TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didesnių algų valdininkams mokėti nebenori

2014 12 04 6:00
Jei Seimas pritartų VRM siūlymui, valstybės tarnautojai kitąmet dar nesulauktų didesnių atlyginimų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nuo kitų metų dar nemažinti valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalų, nes jų algoms kelti nėra pinigų. Valdininkų profsąjungų atstovai tikina, kad taip tik dar labiau būtų didinamas atotrūkis tarp atlyginimų.

Pernai gruodį Seimas patvirtino naują Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo redakciją. Jame numatyta, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos bus pradėta mažinti valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalus. Pirmiausia tai paliestų žemesnių kategorijų valdininkus, o nuo 2016-ųjų - aukštesnių. Pradėjus įgyvendinti Seimo patvirtintas pataisas padidėtų kai kurių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir kartu - atlyginimai, todėl reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

Dėl šios priežasties VRM rekomenduoja laikinai atsisakyti numatyto proceso ir minėtus terminus atidėti atitinkamai iki 2016-ųjų sausio 1 dienos bei 2017 metų sausio 1-osios. Ministerija ragina Vyriausybę skubos tvarka svarstyti tokias pataisas ir kaip galima greičiau teikti jas Seimui, nes iki pernai priimtų pakeitimų įsigaliojimo beliko mažiau nei mėnuo.

Nėra pinigų

Motyvuodama savo siūlymus VRM apeliuoja į šalies finansines galimybes, būtinybę laikytis fiskalinės drausmės ir į tai, kad neįmanoma vienu metu įgyvendinti valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir kitąmet didinti tarnautojams darbo užmokestį. Kaip LŽ aiškino VRM Viešųjų ryšių skyriaus specialistai, jei projektui būtų pritarta, pavyktų sutaupyti daugiau kaip 40 mln. litų.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas palaiko ministerijos siūlymą. "Šiuo metu yra parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Kol kas jis derinamas ir aptariamas institucijose. Netrukus projektas turėtų pasiekti Vyriausybę, vėliau - Seimą. Čia jis būtų svarstomas pavasario sesijoje“, - LŽ aiškino parlamentaras.

Anot politiko, projekte numatyta daug naujovių, tarp jų - valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reforma. Todėl dabar pradėti dalinę pertvarką esą nėra prasmės.

Ne skurdžiausi

Lietuvoje yra apie 52 tūkst. valstybės tarnautojų. 54 proc. jų - karjeros tarnautojai, 44 proc. - statutiniai, likę - politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Veikia 580 valstybės tarnybos institucijų ir įstaigų. Daugiausia valstybės tarnautojų triūsia savivaldybių, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijoms pavaldžiose institucijose ir įstaigose. Jų darbuotojai sudaro daugiau nei pusę visų valstybės tarnautojų.

Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis valstybės sektoriuje 2013 metais prieš mokesčius siekė 2394,3 lito, privačiame - 2144,7 lito. Šiemet vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje kilo vidutiniškai 1,9 proc., privačiame - 1,5 procento.

Valstybės sektorius apima biudžetines įstaigas ir organizacijas - švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo, taip pat viešąsias įstaigas, įmones, kurių 50 proc. ar daugiau įstatinio kapitalo sudaro valstybės arba savivaldybės nuosavybė.

I. Petraitienė/Asmeninio albumo nuotrauka

Kalba apie atskirtį

LŽ kalbinta Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipė dėmesį, kad po žodžiais "vidutinis atlyginimas" slepiasi ir kiek daugiau nei tūkstantį litų siekiantis vyresniojo specialisto darbo užmokestis, ir per 10 tūkst. litų perkopianti vadovų alga.

„Valstybės sektoriuje jaučiama labai didelė diferenciacija tarp mažiausius ir didžiausius atlyginimus gaunančių valstybės tarnautojų. Todėl tenka apgailestauti, kad politikai, žadėję mažinti socialinę valstybės tarnautojų atskirtį, savo pažadus pamiršta“, - sakė ji.

Anot I. Petraitienės, dar 2008 metais, prasidėjus krizei, buvo sumažintas bazinis pareiginės algos dydis, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Iš pradžių tas sumažinimas galiojo metus, paskui buvo pratęstas dar metams. Nors ekonomika auga, bazinis pareiginės algos dydis nepakito iki šiol - 450 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"