TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didesnių algų ir dovanų karalystė

2016 07 29 6:00
Gitanas Nausėda: „Partijų programos atspindi jų požiūrį į vidutinį statistinį rinkėją." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Rinkimų programose politikai prirašo įvairiausių pažadų. Beveik visos partijos šiemet akcentuoja pinigus – augsiančias algas, pensijas, įvairias išmokas. Didžiosios politinės jėgos aptakiai kalba apie mokesčių politiką, nors jų pasiūlymams įgyvendinti prireiktų papildomų biudžeto milijardų.

Parlamentinės partijos savo programiniuose dokumentuose užsimena apie nekilnojamojo turto, automobilių ir kitus mokesčius ir vos viena kita konkrečiai įvardija, kokius mokesčius ir kiek tiksliai mažintų. Kita vertus, čia pat žadamos nemenkos mokesčių nuolaidos į Lietuvą žengiančiam tarptautiniam verslui.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sutartinai kalba apie lengvatines paskolas jaunoms šeimoms ir specialių fondų, skolinsiančių mokesčių mokėtojų pinigus, steigimą. Konservatoriai jaunoms šeimoms siūlo dalyti ir valstybinės žemės sklypus, Darbo partija (DP) kiekvienam 18-mečiui žada po 2 tūkst. eurų išmoką, „Tvarka ir teisingumas“ (TT) – valstybės finansuojamą kelionių programą senjorams. Esama pažadų dėl valstybinių bankų, nemokamo transporto. Vargu ar tokios politikų fantazijos bus išpildytos.

„Valstiečiai“ laukia rugsėjo

Partijų programos – nevienodo lygio. Vienos parlamentinės jėgos apsiriboja deklaracijomis ir siekiais, kitos tai derina su esą į objektyvumą pretenduojančia padėties analize, o dar kitų dokumentai primena šūkių rinkinį.

Prieš Seimo rinkimus TS-LKD parengė vieną didžiausių programų (256 puslapiai). Tiesa, „Naujas planas Lietuvai“, arba, kaip skelbia vienas darbinis plano failo pavadinimas, tiesiog „Landsbergio planas“, – ne galutinis.

Šių metų gegužę 117 punktų partijos programą suvažiavime patvirtinę socialdemokratai taip pat iki šiol nebaigė rengti Seimo rinkimų programos. Kaip galima suprasti iš atitinkamos pastabos 26 puslapių dokumente, teikiamas 6-asis projekto variantas. Liberalų sąjūdis (LS) savo tinklalapyje siūlo 133 puslapių programos projektą.

Galutines rinkimų į Seimą programas yra pateikusios DP ir TT, nors pastarosios rinkimų dokumentas partijos tinklalapyje tapo prieinamas tik po „Lietuvos žinių“ prašymo pasidalyti TT tarybos posėdyje praėjusį savaitgalį patvirtintu 42 puslapių programos „Lietuva. Čia mūsų namai“ tekstu.

Iki šiol rinkimų programos nėra pateikusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tėra skelbiami neilgi programiniai šūkiai ir siekiai, paremti „penkių darnų principu“. Tiesa, rugsėjį LVŽS žada pristatyti ne Seimo rinkimų, kaip kitos partijos, o „Vyriausybės programą“.

Nuolaidos „Google“ ir parama šeimoms

Partijų programinius dokumentus vienija tai, kad akcentuojamas vidutinės algos, vidutinės pensijos, minimalios mėnesio algos ir išmokų augimas, nurodant būsimus jų dydžius 2020 metais. Vos viena kita politinė jėga bando aiškiai įvardyti būsimus konkrečius žingsnius. Galiausiai – nė viena partija neskelbia, kiek tai kainuotų.

Skaitant TS-LKD dokumentą sunku suprasti, kaip ši partija keistų mokesčių politiką, nes apie tai užsimenama abstrakčiai. Konservatorių plane nurodoma, kad socialinio draudimo pertvarka būtų atliekama „nedidinant valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo, o jį mažinant ir kartu didinant turto apmokestinimą“.

Čia pat skelbiama apie pasaulinio lygio investuotojų pritraukimą, kuris yra vienas Lietuvos ekonomikos augimo pamatų. Partija deklaruoja pasirengimą padengti dalį investicinių išlaidų Lietuvą kaip galimą plėtros kryptį svarstančioms pasirinkti didžiosioms korporacijoms – „Google“, IBM, „Tesla Motors“ ar kitoms.

