TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didėjantis pabėgėlių srautas – žinia ir Lietuvai

2015 09 03 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Į Europą plūstančių pabėgėlių srautui vis didėjant, Lietuvai veikiausiai teks priimti kur kas daugiau prieglobsčio prašytojų, nei suplanuota dabar. Politikai to nedramatizuoja ir pabrėžia būtinybę solidarizuotis su migrantų antplūdį patiriančiomis šalimis.

Europos Sąjunga (ES), susidūrusi su didžiausia pastarojo meto pabėgėlių krize, vis dar neranda būdų, kaip spręsti problemą. Iš karo ar neramumų krečiamų valstybių Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose į Senąjį žemyną besiveržiančių žmonių daugėja kone dramatiškai, o tai neabejotinai turės įtakos ir mūsų šaliai. Manoma, kad dabartinę patvirtintą kvotą – 325 pabėgėlių – reikės keisti ir priimti jų gerokai daugiau. Politologai jau dabar perspėja dėl gresiančios dilemos.

Solidarumas – neabejotinas

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius leido suprasti, kad Lietuvai gali tekti atverti duris didesniam būriui pabėgėlių. Esą dabartinis įsipareigojimas priimti per 300 prieglobsčio prašytojų nėra nepajudinamas, o numatytas skaičius – ne „kažkoks šventas“.

L. Linkevičius pakartojo, kad sprendžiant pabėgėlių krizę mūsų šalis bus solidari su kitomis ES valstybėmis. „Mūsų solidarumu abejoti tikrai nederėtų ir nevertėtų, nes tai neproduktyvu. Turime kartu galvoti, kaip spręsti šią situaciją, kuri užgriuvo visą Europą“, – tvirtino jis.

Kartu L. Linkevičius priminė, jog pabėgėliais iš karo krečiamų Sirijos ir Irako jau rūpinasi Lietuvos krikščionių bažnyčios. Šalis taip pat priima šeimas iš Rytų Ukrainos.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius./ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pranešė, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto didinti planuojamų priimti pabėgėlių skaičiaus, tačiau tokios galimybės neatmeta.

Rengiamas veiksmų planas

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad kol kas nematyti ženklų, jog pabėgėlių krizė slūgsta. Anot politiko, dabar pats jos pikas ir nėra prošvaisčių, kad situacija artimiausiu metu pasikeistų į gera. Todėl ateityje gali tekti koreguoti priimamų prieglobsčio prašytojų skaičių. „Jeigu pabėgėlių srautas augs, ES šalims proporcingai gali didėti ir priimamų prieglobsčio prašytojų kvotos“, – aiškino jis.

G. Kirkilo nuomone, Lietuva turi veikti su ES ir solidariai su kitomis valstybėmis pasidalyti pabėgėlių našta. Parlamentaras svarstė, jog per porą metų mūsų šalis galėtų priimti apie tūkstantį prieglobsčio prašytojų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Juolab kad jie, pasak politiko, greičiausiai nenorės ilgiau likti Lietuvoje ir iškeliaus į turtingesnes ES valstybes.

Kartu G. Kirkilas pažymėjo, kad reikia ieškoti ir kitokių situacijos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, daugiau pabėgėlių iš Sirijos, Irako galėtų priimti kultūriškai šioms šalims artimesnė Turkija. ES tam turėtų teikti įvairialypę pagalbą. „Kadangi pabėgėlių atvyksta ne tik iš Artimųjų Rytų, Afrikos, bet ir iš Ukrainos, galbūt galėtume priimti daugiau prieglobsčio prašytojų iš šios valstybės, ir tai mums taip pat būtų užskaitoma“, – svarstė jis.

Anot parlamentaro, valdžia jau rengia veiksmų planą, pabėgėlių integracijos programą. G. Kirkilas tikisi, kad į šį procesą įsitrauks ir savivaldybės, o programa bus priimta dar iki šių metų pabaigos.

Turime dalytis našta

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Rasa Juknevičienė sakė, kad kalbame ne apie paprastą žmonių migraciją iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, o apie karo pabėgėlius.

„Šiuo atveju privalome turėti skirtingą politiką ir labai aiškų požiūrį. Dėl karo pabėgėlių abejonių nekyla – turime dalytis šia našta, kaip pasaulis kadaise dalijosi pabėgėliais iš Lietuvos, bėgusiais nuo sovietinės okupacijos, žiaurumų. Niekas nežino, kokie išbandymai gali laukti mūsų žmonių, jeigu situacija Rytuose nesikeis, Rusijos agresija bus dar didesnė. Turime rodyti solidarumą ir atitinkamai, pagal savo galimybes, išteklius pasidalyti šia našta“, – dėstė ji.

Rasa Juknevičienė./ LŽ archyvo nuotrauka

R. Juknevičienė nesiėmė spręsti, kiek pabėgėlių, turint galvoje dabartinę padėtį, Lietuva galėtų priimti. Esą tai – atsakingų institucijų, žinančių mūsų galimybes, prerogatyva. Be to, pasak konservatorės, pirmiausia turėtume pasirengti tinkamai priimti kitų metų pradžioje atvyksiančius pirmuosius prieglobsčio prašytojus.

R. Juknevičienė teigė nerimaujanti dėl Vyriausybės pasyvumo šiuo klausimu, nes jau dabar privalu mąstyti apie pabėgėlių integraciją į visuomenę, numatyti, kaip įtraukti nevyriausybines organizacijas į šį procesą, apsvarstyti būdus, kaip keisti mūsų šalies piliečių požiūrį į atvykėlius, taip pat – kiek visam tam reikės lėšų.

