TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Diana Vilytė: „Vieni iš kitų vogti negalime“

2016 09 24 6:00
Diana Vilytė: "Visiems turi būti keliami vienodi standartai, juolab - kariuomenei. Čia negali būti išimčių ar autoritetų." Alinos Ožič nuotrauka

Gynybai ir saugumui skirti mokesčių mokėtojų milijonai Lietuvos kariuomenėje byrėjo tarsi pro kiaurą rėtį. Antai keliolika kariuomenės pirkimų pernai ir šiemet patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) penkiuose jų aptiko aibę pažeidimų ir pareiškė, kad šios sudarytos sutartys turėtų būti nutrauktos. Beveik 30 mln. eurų – tokia yra šių penkių pirkimų bendra vertė.

„Palaida bala“, „sisteminės ydos“ – tokie viešųjų pirkimų kariuomenėje apibūdinimai, anot VPT vadovės Dianos Vilytės, nė kiek neperdėti. „Auksinių šaukštų ir šakučių“ pirkimo istorija, regis, apnuogino didžiules problemas, apie kurias ne vienus metus tiesiog tylėta. Aiškėja, kad, pavyzdžiui, 15 KAM Įsigijimų departamento darbuotojų nepajėgė suskaičiuoti, kiek ir kokių prekių pirko iš bendrovės „Nota Bene“. O su VPT vadove pernai ir šiemet bendravę už kariuomenės viešuosius pirkimus atsakingi asmenys jos prašydavo ne patarimų, kaip elgtis su galbūt nesąžiningu tiekėju, o kaip prekes įsigyti „tučtuojau“, neskelbiamų derybų būdu. Apie visa tai ir apie susitikimus su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Lietuvos kariuomenės vadovybe „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su VPT direktore Diana Vilyte.

Kariuomenės atsakomybė – ypatinga

– Po rugpjūčio pabaigoje VPT paskelbtos informacijos apie „auksinius“ kariuomenės šaukštus kliba ministro, kariuomenės vado kėdės. Štai „Vilmorus“ apklausos rodo, kad pasitikėjimas kariuomene pastaruoju metu sumenko dešimtadaliu, ministro Juozo Oleko – dar labiau. Netgi užsimenama, kad dėl kilusių skandalų Lietuva bus diskredituota tarp NATO narių.

– VPT vertina, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Jei pinigus taškys ministro pirmininko arba prezidentės kanceliarija, taip pat stebėsime ir fiksuosime. Čia negali būti išimčių ar autoritetų. Tai yra mūsų pinigai, o mes negalime vogti vieni iš kitų. Nei vogti, nei atlaidžiai žiūrėti. Visiems turi būti keliami vienodi standartai, juolab kariuomenei. Kai vaikinai ir vyrai buvo kviečiami rinktis savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kiek jų aukojosi, atsisakė darbų! O kiek žmonių savo pinigus aukojo kariuomenei, suvokdami jos svarbą. Taigi kariuomenė turi prisiimti ypatingą atsakomybę, nes tai ypač jautru.

– Ne kartą buvote susitikusi su kariuomenės, KAM atstovais. Kaip jie aiškino situaciją?

– Su kariuomenės atstovais buvome susitikę kelis kartus. Pirmas susitikimas vyko pernai, man pradėjus dirbti VPT. Jie teigė, kad neturi audinio šauktinių drabužiams. Šaukti kariuomenę buvo numatyta rugsėjo mėnesį, o čia birželis ar gegužė – ir dar nėra tų rūbų. Patariau, kad kreiptųsi į Vyriausybę, prezidentūrą, galbūt jie gali gali padaryti kokią nors išimtį, kad būtų galima skubiai nupirkti. Buvo paskambinta į Vyriausybę, reikalas pasiekė ir ministrą. Ir staiga... rado ritinius to audinio, jo nebereikėjo net pirkti. Kaip paaiškėjo, jie net nežinojo, ką turi.

Ir vėliau ne vieną kartą kariuomenės atstovai buvo atėję į VPT, bet jie niekad neklausė patarimo, kaip elgtis su tiekėju, kuris, kaip įtariama, galbūt elgėsi nesąžiningai ir panašiai. Jie tik signalizuodavo, kad jiems vieno ar kito dalyko reikia „tučtuojau“, neva reikia neskelbiamų derybų pirkimo iš vieno tiekėjo.

