TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didesnės algos kultūrininkams dar nešviečia

2013 11 05 6:00
Š.Birutis viliasi, kad darbo užmokestis galėtų kilti bent nuo kitų metų vidurio. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valdantieji nepritarė siūlymui valstybės biudžeto deficito sąskaita didinti atlyginimus kultūros srities darbuotojams. Tačiau kultūros ministras Šarūnas Birutis sudarė darbo grupę pasiūlymams dėl šio sektoriaus darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo.

Vakar valdančiųjų partijų politinė taryba atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso siūlymą didinti "skylę" kitų metų viešuosiuose finansuose ir taip išspręsti mažų kultūros srities darbuotojų atlyginimų klausimą. Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, dar reikia ieškoti varianto, kaip padidinti atlyginimus kultūrininkams, nedidinant "skylės" biudžete.

Bibliotekininkus, muziejininkus, kultūros centrų darbuotojus mažos algos varo į neviltį. Jų profesinės sąjungos atstovas įspėja, kad valdžios delsimas spręsti atlyginimų didinimo klausimą gali atsigręžti bumerangu.

Pasiūlymai – stalčiuje

Kultūros ministras Š.Birutis yra sakęs, kad kultūros darbuotojų atlyginimai yra maždaug 38 proc. mažesni nei dirbančiųjų švietimo srityje, o nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio skiriasi 700-800 litų. Kitų metų valstybės biudžeto projekte kultūrininkų algoms kelti lėšų nenumatyta. Tačiau Š.Birutis viliasi, kad darbo užmokestis galėtų kilti bent nuo kitų metų vidurio.

Jis sudarė nuolatinę darbo grupę pasiūlymams dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo. Į ją įtraukti kultūros ir meno organizacijų, profesinių sąjungų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kultūros ministerijos atstovai. Teigiama, kad darbo grupės veiks kaip socialinis partneris, nagrinėsiantis, kaip tobulinti šios srities atlyginimų sistemą.

Anksčiau panašią darbo grupę buvo sudaręs premjeras. Ji parengė siūlymus, kaip turėtų didėti kultūrininkų algos 2014-2016 metais. Tačiau pateiktas planas bent kol kas atgulė į stalčių.

Ne žodžiais, o darbais

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkės Audronės Pitrėnienės nuomone, kalbant apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą, pirmenybė turėtų būti teikiama būtent kultūrininkams. „Šiuo metu jų atlyginimai yra patys mažiausi. Juos kilstelėjus kad ir nedidele suma, būtų parodyta, kad Vyriausybė ir politikai palaiko kultūros darbuotojus, jog ši sritis yra prioritetinė ne tik žodžiais, bet ir darbais“, - pažymėjo parlamentarė.

Seimo ŠMKK nariai yra užregistravę siūlymų kitų metų biudžete numatyti lėšų kultūrininkų atlyginimams padidinti. Vienu atveju prašoma skirti 25 mln. litų, o kitu – 49 mln. litų. A.Pitrėnienė nesiėmė prognozuoti, ar tam bus rasta pinigų. Tačiau ji viliasi, kad kitąmet kultūros darbuotojai galės lengviau atsikvėpti.

Nusivylę politikų požiūriu

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus pažymėjo, kad kultūrininkų darbo užmokestis, palyginti su kitų sektorių darbuotojų atlyginimais, yra labai mažas. „Kultūros darbuotojų algos katastrofiškai priartėjo prie valytojų atlyginimo. Tai juos labiausiai siutina, kelia nerimą ir varo į neviltį“, - aiškino jis.

J.Rimkaus nuomone, problema ne tai, kad kitų metų valstybės biudžete kultūrininkų algoms padidinti būtų sunku atrasti papildomus 49 mln. litų. „Esmė – politinis sprendimas. Valdantieji iš principo nenori duoti tų pinigų, kad nesukeltų proceso, jog visi pradėtų prašyti lėšų. Tačiau toks jų žaidimas gali atsigręžti bumerangu per Dainų šventę ar kitaip“, - perspėjo profsąjungos vadovas. J.Rimkaus teigimu, kultūrininkai yra nusivylę šalies politikų ir valdžios požiūriu į kultūrą. Jis mano, kad bibliotekininkų, muziejininkų, kultūros centrų darbuotojų atlyginimų didinimas atidedamas, nes norima žūtbūt įsivesti eurą. „Viskas aukojama dėl to, kad nebūtų infliacijos, atitiktume euro įvedimo sąlygas. Viskas daroma paprastų žmonių sąskaita“, - apgailestavo kultūrininkas.

Š.Biručio sprendimą sudaryti darbo grupę J.Rimkus vertina teigiamai. Jis gyrė ministrą, kuris esą nepasisekus vienai priemonei ieško kitų išeičių. „Tikėkimės, tai duos kažkokių rezultatų“, - vylėsi J.Rimkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"