TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Demokratijos forpostas islamizuotame pasaulyje

2011 12 05 7:00

Izraelio ministro pirmininko pavaduotojo, užsienio reikalų ministro Avigdoro LIEBERMANO išskirtinis interviu Lietuvos radijo laidai "Akiračiai". Kalbino žurnalistas Tomas DAPKUS.

- Izraelis didžiausia grėsme civilizuotam pasauliui laiko Irano Islamo Respubliką. Europa, remiama NATO, diegia antibalistinę, priešraketinę sistemą, siekdama apsaugoti savo gyventojus ir teritorijas nuo antpuolių iš tokių valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja. Kodėl Iranas laikomas tokiu pavojingu, tokia didele grėsme?   

- Dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia todėl, kad Iranas atvirai palaiko ir finansuoja teroristines organizacijas "Hamas", "Džihad" ar "Hezbollah", jas tokiomis pripažįsta ir Europos Sąjunga (ES). Be to, Iranas atvirai propaguoja islamizaciją, t. y. islamo revoliuciją, jis persekioja žmones, kurie kaip nors kritikuoja radikalią islamišką poziciją. Ryškiausias pavyzdys - mirties nuosprendis Salmonui Rushdie. Šis žinomas rašytojas, parašęs "Šėtoniškas eiles", iki šiol slapstosi tarp Londono ir Paryžiaus, nes Irano samdiniai ieško jo po visą pasaulį. Irano gynybos ministras - žmogus, kuriam išduotas Interpolo arešto orderis, atsakingas už du teroro aktus Buenos Airėse: Izraelio pasiuntinybės ir Žydų bendruomenės centro susprogdinimą. Iranas atvirai palaiko terorizmą visame pasaulyje ir grasina visiems savo kaimynams. Jis tęsia ardomąją veiklą pasaulyje, pirmiausia musulmonų valstybėse - Irake, Jemene, Šiaurės Afrikoje. Galiausiai, Irano branduolinė ir balistinių raketų programa - grėsmė visam pasauliui.

Savo terminijoje Iranas visų pirma mini Izraelį, tačiau pagrindinis tikslas toli gražu ne Izraelis. Atstumas tarp Izraelio ir Irano - 1300 kilometrų, o juk jie bando sukurti raketas, kurių veikimo spindulys - 3000 kilometrų. Jos apims visą Europą. Dar daugiau, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas visiškai neigia holokausto faktą ir apskritai neislamiškos valstybės teisę egzistuoti Artimuosiuose Rytuose. Ryškiausias pavyzdys - Artimuosiuose Rytuose buvo dvi nemusulmoniškos valstybės: viena - krikščioniškas Libanas, antra - žydų Izraelis. Krikščioniškos valstybės jau nebėra. Libanas šiuo metu visiškai kontroliuojamas šiitų, jų smogikų iš "Hezbollah". Faktiškai jie šalį pavertė Irano protektoratu. Tad tai - ne tik teorinė grėsmė.

- TATENA Vienoje savo raporte rašo, kad Iranas toliau kuria branduolinį ginklą. Vadinasi, sankcijos nepadėjo. Ką dabar, Jūsų vertinimu, reikia daryti?

- TATENA ataskaitoje pabrėžiama, kad Iranas kuria ne tik branduolinį, jis kuria būtent karinį branduolinį potencialą ir kartu savo raketų programą. Kuria ne šiaip sau, kad teoriškai turėtų savo arsenaluose. Reikia suprasti, kokių tikslų siekia ajatolos iš Teherano. Pirmiausia - visų energetinių pasaulio resursų kontrolės. Jų prioritetas - paversti visas Persijos įlankos valstybes, de facto arba de jure, savo protektoratu, o po jų ateis ir Saudo Arabijos eilė. Trečias jų tikslas - Irakas. Po to, kai jį paliks JAV kariniai daliniai, pasinaudodamas šiitų buvimu Irake, Iranas jį de facto įtrauktų į savo įtaką. Tad atsitiks taip, kad Irakas, Saudo Arabija ir Persijos įlankos šalys bus visiškai kontroliuojamos Irano. Jie valdys 70 proc. pasaulio energetikos. Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, kurias priėmė Saugumo Taryba, silpnokos ir nesuprantamos, o tos, kurias papildomai pavirtino ES ir JAV, - grynai teorinio pobūdžio, arba, sakyčiau, priimtos tik kad užfiksuotų, esą "mes - prieš", ir viskas. Realiai sankcijos turėtų būti skirtos Irano centriniam bankui, visai naftos ir dujų pramonei, įsigyjamai įrangai. Kai tokios sankcijos nepriimtos, visa kita - tik vaikų čiauškėjimas.

- O iš kur Iranas gauna technologijų ir medžiagų branduoliniam ginklui kurti?

- Superka per menamas kompanijas visame pasaulyje ir, aišku, dalį - Pietų Amerikos valstybėse. Viską gauna iš artimiausių sąjungininkų: Hugo Chavezo, Šiaurės Korėjos, Afrikoje - iš Zimbabvės ir iš kitų tarptautinės politikos perėjūnų. Per visokias tariamas kompanijas įsigyja technologijų, medžiagų, pirmiausia urano. 

- Palestinos autonomija siekia tapti JT nare ir JT specializuotų agentūrų nare, pavyzdžiui, UNESCO. Kodėl jie dabar tai pradėjo ir kokią įtaką tai turi taikos procesui Artimuosiuose Rytuose?

- Pirmiausia reikia suprasti, kad Izraelis ir Palestinos autonomija pasirašė susitarimus, žinomus kaip Oslo susitarimai. Remiantis jais Palestinos valstybė gali būti sukurta tik kaip dvišalių derybų rezultatas. Tačiau palestiniečiai atsisako derėtis, tik tiesiogiai apeliuoja į tarptautines instancijas, o tai visiškai prieštarauja tam, ką mes pasirašėme ir dėl ko derėjomės. Antra, kodėl tai vyksta būtent dabar? 

