TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didinti paramą skurdžiausiems – per brangu

2016 03 29 6:00
Romas Lazutka. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo ekonomikos krizės pabaigos šalyje į viršų pasistiebė atlyginimai, pensijos, tačiau valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, nejudinamas aštuonerius metus.

Ar žmogus yra socialiai remtinas, Lietuvoje sprendžiama pagal pajamų dydį, nustatytą dar 2008 metais. Valstybės remiamų pajamų dydis nekeičiamas, nepaisant to, kad mūsų šalies ekonomika auga, didėja algos, brangsta pragyvenimas. Politikai ir ekspertai sutinka, kad 102 eurus siekiantis dydis neatitinka realijų, bet aiškina, jog net mažiausias jo padidinimas valstybei atsieitų milijonus eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad sprendžiant socialinės paramos didinimo problemą būtina įvertinti turimas galimybes ir perspektyvas. Apskaičiuota, kad padidinti valstybės remiamas pajamas proporcingai vidutinio darbo užmokesčio augimui nuo 2008 metų kainuotų papildomus 38 mln. eurų per metus.

Reikia dalytis su artimu

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sutinka, kad valstybės remiamų pajamų dydis yra mažas. Jis priminė, jog 2009 metais turėjo įsigalioti jo inicijuotas įstatymas, numatantis, kaip atsižvelgiant į ekonominius rodiklius turėtų būti indeksuojamos įvairios minimalios išmokos ir mažiausi atlyginimai. Tačiau prasidėjus ekonominiam sunkmečiui tokios tvarkos atsisakyta. „Laikausi tos pačios nuostatos – tai turi būti padaryta. Jei viską ir toliau darysime vien tik prišokamais sprendimais, tie dydžiai neatitiks realios situacijos. Valstybės remiamų pajamų dydis turėtų būti siejamas su vidutiniu pajamų augimu per tam tikrą laikotarpį“, – įsitikinęs parlamentaras.

A. Sysas apgailestavo, kad mūsų šalyje trūksta politinės valios pakeisti mokesčių sistemą, o tai leistų surinkti daugiau mokesčių ir per valstybės biudžetą perskirstyti didesnę bendrojo vidaus produkto dalį. „Jeigu neliečiame turtingųjų ir mokesčius visą laiką bandome surinkti iš mažesnes pajamas turinčių asmenų, didėja diferenciacija. Vaidiname katalikišką šalį, bet pamirštame Dievo mokymą ir kalbas apie tai, kad reikia pasidalyti su artimu. Kai tik pradedame kalbėti apie teisingesnį mokesčių perskirstymą, iš karto apšaukiama, kad tai yra kažkoks socializmas, plėšimas ir pan.“, – kalbėjo jis.

A. Sysas nemano, kad iki šios Seimo kadencijos pabaigos pavyktų priimti sprendimus, kurie lemtų valstybės remiamų pajamų dydžio didėjimą. „Biudžetas priimtas. Netikiu, kad per likusį laikotarpį būtų numatyta kas nors panašaus, nors, manau, kad partijų rinkimų programose bus apie tai kalbama, bent jau mūsų partijos – tai tikrai“, – sakė socialdemokratas.

Poslinkių nėra

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys taip pat mano, kad valstybės remiamų pajamų dydis šiandien yra per mažas. Tikėtasi, kad jo didinimo tvarka bus numatyta socialiniame modelyje, bet, pasak parlamentaro, taip neatsitiko. „Kol kas jokių didesnių poslinkių nėra“, – tikino jis. R. J. Dagys įsitikinęs, kad būtina keisti ne valstybės remiamų pajamų dydį. „Visa socialinė sistema, rodikliai turi būti sinchronizuojami. Pensijos, remiamos pajamos turi būti nuolat peržiūrimos pagal tai, kaip kyla kainos, auga ekonomika“, – pabrėžė politikas.

R. J. Dagiui susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nežino, ką daryti, kaip spręsti socialines problemas, nesusidoroja su iššūkiais, kuriuos kelia visuomenės senėjimas ir didesnis lėšų poreikis socialinei rūpybai. Jis nesitiki, kad iki Seimo rinkimų padėtis pasikeistų. „Greičiausiai bus stengiamasi išvengti nemalonios diskusijos dėl socialinio modelio dalies, susijusios su pensijomis, išmokomos ir kita“, – mano jis.

