Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Dėmesio objektas – juodligės kapinynai

 
2017 02 26 6:00
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 358 juodligės kapinynai. Aplinkos ministerijos nuotrauka

Kai kuriose Europos valstybėse pasireiškus juodligei, susirūpinta, kad ši liga neatsirastų ir Lietuvoje – pradėta juodligės kapinynų, kurių mūsų šalyje yra beveik 400, apžiūra ir inventorizacija.

Baiminamasi, kad žmonės dėl nežinojimo gali netyčia iškasinėti juodligės kapinynus ir taip atverti kelią šiai ligai plisti. Juk juodligė itin pavojinga būtent tuo, kad jos bakterijų sporos žemėje gali išsilaikyti ir daugiau kaip šimtą metų.

„Juodligės sukėlėjo sporos dirvožemyje gali išgyventi daugelį metų. Jos židiniuose vykdant darbus (pvz., kasinėjant žemę) iš gilesnių žemės sluoksnių sporos gali būti iškeliamos į paviršių ir taip būtų sukelta grėsmė žmonių bei gyvūnų sveikatai“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.

Tikrina kapinynus

Marijampolės apskrityje yra šeši istoriniai juodligės kapinynai. Du jų, kuriuose gyvuliai buvo užkasami praėjusio amžiaus penktąjį-šeštąjį dešimtmečiais, jokios grėsmė nebekelia, nes virš vieno įrengti ūkinės paskirties pastatai, o virš kito – nutiestas kelias, tad gruntas ten nejudinamas. Kiti keturi, esantys Vilkaviškio rajono Kiršų ir Laukų, Marijampolės savivaldybės Meškėnų ir Kazlų Rūdos savivaldybės Kvietiškio kaimuose, buvo uždengti gelžbetoninėmis plokštėmis, o jų teritorijos aptvertos. Šiuose kapinynuose gyvuliai buvo laidojami 1964–1975 metais.

Iš viso Lietuvoje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, yra 358 juodligės kapinynai. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai šiuo metu atlieka jų inventorizaciją. Tikrinama kapinynų, kuriuose užkasti nuo šios pavojingos infekcinės ligos kritę gyvuliai, būklė, kaupiami duomenys, teritorijų savininkams teikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip tvarkyti tokią teritoriją. Juodligės kapinynus privalu aptverti, pažymėti įspėjamuoju užrašu. Jų teritorijose draudžiama kasinėti, negalima planuoti jokios vandentvarkos objektų plėtros.

Šiuo metu rengiama bendra tvarka, kad keičiantis sklypų, kurių teritorijose yra juodligės kapinynai, savininkams šie būtų informuojami apie galimą riziką.“

Tačiau tikrinimų metu paaiškėjo, kad toli gražu ne visi minėti kapinynai buvo rasti tinkamos būklės. „Ne visi jie išbetonuoti ar užkloti betono plokštėmis. Kai kurių kapinynų teritorijų net neįmanoma rasti, nes nėra jokių tvorų, o kai kur jie net iškasinėti. Kai kurie kapinynai užaugę miškeliais, o kai kur atsiradę ir vandens telkiniai“, – pasakojo LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė.

LGT kol kas patikrino tik dalį šių geologinės aplinkos taršos židinių. Šiuo metu LGT informacinėje sistemoje sukaupta duomenų apie 118 inventorizuotų juodligės kapinynų. „Gali prireikti dar dvejų trejų metų, kol baigsime inventorizuoti visus žinomus juodligės kapinynus“, – kalbėjo LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja.

Juodligė perduodama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais naminiais gyvuliais metu arba vartojant jų produktus./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Žemės negalima kasinėti

„Labai svarbu, kad juodligės kapinynai būtų tinkamai apsaugoti, nes negalima garantuoti, kad net ir deginant žuvo visos ligos sporos. Kai kurios jų galėjo išlikti, nes yra atsparios ir ilgai gyvybingos. Per gruntinius vandenis užkratas gali patekti į atvirus vandens telkinius“, – aiškino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė. Specialistė pastebėjo, kad kol kas nėra ir jokių mokslinių duomenų, per kiek metų juodligės bakterijų sporos tampa negyvybingos.

Pasak jos, nuo juodligės nugaišusių gyvulių kapinynai nėra dideli, jie užima vos keletą kvadratinių metrų. Šių teritorijų savininkai (dažniausiai privatūs žemės sklypų valdytojai) turėtų būti labai atsargūs planuodami įvairius kasinėjimus. „Šiuo metu kartu su Sveikatos apsaugos ministerija rengiame bendrą tvarką, kad keičiantis sklypų, kurių teritorijose yra juodligės kapinynai, savininkams šie būtų informuojami apie galimą riziką“, – sakė K. Stakytė.

Lietuvą kol kas aplenkia

Lietuvoje 1920–1986 metais buvo užregistruoti 187 juodlige susirgę asmenys ir 1006 gyvūnai. Didelis šios ligos protrūkis 1953 metais buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone. Tuomet susirgo 36 gyvūnai ir 17 žmonių, iš kurių trys mirė. Pastarąjį kartą trys žmonių juodligės atvejai Lietuvoje buvo užregistruoti 1974 metais.

Europoje žmonių juodligė nedažna. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2010 iki 2014 metų Europos Sąjungos šalyse iš viso buvo patvirtinti 58 juodligės atvejai. 32 šios ligos atvejai užfiksuoti 2010 metais, iš jų net 28 atvejai – Jungtinėje Karalystėje. 2014 metais Vengrijoje buvo nustatyti devyni, o 2010–2013 metais Bulgarijoje užregistruoti šeši juodligės atvejai asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiais gyvūnais. Du juodligės atvejai 2011 metais buvo užregistruoti Rumunijoje. Juodligė buvo patvirtinta asmenims, valgiusiems karvės mėsą ir dalyvavusiems skerdžiant gyvūną namų ūkyje.

„Nuo 2009-ųjų Europoje paaiškėjo naujas užsikrėtimo juodlige būdas, kai galbūt nuo juodligės sporomis užteršto heroino užsikrėtė švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartoję asmenys“, – pasakojo S. Žukauskaitė-Šarapajevienė. Pasak jos, 2009–2010 metais Škotijoje buvo nustatyta 119 juodligės atvejų, susijusių su švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartojimu. 2012 ir 2013 metais vadinamosios injekcinės juodligės atvejai buvo nustatyti Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.

. . .

Juodligė egzistuoja šimtus metų

Ja natūraliai suserga gyvuliai ir žmonės. Nors apie juodligę žmonės žino jau seniai, tačiau jie nelabai suvokė, kaip su ja reikėtų kovoti. Tik antrojoje praėjusio amžiaus pusėje kritusius gyvulius imta deginti. Iki to laiko nuo juodligės kritę gyvuliai būdavo tiesiog apipilami kalkėmis ir užkasami.

Žmonės juodlige gali susirgti užsikrėtę nuo sergančių gyvūnų, vartodami pieną, mėsą, teikdami veterinarinę pagalbą, apdorodami gyvūnines žaliavas, įkvėpę bakterijų su dulkėmis. Lietuvoje pastarąjį kartą juodligė gyvūnams nustatyta 1998 metais Ukmergės rajone.

Lietuvoje 1997 metais buvo atliktas visų juodligės židinių patikrinimas, jie suregistruoti, sudaryti juodligės židinių žemėlapiai. Vėliau visos šalies savivaldybės, civilinės saugos specialistai buvo įpareigoti nustatyti galimus juodligės kapinynus ir juos tinkamai pažymėti bei pasirūpinti, kad jų teritorijose nebūtų kasinėjama.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"