiarios institucijos, kuriose galima greitai matyti pasiektus rezultatus. Kita vertus, neužmirškime, kad yra pinigingos ministerijos, kurių vadovai bent teoriškai gali pagelbėti savo partijoms įvairiais būdais, gal net pusiau legaliais, finansiškai. Matydami šiose pozicijose tokias įtakos galimybes, politikai ten ir veržiasi", - kalbėjo L.Bielinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"