TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Derybos dėl pigesnių dujų - tik dėl akių

2011 04 18 0:00
Lietuviai už dujas permoka vidutiniškai 62 dolerius už kiekvieną 1000 kubinių metrų.

Jau ne vienus metus Lietuvos gyventojams sekamos pasakos apie stulbinamas permainas energetikos sektoriuje. Bet rezultatai priešingi: tiek įmonėms, tiek gyventojams šildymo ir gamtinių dujų kainos padidėjo iki neregėtų aukštumų ir nežada sustoti. Ar tai ir yra didžiausi EM nuopelnai?

Prieš dvejus su puse metų valstybės vairą perėmusi koalicinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė žadėjo esmines permainas energetikos sektoriuje ir energetinę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau nuveikė vienintelį darbą - įkūrė Arvydo Sekmoko vadovaujamą Energetikos ministeriją (EM). "Bus siekiama patikimai ir saugiai aprūpinti energija visas ūkio šakas, sukurti pajėgumus, kurie ne tik užtikrintų visišką ir nepertraukiamą Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimą energija, bet ir sudarytų galimybę konkurencingomis kainomis eksportuoti ją į užsienio rinkas, nekeliant grėsmės aplinkai, sudarant palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai", - taip EM sukūrimo būtinybė buvo įrodinėjama Vyriausybės pranešimuose.

Po dvejų su puse metų dėl EM darbo tenka konstatuoti, kad Lietuvos gamtinių dujų, elektros, centralizuotos šilumos vartotojų padėtis per tuos metus nepagerėjo nė per nago juodymą.

Greičiau priešingai - visų energijos išteklių kainos ir daugeliui gyventojų, ir verslui tapo sunkiai pakeliamos, o dauguma strateginių projektų, turėjusių užtikrinti krašto energetinę nepriklausomybę ir pasirinkimo galimybę energijos išteklius pirkti pigiau, taip ir nepajudėjo iš vietos.

Itin komplikuota situacija per tuos metus susiklostė Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje, o ypač ji paaštrėjo šiemet. Gausiausiai Lietuvoje naudojamas kuras - gamtinės dujos, nuo kurių kainos tiesiogiai priklauso ir centralizuotos šilumos tarifai gyventojams, ir daugelio verslo įmonių konkurencingumas, šiandien Lietuvoje brangesnės nei bet kada. Žinoma, tam įtakos turi pastarojo meto pasaulinis naftos ir jos produktų brangymetis. Tačiau Lietuvoje padėtis bene dramatiškiausia iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių.

2009 metų balandį už 1000 kub. m dujų Lietuva mokėjo 240 JAV dolerių.

Dabar 1000 kub. m dujų Lietuvai kainuoja daugiau nei 408 dolerius, vos ne dvigubai daugiau nei 2009 metų viduryje. Maža to, ekspertai prognozuoja, kad paskutiniais šių metų mėnesiais dujos mūsų kraštui gali kainuoti 514-515 dolerių už 1000 kub. m, o vidutinė metinė jų kaina sieks 450 dolerių už 1000 kub. metrų.

Tuo metu gretimose valstybėse dujų kainos daug mažesnės ir Lietuvos atotrūkis nuo jų vis didėja. Štai sausį Latvija 1000 kub. m dujų pirko vidutiniškai po 300 dolerių, Lietuva - po 353 dolerius, vasarį latviams jos pabrango iki 303 dolerių, o Lietuvai - iki 364 dolerių. Kovą latviai už 1000 kub. m dujų temokėjo 307 dolerius, o lietuviai - jau net 380 dolerių.

Taigi permokame vidutiniškai daugiau nei 62 dolerius už kiekvieną 1000 kub. metrų. Tik šiek tiek daugiau nei Latvija už gamtines dujas moka ir kitos kaimynų šalys - Estija ir Lenkija.

Dėl pabrangusių dujų ateinantis šildymo sezonas gali tapti pats brangiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, nes dujos bus apie 30 proc. brangesnės.

Kur paslėpta derybų sėkmė?

Tuo metu energetikos ministrui ir premjerui - viskas gerai. Neva Lietuva, iškvietusi į dvikovą vienintelę savo dujų tiekėją Rusijos dujų milžinę "Gazprom" ir apkaltinusi ją taikant diskriminacines kainas, dabar turi realių galimybių išsiderėti iš rusų pigesnių dujų. "Mūsų nuostata ta, kad Lietuvai kaina turėtų būti teisinga. Taigi matau, kad kaina turėtų būti palyginama su Latvijos ir Estijos kaina. Galėtų būti ir 15 proc. nuolaida", - kalbėjo A.Sekmokas trečiadienį apie Maskvoje dėl mažesnių dujų kainų susitikusius "Gazprom� ir Lietuvos atstovus. Pigiau dujas Lietuvai "Gazprom" esą galėtų pradėti tiekti jau šiais metais. "Šiemet, manau, mes turėsime teisingą kainą", - vėl drąsiai žadėjo ministras.

