TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėmesys Pietryčių Lietuvai – formalus

2016 09 07 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Praėjus keleriems metams, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojimo Vyriausybę daugiau dėmesio skirti tautinių mažumų atstovų gausiai gyvenamai Pietryčių Lietuvai, pradedami įgyvendinti konkretūs projektai. Tačiau atsigręžti į šį regioną raginusi prezidentūra kritikuoja sudėliotą programą, teigdama, kad ji – formali.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje gerokai pablogėjus geopolitinei situacijai mūsų regione, prezidentė D. Grybauskaitė paragino daugiau investuoti į tautinių mažumų gausiai gyvenamus šalies rajonus, susiduriančius su įvairiais socialiniais ir ekonominiais sunkumais.

Praėjusiais metais Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo pavedė ministerijoms įgyvendinti ar finansuoti papildomas priemones, kurios padėtų skatinti Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonų bei Visagino savivaldybių socialinę, ekonominę ir kultūrinę plėtrą. Tačiau įgyvendinama programa patinka ne visiems. Kai kurių susijusių savivaldybių atstovai aiškina, kad nors dėmesio Pietryčių Lietuvai padaugėjo, priimami sprendimai kol kas nėra pakankami deklaruotoms problemoms įveikti.

Daug priekaištų Vyriausybei

Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad nors Vyriausybė yra patvirtinusi atskirą dokumentą, pagal kurį numatoma mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus gausiai tautinių mažumų gyvenamose savivaldybėse, tačiau iš tikrųjų ta programa yra formali ir jos poveikis neduoda apčiuopiamų rezultatų.

Mindaugas Lingė: "Šio regiono gerovė svarbi ne tik ekonominės ir socialinės politikos, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu.“ /Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

„Rimta programa turėtų apimti ne tik Europos Sąjungos (ES) finansuojamas programas, bet ir švietimo, kultūros, informacinės politikos aspektus. Įvairūs šio krašto socialiniai rodikliai, tokie kaip nedarbas, pašalpų gavėjų skaičius, paprastai viršija šalies vidurkį. Esant daug pašalpų gavėjų, stiprėja vietos politikų įtaka gyventojams“, – pažymėjo jis.

Išskirtinio dėmesio Pietryčių Lietuvai poreikį, anot M. Lingės, diktuoja ir metų pradžioje Vyriausybės patvirtintas naujas Lietuvos suskirstymas į du regionus (Vilniaus apskritį ir likusią Lietuvos dalį), siekiant užsitikrinti didesnį finansavimą iš ES po 2020 metų. Vilniaus regiono išskyrimas kaip ekonomiškai išsivysčiusio palieka nežinioje Šalčininkus, Vilniaus rajoną ir kitas apskritį sudarančias savivaldybes. „Paradoksas – kalbame apie didesnį dėmesį šioms savivaldybėms, tačiau jas paliekame be perspektyvos toliau gauti ES paramą, o dėl mechanizmų, kaip kompensuoti praradimus ir užtikrinti tolygų vystymąsi, nieko nedaroma. Akivaizdu, kad to iš esmės teks imtis būsimai Vyriausybei“, – aiškino prezidentės patarėjas.

M. Lingei susidaro įspūdis, kad valdančiosios partijos elgiasi pragmatiškai – nematydamos asmeninės naudos, kad investavimas į šiuos rajonus galėtų grįžti kaip balsai per rinkimus, palieka regioną savieigai, ir apčiuopiamų pastangų nematyti.

„Nėra vieno recepto, kaip veiksmingai mažinti netolygumus, bet esminis principas aiškus – reikia tiek nacionalinės valdžios, tiek vietos savivaldos susitelkimo ir vieningo žvilgsnio į problemas. Dėmesio šiam kraštui reikia ne vien atliekant papildomas finansines injekcijas ar nukreipiant investicijas. Reikia ir nuoseklaus dialogo, kuris mažina atskirtį bei tirpdo bet kokią įtampą. Šio regiono gerovė svarbi ne tik ekonominės ir socialinės politikos, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu“, – teigė jis.

Pažymima, kad skatinti Pietryčių Lietuvos socialinę, ekonominę ir kultūrinę plėtrą reikia ir siekiant didesnio jos gyventojų lojalumo valstybei. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Keliasdešimt milijonų eurų

Įvairioms priemonėms pagal Vilniaus ir Utenos regionų integruotas teritorijų vystymo programas iki 2020 metų numatyta skirti 67,5 mln. eurų.

„Į šią sumą neįtraukiami konkursiniai projektai, kurių finansavimas priklausys nuo įmonių, nevyriausybinių organizacijų aktyvumo dalyvaujant konkursuose – jeigu jos nebus aktyvios, prioritetinių kriterijų taikymas turės mažiau įtakos. Vis dėlto tikimasi, kad projektų konkursuose dalyvaujančios įmonės pasinaudos bent 25 mln. eurų parama (šiuo metu jau gavo 8,8 mln. eurų)“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento atstovai.

Jų teigimu, priemonės Rytų Lietuvos savivaldybėms skiriamos investavimo ir verslo sąlygoms tobulinti, mobilumui skatinti, socialinei ir kultūrinei integracijai, bendruomenei svarbiai infrastruktūrai gerinti.

Visagino savivaldybei siekiama padėti spręsti po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kylančias demografines, energetines ir užimtumo problemas. „VRM atsako už regioninę politiką ir šios problemos vertinamos per regiono prizmę: jeigu bus sukurtos patrauklios gyvenimo sąlygos, mažės socialinė atskirtis, atsiras daugiau kokybiškų darbo vietų – bus mažiau prielaidų ir įtampai tarp tautinių grupių“, – sakė ministerijos atstovai.

