Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dialogui skirtas pusmetis

 
2016 12 21 6:00
Rūta Skyrienė: "Per pastarąjį pusmetį verslas turėjo atlikti tam tikrus pakeitimus, tačiau šių išlaidų niekas nekompensuos."
Rūta Skyrienė: "Per pastarąjį pusmetį verslas turėjo atlikti tam tikrus pakeitimus, tačiau šių išlaidų niekas nekompensuos." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš penkis mėnesius palaiminto naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimą Seimas atidėjo pusmečiui. Tokį sprendimą valdantieji argumentavo korekcijų ir trišalės santarvės būtinybe, tuo tarpu opozicija perspėjo dėl Briuselio pykčio, galinčio pakenkti valstybės piniginei.

Iškart po Naujųjų metų darbuotojų interesų gynėjai, darbdaviai ir valdžios atstovai ketina sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl kai kurių skirtingai vertinamų naujojo DK nuostatų. Laiko ieškoti vienybės Seimas paliko nemažai – DK įsigaliojimas nukeltas į 2017-ųjų liepos pradžią. Už tai vakar balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 30 parlamentarų.

Profsąjungų lyderių nuomone, jei ši Vyriausybė, kitaip nei ankstesnė, netrikdys Trišalės tarybos darbo, galima laukti gerų rezultatų. Verslas ragina imtis visų priemonių, kad šis DK įsigaliojimo atidėjimas būtų paskutinis.

Briuselis gali nesuprasti

Prieš balsavimą argumentus dėstę opozicijos atstovai siūlė skirtingus sprendimus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tikino, kad dabar nebūtų reikėję atidėti DK įsigaliojimo, jei buvusi koalicija ir tuometis premjeras Algirdas Butkevičius būtų elgęsi atsakingiau. Jo nuomone, jei Seimas būtų palaikęs prezidentės Dalios Grybauskaitės veto su pasiūlytomis pataisomis, socialinis modelis, kurio svarbiausia dalis yra DK, jau būtų galėjęs pradėti veikti.

Kita vertus, „valstiečiai“ taip pat atėjo neparuošę „namų darbų“ – nesubrandinę aiškių DK pataisų, todėl dabar, anot konservatoriaus, nėra kitos išeities, kaip tik atidėti kodekso įsigaliojimą ir viltis, kad jis bus „protingai patobulintas“.

Tuo tarpu TS-LKD atstovas Andrius Kubilius, raginęs nepalaikyti siūlymo nukelti terminą, pirmiausia akcentavo Europos Komisijos (EK) požiūrį į socialinį modelį. Jei Briuselis nepripažintų jo kaip struktūrinės reformos, Lietuva gali netekti 250 mln. eurų paramos lėšų. „Kai matau naujosios valdžios blaškymąsi dėl paprastesnių klausimų, kyla labai didelių abejonių, ar DK įsigaliojimo nukėlimui tinkamai pasirengta“, – sakė A. Kubilius.

Raminti konservatorių suskubo premjeras Saulius Skvernelis. Jis tikino, jog Vyriausybė daro viską, kad susitartų su EK dėl socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, o tai leistų patvirtinti kiek didesnį viešųjų finansų deficitą. „Palikite tą klausimą Vyriausybei, ir ši tikrai jį išspręs“, – sakė premjeras.

Brangus projektas

Liberalas Kęstutis Glaveckas nuogąstavo, kad Seimas praleidžia palankią progą. Jis perspėjo, kad ateityje ekonominė, socialinė, demografinė situacija gali tik prastėti, o tai dar labiau apsunkins DK veikimą.

Tuo metu „valstietis“ Tomas Tomilinas ragino plėtoti dialogą su „visomis visuomenės grandimis“ – profsąjungomis ir verslo atstovais. „Yra trišalis formatas, ten visi išsakys savo nuomonę. Trys skirtingi interesai bus suderinti“, – tikino jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu DK kūrė Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų bei Socialinių tyrimų centro konsorciumas. Visos socialinio modelio kūrimo paslaugos kainavo 913 tūkst. eurų. Procesą nuolat lydėjo kritika. Pavyzdžiui, prezidentė D. Grybauskaitė mokslininkų parengtą socialinį modelį pernai yra įvertinusi kaip „brangiai pirktą pasiūlymų kratinį“. Sociologinės apklausos rodė, kad tarp gyventojų naujasis DK palaikymo neturi: palankiai jį vertino vos keli procentai apklaustųjų, didžioji dauguma – neigiamai.

Viliasi susitarti lengviau

Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko, pusmetis – pakankamas laikas, per kurį galima suderinti skirtingai vertinamas DK nuostatas ir pasirengti jo įsigaliojimui.

„Derintinų dalykų ne tiek jau daug. Manau, pagrindiniai – darbo laikas, darbo tarybos, Trišalės tarybos formavimas. Bet jei Vyriausybė vėl palaikys darbdavius, susikalbėti bus sudėtinga. Jei mums bus leidžiama tartis su darbdaviais, rezultatai bus geri“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Černiauskas.

Jis apgailestavo, kad ankstesnė Vyriausybė dėl Trišalės tarybos „buvo užėmusi labai keistą poziciją“. LPSK lyderio žodžiais, Vyriausybė palaikė DK rengėjų pozicijas net tuomet, kai profsąjungoms ir darbdaviams pavykdavo rasti kompromisinį sprendimą. „Dėl tokio Vyriausybės elgesio dialogas Trišalėje taryboje buvo labai sudėtingas. Žaidėme du prieš vieną“, – tikino A. Černiauskas.

Jis vylėsi, kad naujoji valdžia laikysis kitokios taktikos. „Ne kartą sakėme – kuo mažiau Vyriausybė kišis, tuo greičiau susitarsime. Kas geriausiai žino situaciją darbo rinkoje? Profsąjungos ir darbdaviai“, – pareiškė LPSK vadovas.

Nuostoliai neišvengiami

„Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, DK įsigaliojimo atidėjimas Lietuvai turės neigiamų pasekmių. „Kadangi sprendimas jau priimtas, visos suinteresuotos šalys turi susivienyti ir užtikrinti, kad šis atidėjimas būtų paskutinis“, – sakė ekspertė.

Ji vylėsi, kad valdantieji tesės savo žodį išplėsti Trišalės tarybos sudėtį ir taip užtikrinti darbo vietų kūrėjų ir darbuotojų atstovavimą. „Taip pat labai svarbu susitarti ir įtvirtinti, kad darbo santykių lankstumas būtų pagrindinis naujojo DK prioritetas. Tik taip sukursime prielaidas atlyginimams kilti, investicijoms pritraukti ir ekonominei situacijai gerėti. Šiandien Lietuvos žmonės emigruoja į tas šalis, kur darbo santykių reglamentavimas daug liberalesnis. Turime tai sustabdyti“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Ji apgailestavo, kad dėl DK įsigaliojimo atidėjimo finansinius praradimus verslas skaičiuoja jau šiandien. „Tiek mažos, tiek didelės įmonės jau buvo pradėjusios rengtis naujajai tvarkai. Per pastarąjį pusmetį verslas turėjo atlikti administravimo, dokumentų rengimo, sutarčių formų, IT sistemų pakeitimus, tačiau šių išlaidų niekas nekompensuos. Taip pat prisidėjo darbuotojų mokymai, įvairūs seminarai. Iki metų pabaigos verslas privalėjo atlikti labai daug namų darbų“, – vardijo R. Skyrienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"