"Tokios derybos turėjo būti pradėtos prieš porą metų, tačiau Vyriausybė nepasistengė suburti net derybų grupės. Dabar A.Sekmokas giriasi, kad derybos pradėtos, tačiau toks jautrus klausimas kybo ore, apie rezultatus visuomenė neinformuojama. Ar tai nėra ženklas, kad nepasistūmėta į priekį? Ministrui derėtų suvokti, kad kalbomis Lietuvos gyventojai sotūs nebus. Problema turi būti sprendžiama skubiai, nelaukiant, kol dujų kaina dar labiau pakils", - EM derybine sėkme abejoja socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

A.Sekmokas jau kurį laiką žada išsiderėti geresnę kainą neatsižvelgdamas į tai, kad mūsų kraštas suvartoja dujų kur kas mažiau, nei yra numatyta 2009 metais su tiekėju pasirašytoje dujų tiekimo sutartyje: vietoj numatytų 5 mlrd. kub. m Lietuva nuperka jų tik apie 3 mlrd. kub. m per metus. Kol kas "Gazprom" Lietuvai netaiko standartinėse dujų tiekimo sutartyse galiojančio principo "imk arba mokėk" ir nereikalauja mokėti už nepaimtą dujų kiekį.

Geresnę dujų kainą ministras atkakliai žada neatsižvelgdamas ir į tai, kad Lietuva planuoja įgyvendinti patį griežčiausią ES trečiojo energetinio paketo įgyvendinimo variantą, kuris siutina "Gazprom�.

Mat EM atstovai kalba, kad "Gazprom�, kuriam priklauso dalis mūsų krašto dujų transportavimo ir tiekimo įmonės "Lietuvos dujų" (LD) akcijų, neva turi pasitraukti iš šios įmonės akcininkų struktūros. Pati EM, valdanti tik apie 17 proc. LD akcijų, ne per seniausiai pareikalavo, kad iš LD vadovų atsistatydintų generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius, o "Gazprom" valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas pasitrauktų iš LD valdybos pirmininko pareigų.

EM grasina paduoti "Gazprom" į teismą, nes Rusijos koncernas neva yra pažeidęs LD privatizavimo sutarties nuostatą dėl teisingų dujų kainų.

Bet teisininkai sako, kad laimėti greičiausiai nepavyktų, nes Lietuva ir pati nevykdo bent kelių su "Gazprom" pasirašytų sutarčių punktų, vienas jų, kaip minėta, - sutartas perkamų dujų kiekis.

"Susidaro įspūdis, kad ministerija daro viską, kad dujos Lietuvai būtų kaip galima brangesnės", - tvirtina daugelis LŽ kalbintų energetikos specialistų. Jie pabrėžia jau antri metai nematantys tų rezultatų, kuriuos vis žada ministras A.Sekmokas.

Kaip žinoma, Lietuva yra visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų tiekėjos - visas krašte suvartojamas dujas ji gauna iš "Gazprom" dujotiekiu. Lietuva lig šiol neturi jokios galimybės atsigabenti dujų iš kitur - suskystintų dujų terminalo projektas, apie kurį tuščiai kalbama kelerius metus, dar tik užuomazgoje, jis gali būti pastatytas geriausiu atveju 2014 metais. Požeminės dujų saugyklos, kurioje šalis galėtų laikyti dujų atsargas, taip pat nėra - kol kas nepranešta net apie jai numatytos vietovės Syderiuose geologinės struktūros tyrimų rezultatus. Lietuvos ir Lenkijos dujų vamzdynų sujungimo projektas gali būti nė nepradėtas - kol kas tik užsakytas ekspertų vertinimas, ar tokios statybos būtų ekonomiškai pagrįstos.

Su džinsais ir megztuku

Su "Gazprom", didžiausia ir galingiausia Europos energetikos bendrove, dėl dujų kainų neretai kalbasi aukščiausi dujas perkančių valstybių asmenys - antai pernai apie tai Maskvoje kalbėjo pats Latvijos prezidentas Valdis Zatleras.

Bet Lietuvos derybų grupei vadovauja ne premjeras ir net ne energetikos ministras A.Sekmokas, o EM viceministras Arvydas Darulis, vos prieš porą savaičių paskirtas vadovu grupės, kuri buvo skambiai pavadinta Derybų su "Gazprom" dėl dujų kainos ir vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo grupe.

EM neatsakė į LŽ paklausimą dėl derybų grupės sudėties.

LŽ šaltinių teigimu, į Maskvą, be A.Darulio, vyko Inga Černiuk, laikinai vadovaujanti EM Teisės skyriui, EM Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas ir dar keli asmenys. Ministro A.Sekmoko ten nebuvo. Su kuo tokio neaukšto lygio delegacija Maskvoje derėjosi - su "Gazprom" ūkvedžiu ar valytoja?