Tvarko aikštes, kuria gamybinę bazę

Kaip nurodė VRM, per vietines užimtumo iniciatyvas regione įgyvendinta 11 projektų, sukurtos 57 naujos darbo vietos. Pagal Ūkio ministerijos kuruojamą priemonę „Regio Invest LT+“ Visagine kuriama vienos bendrovės medienos briketų gamybinė bazė (projekto vertė – 3,56 mln. eurų, sukurta 17 naujų darbo vietų).

Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos 2016 metais skirta 2 mln. eurų tikslinių lėšų regiono savivaldybių projektams (12 vietinių kelių ir gatvių projektų, kurie bus užbaigti šiemet). Finansavimas apie 10 proc. viršija vidutinį šalyje, skaičiuojant vienam gyventojui.

Tautinių mažumų departamentas šiemet skyrė 40 tūkst. eurų tautinių mažumų kultūros sklaidos ir kultūrinio bendradarbiavimo Pietryčių Lietuvoje projektams. Finansuotas 21 projektas, neskaičiuojant bendra tvarka finansuojamų tautinių mažumų kultūros sklaidos projektų.

Pradėtas įgyvendinti Visagino SMART parko projekto, buvusį karinį miestelį Visagine pritaikant pramonei, pirmasis etapas – tvarkoma teritorija, įrengiamas biurų (inkubatoriaus) pastatas.

Pernai pradėti Nemenčinės viešųjų erdvių, laisvalaikio ir sporto infrastruktūros įrengimo projektai. Pavyzdžiui, baigta biatlono šaudyklos, kainavusios 326 tūkst. eurų, statyba, kyla sporto mokyklos pastatas, tvarkomas sporto aikštynas, pagrindinė miesto aikštė, šaligatviai ir pan.

Dalia Štraupaitė: "Ši Vyriausybės programa veikia tik iš dalies. Be to, ji kiek dubliuoja kitas finansavimo priemones, skiriamas savivaldybėms per regionus." /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kas svarbu visaginiečiams

Visagino merės Dalios Štraupaitės nuomone, Vyriausybės programa, skirta socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti, veikia tik iš dalies. Be to, ji kiek dubliuoja kitas ministerijų finansavimo priemones, skiriamas savivaldybėms per regionus.

Pietryčių Lietuvoje gyvenantiems tautinių mažumų atstovams, pasak D. Štraupaitės, svarbiausi yra keli dalykai. Pirmiausia, galimybė išlaikyti ir puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbėti savo gimtąja kalba, nepaisant to, kad moka ir valstybinę kalbą, jaustis, kad yra reikalingi Lietuvai. Ne mažiau svarbūs ir ekonominiai dalykai, susiję su naujomis darbo vietomis, didesniais atlyginimais.

Visagino savivaldybėje daugumą gyventojų sudaro rusai. D. Štraupaitės teigimu, nors esama ir radikalių pažiūrų žmonių, pavyzdžiui, palaikančių Krymą aneksavusią Rusiją, iš esmės visi džiaugiasi gyvenantys Lietuvoje. „Tik paskelbus nepriklausomybę, dar po 1990-ųjų metų buvo ir tarybos narių, kurie norėjo galbūt prisidėti prie kažko kito, nepriklausyti Lietuvai. Dabar situacija tikrai yra pasikeitusi. Miestas gražėja, žmonės saugūs, gali plėtoti savo kultūrą, kalbėti savo kalba“, – tikino Visagino merė.

Nauda neatitinka pažadų

Vilniaus rajono savivaldybė apie pagalbą Pietryčių Lietuvai atsiliepia paprastai – reali nauda kol kas nėra tokia, kokia buvo skambiai deklaruojama. Anot šios savivaldybės administracijos atstovės spaudai Jolantos Gulbinovič, daug projektų ir taip būtų finansuojama pagal ES regioninės plėtros priemones. Kai kurios numatytos priemonės nėra sietinos tik su vietovėmis, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos, didesnis finansavimas yra skiriamas visos šalies savivaldybėms, pavyzdžiui, lėšos kelių plėtrai ir priežiūrai. Yra projektų, kurių įgyvendinimas stringa.

„Pirmieji projektai dar tik pradedami įgyvendinti. Realus poveikis bus jaučiamas tik po 4–5 metų. Tikimės, kad programos įgyvendinimas bus tęstinis, ir ministerijos skirs daugiau dėmesio bei numatys būtinus veiksmus tiek mūsų, tiek kitų savivaldybių pasiūlymams įgyvendinti. Šiuo metu didesnė dalis lėšų skiriama iš ES fondų, iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojami pavieniai projektai“, – pažymėjo J. Gulbinovič.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybei specialiosioms transporto priemonėms įsigyti buvo numatyta skirti 434 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2016 metams Vilniaus rajono savivaldybės neįgaliesiems pavėžėjimo paslaugoms teikti numatytas vienas specialusis 9–11 vietų automobilis, kurio vertė apie 30 tūkst. eurų.

„To tikrai neužtenka užtikrinti šios paslaugos prieinamumą neįgaliems rajono žmonėms, gyvenantiems atokesniuose kaimuose. Tikimės kompleksinio požiūrio bei lėšų skyrimo ir iš valstybės biudžeto, – aiškino Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.

Kai nacionalinė valdžia ne itin stengiasi spręsti Pietryčių Lietuvos problemas, stiprėja vietos politikų įtaką gyventojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"