TS-LKD mini ir valstybės pagalbą įsigyjant pirmąjį būstą. Ji gali siekti 10–20 proc. pradinio įnašo sumos, atsižvelgiant į tai, ar šeima turi 1, 2 ar 3 vaikus. Be to, siūloma pagal panaudos sutartis jaunoms šeimos suteikti laisvos valstybinės žemės sklypus nuosavam būstui statyti, jei jos neturi kitokio nekilnojamojo turto. Pastačius būstą žemė šeimai galėtų būti perleidžiama, įpareigojant dešimtmetį jos neparduoti.

Konservatorių dokumente galima rasti ir labai konkrečių detalių. Pavyzdžiui, susisiekimą traukiniu tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žadama pagreitinti du kartus, taip sukuriant postūmį laisvam darbuotojų judėjimui. Be to, Lietuvoje galėtų atsirasti Vyriausiojo mokslininko institucija, kuri atsakytų už valstybės užsakymo mokslo ir inovacijų srityje įgyvendinimą.

Galiausiai, nuo 8–9 klasės TS-LKD įvestų kasmetinę ir visiems moksleiviams privalomą savaitės trukmės praktiką privačiame arba valstybiniame sektoriuje. Planuojama sukurti regionų ekonominės plėtros agentūrą, Lietuvos strateginių investicijų fondą.

Visko – po 100 kilometrų

Socialdemokratai savo programos projekte kalba apie valstybinį lengvatinių paskolų fondą, kuris leistų jauniems žmonėms palankiomis sąlygomis įsigyti pirmąjį būstą. Kiek, kam ir kaip toks fondas skolintų, nedetalizuojama.

LSDP rašo, kad toliau bus tęsiama mokesčių sistemos pertvarka, o „didesnis svoris bus suteikiamas turto, aplinkos tausojimo mokesčiams, kartu mažinant darbo jėgos apmokestinimą“. Programos projektas kol kas labiau primena šūkių rinkinį, nes dažnai kalbama apie tai, kas bus sugalvota ateityje. Rašoma, kad bus parengta užimtumo didinimo programa, kompleksinė demografinė programa, pertvarkyta socialinio draudimo sistema.

Socialdemokratai deklaruoja, kad bus nutiesta 100 kilometrų pėsčiųjų takų, įrengta per 100 km tinklo tvorų nuo žvėrių, nutiesta 100 kilometrų naujų dviračių takų. Kur, kam ir kada, nepaaiškinta.

LSDP išskiria keletą konkrečių profesijų. Nurodoma, kad mokytojai uždirbs ne mažiau kaip 1200 eurų atskaičius mokesčius. Aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai tiesiog „išaugs trečdaliu“, trenerių – 30 procentų. Tačiau dokumente kol kas nekalbama apie biudžeto deficito problemas, iždo pajamų didinimą. Apsiribojama teiginiu, kad gyventojų pajamų augimą garantuos investicijos į ekonomiką.

Tezės apie darną

Tuo metu LVŽS, anot jos tinklalapyje paskelbtų „darnios Lietuvos“ tezių, imsis subalansuoti biudžetą (nedeficitinio biudžeto Lietuvoje dar nėra buvę – aut.), kol galiausiai „sumažins jo priklausomybę nuo Europos Sąjungos (ES) paramos“ (Lietuvai 2014–2020 metams skirta ES parama siekia beveik 7 mlrd. eurų – aut.), sieks „supaprastinti ir išgryninti“ mokesčių ir pensijų sistemas. LVŽS kalba apie Lietuvos pašto pagrindu ketinamą steigti Regionų plėtros banką, kredito unijų sistemos pertvarkymą. Taip pat nurodoma, kad „aukštosiose ir profesinėse mokyklose įves pirminį karinį parengimą, kaip pagrindą kariuomenės rezervo formavimui“. Be to, dėstoma apie aukštojo mokslo reformą, nemokamą I pakopos aukštąjį mokslą, krepšelių sistemos atsisakymą. Partija kol kas nedetalizuoja nė vieno šių sumanymų finansavimo šaltinių.

LS nurodo, kad mažintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 iki 18 proc. – ne iškart, o kasmet. Liberalai neapmokestintų investicijų, naikintų paveldimo turto mokestį, akcizo mokesčius. LS deklaruoja nepritarsiantis nei automobilių, nei nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams įvedimui. Atlyginimų spurtas žadamas padidinus tiesiogines užsienio investicijas, pelno apmokestinimą ir pan.

Dantų taisymas ir nuoma

DP Seimo rinkimų programoje akcentuojamos didėsiančios žmonių pajamos. „Darbiečiai“ užsimena, kad 5 metus nuo pelno mokesčio būtų atleidžiamos neseniai įsisteigusios įmonės, mažos įmonės. Siūloma neapmokestinti įmonių reinvestuojamo pelno, nustatyti, kad darbuotojai nuo 5 vidutinius darbo užmokesčius viršijančios sumos nemokėtų „Sodros“ įmokų.