"Gazprom" yra galingiausias Europos dujų tiekėjas. Mano galva, derybose turėtų dalyvauti tokio lygio asmenys, kaip paprastai dalyvauja iš kitų šalių. Su "Gazprom" vadovais susitinka ir valstybių premjerai, ir prezidentai, ir šito nesigėdija", - kalbėdamas su LŽ svarstė energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas. Jis atkreipė dėmesį: siekdami pigesnių energijos išteklių, pasaulio politikai neretai leidžiasi į kompromisus.

Kovui baigiantis EM nusiuntė koncernui "Gazprom" pakartotinį kvietimą susitikti Briuselyje (tiesa, kaip paskui paaiškėjo, ne kur nors Europos Komisijoje (EK), o tik Lietuvos atstovybėje prie EK) ir tartis dėl "teisingos dujų kainos Lietuvos vartotojams taikymo", kokia esą LD privatizavimo sutartyje "Gazprom" įsipareigojo tiekti dujas. EM neva turi pagrįstų įtarimų, kad šios nuostatos "Gazprom" nesilaikė.

Jau po dienos EM pranešė apie derybų su "Gazprom" pradžią. Kaip tada lakoniškai informavo energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis, Vilniuje (tiesa, ne Briuselyje) įvyko EM ir "Gazprom" atstovų susitikimas, kuriame buvo aptarti klausimai dėl Lietuvai taikomos dujų kainos ir ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, o derybininkai susitarė tęsti dialogą.

Nors dujų kainos varo iš proto gyventojus ir verslą, nei A.Kubilius, nei A.Sekmokas ir Vilniuje nematė reikalo susitikti su čia viešėjusia "Gazprom" delegacija, kuriai vadovavo koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas V.Golubevas. LŽ šaltinių teigimu, pastarasis pats buvo išreiškęs pageidavimą susitikti su Lietuvos energetikos ministru, bet šis susitikti nepanoro. Į susitikimą su "antruoju" žmogumi didžiausiame Europos energetikos koncerne buvo nusiųstas EM viceministras A.Darulis.

Įdomi detalė: LŽ šaltinių teigimu, valstybės tarnautojas, viceministras, į visai Lietuvai svarbų susitikimą darbo dieną (penktadienį) atvyko kaip į neformalų vakarėlį - vilkėdamas džinsais ir megztiniu. Taip "užsimezgė derybos".

Grynas politikavimas

"Lietuvos energetikoje įsivyravo žiaurus populizmas, jis permuša bet kokią logiką. Visi mums yra "priešai". Latviai yra "blogi", nes jie patekę į "Gazprom" įtaką, labai "sugedo" ir lenkai, kuriuos veikia kažkokios "priešiškos" jėgos, baltarusiai - išvis "baisūs�, nors pats "baisiausias", žinoma, yra "Gazprom", - ironizavo V.Jankauskas.

Ekspertai pripažįsta, kad Rusijos dujos milžinės įtaka Lietuvos energetikai išties neproporcingai didelė, tačiau kovą greičiausiai vertėtų pradėti suradus sąjungininkų ES arba užsitikrinus alternatyvius kuro tiekimo šaltinius - tarkime, bent įpusėjus suskystintų dujų terminalo statybas.

"Pūstis galima tik tada, jei turi alternatyvą. O Lietuva kol kas jokios alternatyvos rusiškoms dujoms neturi", - sakė V.Jankauskas. "Lietuva - maža šalis. O mažas turi būtų protingesnis ir lankstesnis, tik tokiu atveju jis gali pasiekti gerų rezultatų - jėga nieko nepadarys. Jei nori sėkmingai susiderėti, nereikia prieš tai partnerio koneveikti ir grasinti teismais", - psichologinius niuansus LŽ nurodė Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos pirmininkas.

Kiti EM įgyvendinti sumanymai taip pat nedavė didelės naudos Lietuvos žmonėms. Kaip didžiulį nuopelną ši Vyriausybė nurodė nacionalinės energetikos bendrovės LEO LT išardymą, tačiau už tai valstybė akcininkei "NDX energijai" turėjo sumokėti 680 mln. litų kompensaciją.

Kitas minimas EM nuopelnas - elektros biržos sukūrimas - buvo iš principo teisingas žingsnis, tačiau nesant pigių elektros gamintojų Lietuvoje pagrindines pajamas ji garantuoja rusiškos elektros tiekėjams.

Vienas labiausiai į priekį pasistūmėjusių projektų - elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos. Tačiau ir šis projektas yra ne tik EM nuopelnas - jį stūmė į priekį pati Švedija, sėkmingai užsitikrinusi užsakymus savo šalies elektrotechnikos gamintojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"