TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didelė ir skaudi ministro klaida

2010 08 20 0:00
R.Balžekas ministro ketinimus pavadino tiesiog nesąmone.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sostinėje Gedimino kalno papėdėje esančius teniso kortus botanikos sodu paversti ketinančio kultūros ministro Arūno Gelūno laukia konfrontacija su sportininkais.

Vilniaus Sereikiškių parke esančiuose teniso kortuose ne vieną dešimtį metų treniruojasi ir profesionalai, ir šios sporto šakos mėgėjai. Čia dažnai vyksta teniso turnyrai. Slenkantį Gedimino kalną su pilimi apžiūrinėjęs kultūros ministras A.Gelūnas lyg tarp kitko užsiminė, kad ateityje vietoj teniso aikštyno augs gėlės ir medžiai - visą Sereikiškių parką ketinama paversti botanikos sodu, kuris istoriškai buvo šioje vietoje. Sportininkams ši žinia buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ministro užmojį jie vertina kaip didelę ir skaudžią klaidą.

Ministras jau turi viziją.

A.Gelūnas LŽ tvirtino, kad teniso aikštyno Sereikiškių parke turėjo nelikti dar 2004 metais, kai buvo įkurta Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (VPVKRD). Tai, jo teigimu, buvo įrašyta aikštyno sklypo nuomos sutartyje su įmone "BNA grupė". Šios įmonės bendraturtis - buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.

"Tačiau to nebuvo padaryta. Aikštynas skaldo Sereikiškių parko vientisumą - dalija jį į mažą ir didelę dalis. Įvairūs specialistai taip pat mano, kad parkas turi atrodyti kitaip, geriau. Keliauti mėgstantys žmonės yra matę, kokie yra Europos miestų centriniai parkai. Sereikiškėse būtų galima įrengti žaliąją zoną, pastatyti vaikų žaidimų aikšteles, atgaivinti kavinę "Rotonda". Juk tai yra ne koks miesto pakraščio parkelis, o centras", - sakė ministras.

Pasmerkimo nebijo

A.Gelūno teigimu, teniso kortus būtų galima iškelti į kitą ne mažiau gražią vietą. Pavyzdžiui, Vingio parką, ar Valakampius. "Yra kitų puikių vietų, juk jie nebūtinai turi būti prie Gedimino pilies. Dar studentaudamas, vėliau dėstydamas Vilniaus dailės akademijoje praeidamas pro Sereikiškes galvodavau, kad parkas turi būti kitoks", - tvirtino A.Gelūnas. Paklaustas, ar nesibaimina patekti į teniso mėgėjų nemalonę, ministras sakė, kad jeigu sportininkai myli miestą, jie sutiks su pasiūlymu perkelti teniso aikštyną kitur.

Sportininkai - įsižeidę

Žinią apie planus iš Sereikiškių parko iškeldinti teniso kortus, sportininkai sutiko skaudžiai. "Tai, ką sumanė kultūros ministras, yra visiška nesąmonė. Net neturiu daugiau ką pridurti", - LŽ teigė tenisininko Ričardo Berankio treneris Remigijus Balžekas.

Ilgametis teniso federacijos narys Mindaugas Dagys LŽ sakė, kad aikštelių perkėlimas būtų didelis smūgis sportininkams. "Jeigu taip įvyks, sportininkai bus labai įžeisti. Manau, tenisininkai priešinsis, bet nežinia, ar jėgos bus lygios", - kalbėjo jis.

Anot M.Dagio, užsienyje teniso aikštynai taip pat įrengti gražiose vietose: Estijoje teniso kortai yra prie pilies, Maltoje - prie paminklų, skirtų apaštalui šv.Pauliui, ten išsilaipinusiam po laivo katastrofos, Paryžiuje tenisą galima pažaisti Liuksemburgo soduose. "Aikštynai suteikia gyvybės. Manau, tereikia sutvarkyti likusią Sereikiškių parko dalį, o aikštynas tik papuoš Gedimino kalno papėdę. Juk toje vietoje - visa istorija, visas teniso gyvenimas. O kas liks panaikinus aikštyną? Sėdės jaunimas po krūmais ir gers alų", - įsitikinęs M.Dagys.

Aikštyną reikia saugoti

Teniso pradininko ir teniso aikštyno puoselėtojo Vilniaus mieste pulkininko leitenanto Juozo Purelio, kelis dešimtmečius prižiūrėjusio Sereikiškių parke esančius teniso kortus, našlę Apoloniją Purelienę kultūros ministro A.Gelūno planai ne tik nustebino, bet ir supykdė.