Mahmoudas Abbasas labai nerimauja dėl savo bendražygių arabų pasaulyje likimo. Artimiausi jo globėjai, draugai ir šelpėjai daugelį metų buvo Hosnis Mubarakas, kitas - buvęs Tuniso valdovas Zinas el Abidinas Ben Ali, trečias - artimiausias bendražygis Muammaras Gaddafi. Kai jis mato, kokie Z. el A. Ben Ali, M.Gaddafi ir H.Mubarako likimai, natūraliai pradeda mąstyti apie save - kaip jam išsisukti iš susidariusios padėties? Kad iš jos ištrūktų, jam svarbu būti kuo radikalesniam ir nuraminti šiandien kunkuliuojančias arabų gatves.

Todėl Izraelio atžvilgiu jis užėmė nesutaikomą poziciją: derasi su "Hamas", specialiai skatina aršiausius teroristus, nužudžiusius šimtus Izraelio ir ne tik jo piliečių, net nusprendė apdovanoti pastaruosius 5 tūkst. premijomis bei kiekvienam pastatyti po namą. Kalbu apie daugiau kaip tūkstantį teroristų, kalėjusių Izraelio kalėjimuose ir iškeistų mainais į Izraelio karį. 

Žodžiu, jis rūpinasi savo likimu, vieta istorijoje, kaip ramiai pasitraukti į pensiją, užsitikrinti gerovę ir saugumą. 

- Lietuva buvo viena nedaugelio valstybių, kurios balsavo prieš Palestino priėmimą į JT bei UNESCO ir palaikė Izraelio poziciją. Kodėl tik keturiolika valstybių balsavo kaip mes?

- Manau, tai didelis mūsų laimėjimas - 14 šalių, kurios balsavo kartu su Izraeliu, 60 susilaikiusiųjų arba nedalyvavusiųjų. Iki šiol su Izraeliu balsuodavo dvi valstybės - JAV ir Mikronezija. Taigi tai didelis mūsų žingsnis pirmyn. Svarbu suprasti, kas palaikydavo palestiniečius - tai tokios valstybės, kaip Šiaurės Korėja, Kuba, Iranas, Venesuela, Nikaragva ir panašios. Nemanau, kad kiekybė - pagrindinis kriterijus. Mums visų pirma svarbu laisvasis pasaulis, o Šiaurės Korėjos, Zimbabvės, Nikaragvos ar Venesuelos pozicija mums nelabai svarbi. Mes turime suprasti, kad pasaulyje, Artimuosiuose Rytuose, egzistuoja viena laisva, demokratinė žydų valstybė Izraelis.

Aplink mus - 57 islamiškosios valstybės su neribotomis finansinėmis galimybėmis, jos kontroliuoja visą pasaulio energetikos rinką. Tai Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras ir t. t. Todėl palestiniečiai visada turi aritmetinę daugumą, visada balsuojant yra techninė dauguma - trečiojo pasaulio ir islamo šalys, ir mes suprantame realią padėtį. 

Labai vertiname Lietuvos poziciją - tai buvo labai ryškaus mūsų palaikymo, artimų tarpusavio santykių išraiška. Lietuva, skirtingai nei Šveicarija ar kitos valstybės, daugelį metų kovojo, siekė savo nepriklausomybės, kentėjo, todėl gali mus geriau suprasti nei daugelis kitų. 

- Koks Rusijos vaidmuo dėl Irano branduolinės programos?

- Irano branduolinės programos atžvilgiu Rusija užėmė savo, išskirtinę, poziciją. Rusijai tai - vienas iš JAV ir jos tarpusavio santykių darbotvarkės klausimų. Vargu ar Rusija Irano temą nagrinėja atskirai, kaip jau sakiau, tai vienas iš daugelio JAV ir jos tarpusavio santykių darbotvarkės klausimų. Negalima nepripažinti, kad Rusija nutraukė sutartį dėl raketų S-300 pardavimo, palaikė JT Saugumo Tarybos sankcijas, bet šiandien nesutinka jų griežtinti. Manau, Rusijos poziciją reikia vertinti plačiausiame JAV ir Rusijos dialogo problemų kontekste.

- Netgi tie, kurie nėra dideli Izraelio draugai, pripažįsta, kad Izraelis - klestinti valstybė, o jos piliečiai ją myli ir gina. Kokia septynių vėtrų ir septynių kalvų šalies sėkmės paslaptis?

- Manau, tai pernelyg ilga istorija, ir ją reikėtų ilgai aiškinti. Detalesnį atsakymą palikime kitam interviu. Be abejo, Izraelis - klestinčios demokratijos šalis, nors nuo 1948-ųjų nebuvo nė vienos ramios dienos be karų, be teroristinių atakų prieš mūsų mažą kraštą. Izraelio plotas - 21 tūkst. kvadratinių kilometrų, mes sukūrėme klestinčią ekonomiką, pramonę, mokslą. Kiekvienais metais mūsų mokslininkai gauna vis naujas Nobelio premijas. Mūsų informacinės ir komunikacinės technologijos, jų pramonė - viena pirmaujančių pasaulyje. Savo laimėjimais mes pasirengę dalytis su kaimynais, o ne visą laiką būti priešininkai. Gaila, kad visa, ką matome Artimuosiuose Rytuose - tai didelis politinis žemės drebėjimas, vadinamasis Arabų pavasaris ar žiema. Viliamės, kad visa pasibaigs palankiai ir Artimuosiuose Rytuose kartu su Izraeliu bus dar dešimtys klestinčių demokratinių valstybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"