– Į VPT atvykdavo Lietuvos kariuomenės ar KAM atstovai?

– Ateidavo KAM Įsigijimų departamento vadovė, Lietuvos kariuomenės Materialinio aprūpinimo departamento atstovai, mat jie kartu dirbo. Pavyzdžiui, KAM Įsigijimų departamento vadovė man rašė elektroninį laišką, ji klausė: „Kiek mes pirkome iš „Nota Bene“? Beje, tai ji rašė jau skandalui įsibėgėjant. Jie net nežinojo, kiek ir iš ko pirko. Taigi, matau darbo organizavimo problemas. Jiems tikrai reikia susitvarkyti, suvokti, kiek jie turi lėšų, ką ruošiasi įsigyti, kiek tie daiktai kainuoja rinkoje.

Taip pat buvo atėję VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovai dėl vadinamojo „auksinių miltų“ pirkimo. Jų klausiau, ar žinote, kiek Lietuvos rinkoje kainuoja tona miltų, kad įsivaizduotumėte, už kiek juos perkate skurstantiems. Jų atsakymas: „Mes nežinome tų skaičių“. Taigi, minėti žmonės nesidomėjo rinkos kainomis? Suprantu, kad yra sričių, prekių ar paslaugų, kai neatlikęs projektavimo darbų negali pasakyti, kiek tai kainuos. Tačiau esama dalykų, apie kuriuos galima sužinoti „Google“ paieškos sistemoje. Nesuprantu, kaip už tai atsakingi specialistai gali nežinoti, kiek gali kainuoti šaukštai, peiliai...

Kaip galėjo atsitikti, kad specialistai, gavę prekes ir tikrindami sąskaitas, jų neidentifikavo? Kiek žmonių tai matė, kiek finansininkų pasirašė ir apmokėjo sąskaitas? Vadinasi, KAM ir kariuomenėje neveikia vidaus kontrolės sistema. Tačiau, regis, po šios istorijos jie ir patys pasimokė. VPT tikslas – pasiekti, kad tokie dalykai nepasikartotų.

KAM atstovams pabrėžiau: neišradinėkite dviračio, važiuokite pas sąjungininkus, pažiūrėkite, kaip jie susitvarkę tuos dalykus. Pasisemkite patirties, kaip viešuosius pirkimus vykdo vokiečiai arba skandinavai. Kaip jie perka, kaip rengia viešųjų pirkimų sąlygas.

Visi girdi, bet nereaguoja

– Kai šių metų rugpjūčio 12 dieną ant jūsų stalo atsirado VPT Kontrolės skyriaus išvada dėl „Lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo“, ar numanėte, kas įvyks paskelbus minėtą išvadą?

– Kai matai daug piktnaudžiavimo, korupcijos apraiškų, matai dideles lėšų sumas, pagalvoji, kad pranešus apie tai, turi būti išgirsta. Tačiau dažnai tarsi ir išklausoma informacijos, bet nesureaguojama.

Pavyzdžiui, kai pranešame, kad daugiau kaip pusė automobilių pirkimų renkamasi iš vieno tiekėjo, kad mūsų valstybės kelius ženklina tik dvi įmonės, tarsi nenorima apie tai girdėti. Štai valstybės įmonė „Regitra“ 10 metų perka vienos įmonės ženklus. Arba vaikų maitinimo mokyklose, darželiuose, socialinės globos namuose rinką (56 proc.) yra pasidalijusios trys įmonės. Apie tuos faktus taip pat tarsi niekas negirdi. Ir staiga, kai imama kalbėti apie tokius paprastus, visiems atpažįstamus daiktus – peilius, šakutes, kai žmonės gali nueiti į parduotuvę ir pasitikrinti kainas, faktai nušvinta kitomis spalvomis ir informacija kitaip priimama.

– „Auksinių šakučių“ istorija viešąją erdvę pasiekė rugpjūčio 30 dieną ir tapo „bomba“. O kokia buvo pradžia?