Čia pat partija žeria pažadus per 4 metus padvigubinti tiesioginių skrydžių skaičių iki 150, įstatymu riboti investicijų grąžą iki 2,5 proc. elektros, dujų, šildymo ir vandens monopolinių paslaugų teikėjams. DP skatins gyventojus pateikti sąskaitas už „būsto nuomos ir stomatologines paslaugas“ – taip jie esą galės atgauti ketvirtadalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Kas tai administruos, neskelbiama.

DP teigia dukart padidinsianti baudas tiems, kurie nuslėpė pajamas ar kitokiais būdais vengė mokėti mokesčius valstybei. Šiame kontekste prisimintina, kad šiemet buvęs partijos lyderis Viktoras Uspaskichas buvo nuteistas dėl apgaulingo DP apskaitos tvarkymo, jam teismas skyrė beveik maksimalią – 6,8 tūkst. eurų – baudą.

„Darbiečių“ programoje, be kita ko, dėstoma, kad, pradedant 8 klase, būtų privalomai įtraukta „ne mažiau kaip 20 pamokų per mokslo metus apie finansinį raštingumą ir asmeninių finansų valdymą“.

Tautos bankas „Vytis“

„Tvarkiečiai“, be siūlymo perpus sumažinti Seimą (71 parlamentaras vietoj 141), kalba apie progresinius mokesčius pagal formulę 5–20–35 proc., nelygu pajamos. TT steigtų valstybės valdomą ar mišraus kapitalo Tautos banką „Vytis“, į kurį būtų perkeltos visos valstybės sąskaitos. Aiškinama, kad nebus jokių nekilnojamojo turto ar automobilių mokesčių, siūloma iki 20 proc. apriboti būtiniausių maisto produktų antkainio taikymą mažmeninėje prekyboje ir vaistams.

Biudžeto pajamos esą didės dėl progresinio pajamų apmokestinimo, galiausiai, būtų įvesti „solidarumo mokesčiai“ – 5 proc. apyvartos dydžio daugiau nei 100 mln. per metus apyvartą turintiems mažmeninės prekybos centrams, komerciniams bankams. Didesnės pajamos būtų generuojamos ir iš valstybės valdomo turto, didinant kapitalo grąžą, iš kurios esą galima gauti apie 150 mln. eurų.

Kol kas svarbu pavalgyti

Anot SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos, suprantama, kodėl ir nepopulistinės partijos savo programose akcentuoja algų ir pensijų skaičius. Lietuvoje mėnesinio uždarbio tema – viena aktualiausių, nes, pavyzdžiui, minimalią algą gauna apie penktadalis darbuotojų. Tai didžiulis rinkėjų skaičius, į kurį politikai orientuojasi.

„Partijų programos atspindi jų požiūrį į vidutinį statistinį rinkėją. Rinkėjui svarbu pateikti gražų skaičių, o kaip jis bus pasiektas, kaip ketinama visuose sektoriuose tai daryti, rinkėjui tarsi neturėtų būti įdomu. Taigi partijos čia nededa labai daug pastangų. Tačiau ne visos partijos elgiasi pagal šabloną. Liberalai ir konservatoriai, tarkime, minimalios algos klausimo neakcentuoja taip, kaip kairiosios ir centro partijos“, – pažymėjo G. Nausėda.

Ekonomistas pridūrė, kad iki šiol dauguma žmonių nepatenkina savo elementariausių poreikių, taigi jų akys pirmiausia krypsta į dalykus, susijusius su pinigais. „Jei kada nors gyvensime pasiturinčiai, kalbėsime apie fizinį, socialinį saugumą, kaip tobulinti savo gabumus“, – sakė jis. G. Nausėda sutiko, kad partijoms paranku nutylėti planus galbūt didinti mokesčių naštą, nes dauguma rinkėjų to tiesiog nesuprastų.

Politologas Mindaugas Jurkynas pažymėjo, kad partijos, skelbiančios konkrečius vidutinių algų, pensijų skaičius, tačiau vengdamos detalizuoti, kaip to pasieks, taip elgiasi neatsitiktinai. Galiausiai, geriau jau konkretūs skaičiai nei padriki teiginiai. „Skaičiai nurodo lengvai pamatuojamus dydžius. Jie nei niekiniai, nei pigūs, tiesiog bendra konteksto dalis. Paskui rinkėjai gali reikalauti atsiskaitymo. Kita vertus, politikai, kalbėdami apie vidutinius atlyginimus, pensijas, gali veikti viešojo sektoriaus algas, tad tie pažadai orientuoti į šį sektorių“, – svarstė jis.

Vidutinė alga: 999, 1100 ar 1250 eurų

Šaltinis: Politinių partijų rinkimų į Seimą programos, „Sodra“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"