"Aikštynas turėtų būti saugomas, nes ten jis yra jau 103 metus, - LŽ sakė ji. - Pirmoji teniso aikštelė toje vietoje išdygo dar 1907 metais. 1945-1947 metais šalia Gedimino kalno treniravosi sovietų kariškių krepšinio ir tinklinio komandos, o 1947-aisiais J.Purelis pasirūpino, kad kariškiai užleistų šią vietovę. Baigęs Kūno kultūros institutą jis pradėjo treniruoti jaunimą, savo jėgomis atnaujino aikšteles."

Tenisą vis dar žaidžianti 85 metų A.Purelienė sakė nesuprantanti, kodėl A.Gelūnas taip nori į Sereikiškes sugrąžinti senovę. "Turistai bus matę dar ne tokių botanikos sodų. A.Gelūnas nežinia kodėl mano, kad teniso kortai turi būti nugrūsti į užkampį. Mūsų valdžia kraustosi iš proto", - emocijų neslėpė J.Purelio našlė.

Nustebino užsieniečius

A.Purelienės teigimu, teniso aikštynas Sereikiškių parke ne sykį stebino iš užsienio atvykusius sportininkus. "Svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, JAV, Suomijos kalbėjo, kad lietuviai gali didžiuotis turintys teniso kortus tokioje nuostabioje vietoje", - piktinosi garbaus amžiaus moteris, įsitikinusi, kad prieš tokį ministro užmojį piestu stos sportininkai. A.Purelienė pabrėžė, kad jai skaudu girdėti kalbas, esą tenisui Sereikiškių parke - ne vieta, nes jos sutuoktinis šiam aikštynui paaukojo keturis gyvenimo dešimtmečius.

Ir ne veltui - ši vieta lyg magnetas traukia visus, bent kartą čia pabuvojusius. Vienas iš jų - garsus teatro režisierius Jonas Jurašas. "Aikštyno vieta - viena gražiausių Europoje", - sakė jis dar 1993 metais, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę pirmąkart grįžo į Tėvynę.

Aikštelių buvo daug

Tai, kad Sereikiškių parke teniso aikštynas gyvuoja daugiau nei šimtmetį, VPVKRD direktorei Audronei Kasperavičienei - ne argumentas ją išsaugoti. Pasak jos, Gedimino kalne buvo palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai - jie čia atvežti slapčia, kad žmonės negarbintų nužudytųjų kaip didvyrių, tačiau ši vieta buvo nuolat puošiama gėlėmis. Siekiant to išvengti po kurio laiko toje vietoje buvo įrengta kriketo aikštelė. "Taigi, čia irgi buvo aikštelė. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo kilęs sporto vajus, tad įrengta daug aikštelių", - tvirtino A.Kasperavičienė. Ji LŽ tvirtino, kad direkcija nesiekia kuo greičiau iš Sereikiškių parko išgyvendinti tenisininkų.

Neturi pinigų

Šiuo metu VPVKRD vis dar teisiasi su kortų šeimininke bendrove "NBA grupė". Pasak A.Kasperavičienės, su šia įmone pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, tačiau ji direkcijos netenkina. "Norime išformuoti tą sklypą, kuriame yra aikštynas, nes rezervatas turi būti vientisa teritorija, o bendrovė sutinka tik keisti žemės paskirtį", - tvirtino ji.

VPVKRD vadovė pridūrė, kad norint iš parko iškelti aikšteles verslininkams tektų mokėti už asfaltą, pastatytą būdelę, tačiau tam dabar nėra lėšų. "Turime laiko pagalvoti, ką daryti su teniso aikštynu. Laiko yra daug, pinigų tam kol kas nėra. Manau, su savininkais net būtų galima susitarti, kad jie čia kurį laiką pabūtų", - pridūrė ji. A.Kasperavičienės manymu, teniso kortai galėtų būti perkelti prie Baltojo tilto, nes ten patogiau - yra viešbutis, kavinių.

Reikia susitarti

Žinomas architektas Algimantas Nasvytis LŽ teigė neturįs griežtos nuomonės, kaip turėtų būti sutvarkytas Sereikiškių parkas. "Botanikos sodas toje vietoje buvo istoriškai. Tačiau teniso kortai ten taip pat ne vakar atsirado, jie Sereikiškių parke stovi seniai. Jeigu norima ką nors atgaivinti, reikia susėsti ir nutarti, kam teikti prioritetą", - kalbėjo architektas. A.Nasvytis pažymėjo, kad suinteresuotos šalys turėtų rasti visus tenkinančią išeitį, kad nė viena šalis kitai neprimestų savo valios. "Reikia kalbėtis taip, kaip pridera kultūros žmonėms", - įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"