– Birželio 6 dieną gavome Vilniaus apylinkės prokuratūros raštą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl pirkimo vertinimo atlikimo. Tačiau su raštu nebuvo pateikti jokie pirkimo dokumentai, tebuvo pažymėta, kad galime susisiekti telefonu su Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos tyrėju ir, esant poreikiui, susipažinti su medžiaga. Rugpjūčio 12-ąją VPT išvadą išsiuntėme prokuratūrai, o rugpjūčio 22 dieną gavome leidimą siųsti išvadą perkančiajai organizacijai ir viešinti VPT svetainėje.

Kai gavome tokį prokuratūros raštą, nežinojome, ar ten „bomba“, ar paprastas balionas... Beje, VPT gali pradėti pirkimų vertinimus ir pagal gautas rinkos dalyvių pretenzijas. Yra ir rizikos vertinimo sistema (vertinama pagal 40 kriterijų). Galima vertinti ir pagal teisėsaugos pavedimus.

Niekas nesiskundė

– Kodėl 2014 metais vykusio pirkimo nefiksavo VPT rizikos vertinimo sistema? Iš VPT internete skelbiamos informacijos matyti, kad tarnyba stebi karinės įrangos ir su ja susijusius pirkimus, teikia išsamias tikrinimų, metines ataskaitas.

– 2015 metais viešųjų pirkimų apimtis buvo per 4,1 mlrd. eurų. Tačiau tai – tik didelės vertės pirkimai. Esama ir mažos vertės pirkimų, jų pernai įvykdyta apie 756 tūkstančiai. VPT, turinti 97 etatinius darbuotojus, prie kiekvienos įstaigos negali pastatyti prievaizdo. To ir nereikia. 2014 metais nebuvome gavę jokio signalo, pretenzijos ar pranešimo, kad kažkas yra negerai. VPT dirbu nuo 2015 metų sausio pradžios. Pirkimo, apie kurį kalbame, VPT rizikos sistema neidentifikavo kaip rizikingo. Tiesa, VPT gavo pretenzijų dėl palapinių, antklodžių, kastuvėlių. Gavome tokių signalų.

Godumas – amžina problema

– Dar 2008 metais „Transparency International“ darytas tyrimas rodo, kad korupciniai sandėriai labiausiai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Ar sutiktumėte su tokia tyrėjų prielaida? Kokia dabar situacija?

– Svarbiausia – kvalifikaciniai reikalavimai ir techninės sąlygos. Kai kurie pradiniai pirkimo dokumentai parašomi vienam tiekėjui. Pavyzdžiui, statybos sektoriuje egzistuoja nebe vienas kriterijus, o kriterijų visuma. Ir kai juos analizuoji kaip visumą, pamatai trūkumus. Tačiau vertinant atskirai, po vieną, atrodytų, viskas tvarkinga. Štai vieną kriterijų rinkoje atitinka 10 žaidėjų, o kitą – šeši. Galiausiai vykdant atranką lieka vienas arba maža grupė, atitinkanti visus kriterijus. Tuomet ir vyksta tarpusavio susitarimai. Tam tikrose srityse darome sisteminius vertinimus – analizes ir apžvalgas. Štai Lietuvos rinkoje yra apie 7000 registruotų statybos bendrovių. Mūsų sistemoje užsiregistravo apie 529. Iš jų 20 laimi 47 proc. viešųjų pirkimų, o kitos 509 – 53 procentus. Ir tai – tik vienas pavyzdžių.

– Kodėl dalis visuomenės ir turbūt didžioji dalis rinkos yra pakankamai pasyvios kalbant apie VPT fiksuojamus pažeidimus. Kodėl tos įmonės, kurių pavadinimai minimi kalbant apie galbūt korupcinius, nesąžiningus susitarimus, toliau sėkmingai tęsia savo veiklą?

– Tai tėra liekamieji reiškiniai. Kuo ilgiau būsime Europoje, tuo mažiau jų liks. Kartais juokauju, kad galbūt nereikia net Viešųjų pirkimų įstatymo, patenka laikytis 10 Dievo įsakymų ir viskas būtų paprasčiau. Žmonių godumas ir trumpalaikės naudos siekimas – amžina problema. Ir ji, matyt, neišnyks. Tačiau pagaliau ir patys verslo atstovai ilgainiui suvoks, kad nesąžiningai laimėtas vienas ar kitas konkursas, gautos pajamos – trumpalaikiai dalykai. O daug svarbesnė ilgalaikė strategija turėtų būti investicijos į vardą, prestižą, įmonės įvaizdį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"