Vien maistui reikia 100 eurų

Tai, kad valstybės remiamų pajamų dydis yra per mažas, ypač vienišiems skurdžiai besiverčiantiems žmonėms, sutinka ir ekonomistas Romas Lazutka. „Esame skaičiavę, kad vien maistui reikia apie 100 eurų, o juk vien to žmonėms nepakanka. Reikėtų dvigubai daugiau pinigų, kad žmogus galėtų gyventi, patenkinti būtiniausius savo poreikius, ir tai tikrai nebūtų prabangus gyvenimas“, – patikino ekspertas.

R. Lazutka supranta valdžios argumentus, kodėl šio dydžio neskubama kelti, pavyzdžiui, teigiant, kad didesnės išmokos mažintų žmonių norą dirbti. Tačiau nuo 2008 metų nesikeitęs valstybės remiamų pajamų dydis, anot jo, jau pernelyg atsiliko nuo gyvenimo, juolab kad daug kas mūsų šalyje pabrango. „Žmonėms, kurie teturi 100 eurų, bet kurios prekės ar paslaugos pabrangimas yra labai jautrus klausimas“, – pažymėjo jis.

Reikėtų papildomų lėšų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo 2008 iki 2015 metų vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 15,6 procento. Vidutinė senatvės pensija minėtu laikotarpiu ūgtelėjo 9,7 procento. Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Valdos Dirginčienės, jei valstybės remiamų pajamų dydį sietume su vidutinio darbo užmokesčio 2008–2015 laikotarpio kitimo tempu, 2016 metais jis turėtų padidėti nuo 102 iki 117 eurų, jei su vidutinės senatvės pensijos kitimo tempu per minėtą laikotarpį – iki 111 eurų. „Yra įvertinta, kad valstybės remiamas pajamas padidinus 1 euru iš valstybės biudžeto prireiktų papildomai 2,5 mln. eurų per metus. Siekiant valstybės remiamas pajamas padidinti iki 117 eurų, papildomas metinis lėšų poreikis sudarytų apie 38 mln. eurų, padidinus iki 111 eurų – apie 23 mln. eurų per metus“, – aiškino ji.

Valstybei sprendžiant socialinės paramos didinimo problemą, V. Dirginčienės teigimu, būtina įvertinti turimas galimybes ir perspektyvas, atsakant į daugelį klausimų: ar galutinai Lietuva išsigydė atsivėrusias žaizdas pasaulinės finansų krizės metais, kaip greitai nebejausime neigiamo Rusijos embargo mūsų gamintojams, kurių nemažą dalį gaminamos produkcijos sudarė Rusijos rinkai skirta produkcija, poveikio, kokios mūsų neišnaudotos galimybės kurti kokybiškas darbo vietas ir daug kitų klausimų, lemiančių mūsų šalies galimybes įveikti atsirandančius ekonominius bei socialinius iššūkius. „Nustatant valstybės remiamų pajamų dydį, būtina atsižvelgti į minimalius gyventojų vartojimo poreikius ir taip pat įvertinti valstybės remiamų pajamų dydžio santykį su minimaliomis darbo pajamomis – minimalia mėnesio alga, kad būtų išvengta vadinamųjų skurdo spąstų, kurie mažina paskatas dirbti už minimalią mėnesio algą, nes gyvenimas iš socialinių pašalpų gali prilygti pragyvenimo lygiui iš minimalių darbo pajamų. Nuo 2016 metų pradžios iki 350 eurų padidinta minimali mėnesio alga sumažina minėtų skurdo spąstų įtaką socialinės pašalpos gavėjų apsisprendimui dalyvauti darbo rinkoje“, – SADM poziciją perdavė V. Dirginčienė.

Socialinės paramos gavėjų statistika

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais mažesnes nei 102 eurai pinigines pajamas turėjo daugiau nei 6 proc. Lietuvos gyventojų – iš viso 180,5 tūkst. žmonių. Vidutiniškai per vieną 2013 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 190 tūkst. asmenų.

Vidutiniškai per vieną 2015 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 110,7 tūkst. asmenų (3,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2014 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 21 proc. (nuo 140,1 tūkst. iki 110,7 tūkst. asmenų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"