„Negirdėjau, kad šį politinį sezoną ji ruoštųsi atnešti į Seimą tam tikrus projektus, kuriuose būtų aiškiai numatyta programa, strategija, kaip mes elgsimės. Ministro per radiją nepakanka. Kur yra Vyriausybė? Negirdžiu, kad premjeras A. Butkevičius pasakytų, duotų aiškią žinią, ar Lietuva turi kokią nors strategiją šiuo klausimu“, – kalbėjo ji.

ES nepasirengusi

Europarlamentaras Petras Auštrevičius prognozavo, kad 2015-ieji į ES istoriją įeis kaip „ypatingo migracinio spaudimo metai“. „Niekas nesitikėjo, nenumatė tokio masto įvykių. Ir baisiausia, jog ES tam nepasirengusi. Nei adekvačiai reaguoti politiškai, nei turi būtinų instrumentų tvarkytis su tokio pobūdžio įvykiais, nėra ir teisinio pagrindo“, – LŽ sakė politikas.

Petras Auštrevičius./LŽ archyvo nuotrauka

Anot jo, šiuo metu ekspertai mėgina prisiminti prieš 10 metų vykusias diskusijas ir tuomet suformuluotus siūlymus, kurių dauguma nebuvo įgyvendinti. „Matant, kas vyksta, nuojauta kužda, jog tai tėra pradžių pradžia. Todėl turime kalbėti apie tai, kad sprendimas, kurį priėmėme dėl pabėgėlių, nėra ir nebus paskutinis“, – pažymėjo P. Auštrevičius.

Europarlamentaro pokalbiai Briuselyje su kolegomis tik patvirtino, kad „sniego lavina“ ritasi per visas valstybes. Vokietija šiemet gali priimti 800 tūkst. pabėgėlių – tai sudaro 1 proc. šalies gyventojų. Todėl, jo įsitikinimu, Lietuvos politikai turi kur kas aktyviau aptarinėti migracijos reikalus, aiškinti padėtį gyventojams, kad galimas sprendimas būtų „sąmoningas ir parengtas“.

P. Auštrevičiaus nuomone, ES nepajėgi suvaldyti šiuo metu besiklostančios situacijos, nes ne ji kontroliuoja padėtį įtampos zonose – Sirijoje ir Irake. Tose šalyse konfliktai gali trukti ne vienus metus, todėl ir pabėgėlių problema bus ilgalaikė. „Tiek Sirija, tiek Irakas – didelės valstybės. Be to, situacija naudojasi ir kitų šalių gyventojai“, – tvirtino politikas.

Daug priekaištų dėl pastaruoju metu susiklosčiusios padėties P. Auštrevičius sakė turintis „per ilgai atostogavusiai“ Europos Komisijai (EK). „Po atostogų matome tik padėties eskalavimą, o jokių esminių sprendimų nėra“, – teigė europarlamentaras. Ir priminė, kad kitą savaitę Strasbūre vyks sesija ir per ją metinį pranešimą apie padėtį ES skaitys EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. „Pats pranešimas neturės prasmės, jei prieš tai nebus diskusijos apie migraciją. Arba tas pranešimas virs ištisine diskusija apie tai, kas šiuo metu vyksta Europoje migracijos srityje“, – prognozavo P. Auštrevičius.

Iškils dilema

Politologo žodžiais, Lietuva neturi jokios migracinės politikos, tėra „baltas popieriaus lapas, kuriame reikėtų kuo skubiau sudėlioti savo viziją“. Anot jo, vykstantys procesai tik patvirtina, kad kvotų skirstymo klausimais valstybei būtina turėti aiškią poziciją.

„Jau pastaruoju kvotų pasiskirstymu buvo sukurtas precedentas. Didelis pavojus, kad jis gali kartotis ne kartą ir ta našta gali tik didėti“, – LŽ sakė politologas. Jo nuomone, Europa apskritai neturi jokios pabėgėlių integracijos į visuomenę formulės.

„Multikultūrinės visuomenės iliuzija jau senokai subliūško. Tai konstatavo ir dabartiniai Vokietijos bei Didžiosios Britanijos politiniai lyderiai. Todėl tas naštos perkėlimas, dalijimasis – tik problemų atitolinimas“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jo įsitikinimu, vienas realiausių problemos įveikimo būdų – kiek įmanoma stabdyti procesus ten, kur jie kyla. Prie to pirmiausia reikėtų prisidėti didelį ekonominį potencialą ir rinkas turinčiai ES. „ES turi investuoti, kad tose pavojingose srityse atsirastų vadinamosios saugumo zonos, kuriose pabėgėliai išsilaikytų kiek įmanoma ilgiau“, – pabrėžė politologas.

Be to, anot jo, pagaliau derėtų susitarti ir dėl tikslaus pabėgėlio statuso apibrėžimo. Pagal tarptautinę teisę tokį statusą asmuo įgyja, kai atvyksta į pirmą saugią valstybę. „Pavyzdžiui, į Serbiją, Graikiją, Turkiją. Bet kai tik toks asmuo iš ten persikelia kitur, jis tampa ekonominiu migrantu, nelegalu“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Jis mano, kad daugiau dėmesio ir paramos ES turėtų skirti būtent „pirmąją bangą“ priglaudžiančioms šalims. „Žinoma, tai nelengva. Bet jei tik vadovausimės principu – atsiverkime ir būkime tolerantiški visiems, nieko gero nebus. Neišvengiamai iškils dilema, ar galima toleruoti žmones, kurie yra netolerantiški mūsų nuostatoms“, – dėstė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"