Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Didieji miestai pabėgėlių nelaukia

 
2017 02 22 10:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiųjų šalies miestų vadovai nerimastingai sutiko socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio praneštą žinią, kad nuo balandžio jie privalės priimti pabėgėlių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio žodžiai, kad po poros mėnesių, aplenkiant Rukloje esantį pabėgėlių priėmimo centą, į didžiuosius šalies miestus bus pradėti siųsti pabėgėliai, suglumino šių miestų vadovus. Pasak jų, pabėgėlių nėra nei kur apgyvendinti, nei įdarbinti. Taip pat niekas niekada nėra paaiškinęs, kaip šiuos žmones integruoti į visuomenę, kaip ir kokiomis lėšomis juos mokyti, gydyti.

Būsimais protestais neabejoja

Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad žinia, jog Panevėžį jau balandį pasieks pabėgėliai, bene labiausiai išgąsdino socialinio būsto laukiančius panevėžiečius. „Šiuos žmones galiu nuraminti – socialinio būsto pabėgėliai tikrai neužims, jiems apgyvendinti galėtume pasiūlyti vienintelį savivaldybės turimą dviejų kambarių butą“, – tikino vicemeras.

P. Luomanas akcentavo pabėgėlių klausimu ypač pasigendantis sistemingo požiūrio į juos ir jų integravimą. „Bene visa, ką žinau apie pabėgėlius, yra tai, kad praėjusių metų rudenį į prezidentūrą pakviestiems didžiųjų miestų vadovams buvo pranešta rengtis pabėgėlių priėmimui“, – teigė Panevėžio miesto mero pavaduotojas. Tuometinio posėdžio dalyviams jis esą pasiūlęs, kad priimti pabėgėlius galbūt būtų galima apskričių principu, t. y. radus atitinkamą jiems gyventi skirtą vietą kiekvienoje iš dešimties apskričių. „Tačiau tuo viskas ir baigėsi“, – prisiminė P. Luomanas.

Panevėžio vicemeras pripažino, kad Aukštaitijos sostinė nėra pasirengusi priimti pabėgėlių – mieste nėra darbo, nepasirengta jų integravimui į visuomenę. „Prisimenu žmonių protestus, kai Panevėžyje buvo rengiamasi pirkti namą, kuriame būtų apgyvendintos nuteistos moterys ir jų vaikai iki trejų metų. Paskui gyventojai ne kartą protestavo prieš ketinimus įrengti namą socialiai remtinoms panevėžiečių šeimoms. Tad tikėtina, kad mėgindami mieste apgyvendinti Sirijos pabėgėlius taip pat galime sulaukti protestų“, – aiškino Panevėžio miesto mero pavaduotojas.

Lietuvos didžiųjų miestų vadovai norėtų gauti žinių, kaip priimti pabėgėlius, kaip juos integruoti, kokie specialistai tai turėtų daryti ir kokiomis lėšomis.

Nerimą kelia nežinia

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas prisipažino, kad išgirdus naujieną, jog pabėgėliai didžiuosius miestus nuo balandžio pasieks aplenkdami tarpinę stotelę – jų priėmimo centrą Rukloje, jam pirmiausia kilo mintis, kam dėl tokios tvarkos bus geriau. „Norėčiau sužinoti, kodėl numatyta keisti pabėgėlių priėmimo tvarką. Taip pat rūpi gauti žinių, kaip tuos pabėgėlius priimti, kaip juos integruoti, kas tai turėtų daryti ir kokiomis lėšomis“, – sakė Klaipėdos miesto meras. Jis pabrėžė, kad sumanymas atsiųsti pabėgėlių prieš tai neišaiškinus jų priėmimo tvarkos – nepagrįstas, kabinetinis, todėl neabejotinai kelia susirūpinimą. „Iš tiesų mes, klaipėdiečiai, į pabėgėlių priėmimą žvelgiame geranoriškai, atsakingai ir pilietiškai. Bet tam, kad galėtume juos deramai priimti, norėtume bent jau žinoti skaičius, kiek tų pabėgėlių bus atsiųsta, kokio dydžio šeimos atvyks, koks tų žmonių amžius, kokie gebėjimai“, – pažymėjo V. Grubliauskas.

Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Paluckas teigė, kad šalies savivaldybių administracijos pabėgėlių integracijos procesuose iki šiol nedalyvavo. Pabėgėliams reikalingų butų nuoma, jų integravimu, bent jau Vilniuje, rūpinosi ir tebesirūpina „Caritas“. „Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jau visus metus veikia „Carito“ iniciatyva įkurtas pabėgėlių bendruomenės centras, kuriame jie leidžia laisvalaikį, mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su mūsų šalies kultūra, teisine sistema“, – dėstė G. Paluckas. Pasak sostinės vicemero, Vilniuje šiuo metu gyvena pabėgėliai iš Rytų Ukrainos ir Irako. Jis vylėsi, kad „Caritas“ pajėgs pasirūpinti ir Sirijos pabėgėlių priėmimu bei jų integravimu sostinėje.

Kauno miesto mero patarėja Irena Segalovičienė taip pat tvirtino, kad antro pagal dydį Lietuvos miesto savivaldybės administracijai iki šiol nereikėjo rūpintis pabėgėlių apgyvendinimu ir integravimu. Anot jos, Kaunui savotiškai pasisekė, nes pabėgėlių apgyvendinimu ir integravimu jame rūpinasi Raudonasis Kryžius. Tačiau atsakingos merijos institucijos jau taip pat yra aptarusios, kokią reikiamą pagalbą galėtų suteikti pabėgėliams.

Apgyvendintų nakvynės namuose

Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius prisipažino, kad šis Dzūkijos miestas priimti pabėgėlių visiškai nepasirengęs. „Neturime nei pabėgėliams apgyvendinti reikalingų patalpų, nei jiems įsitraukti į visuomenę būtinų integracinių planų“, – sakė jis. Miesto vadovui būtų priimtina ankstesnė pabėgėlių mūsų šalyje priėmimo schema, kai iš pradžių jie apgyvendinami Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Ten jie supažindinami su mūsų šalies įstatymais, mokomi lietuvių kalbos ir kitų svarbių dalykų, reikalingų gyvenant Lietuvoje. „Dabar pabėgėlių integravimas „nuleidžiamas“ pačioms savivaldybėms, o mes net nežinome, nuo ko pradėti. Tad neabejoju, kad sumanymas į Lietuvą perkeltus pabėgėlius nusiųsti tiesiai į didžiųjų miestų savivaldybes sukeltų problemų ne tik mums, miestų vadovams bei gyventojams, bet ir patiems pabėgėliams“, – pabrėžė V. Grigaravičius.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Martynas Šiurkus akcentavo, kad šis miestas pasirengęs pabėgėlius priimti nebent trumpam. Pavyzdžiui, kelioms savaitėms. Pasak merijos valdininko, kelias savaites pabėgėliai galėtų gyventi Šiaulių nakvynės namuose. Tačiau tam, kad šie žmonės mieste galėtų gyventi ilgesnį laiką, turėtų būti skirta valstybės lėšų – jomis pabėgėliai galėtų susimokėti už butų nuomą. M. Šiurkus perspėjo, kad tokiu atveju, jei mokėjimu už nuomojamą butą bus palikta rūpintis patiems pabėgėliams, sunkiai tikėtina, jog atsiras norinčių jiems teikti tokią paslaugą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius konstatavo faktą, kad pati savivaldybė savo žinioje laisvų butų neturi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"