TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didis kankinys, didis patriotas

2014 07 18 6:00
Alfredo Pliadžio nuotrauka

„Mirė garsusis Lietuvos kovotojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, visą gyvenimą atidavęs kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose. Amžinojo atilsio prašykime Jam danguje, tegul ilsisi ramybėje po visų kovų, vargų ir skausmų“, - vakar skaudžią žinią paskelbė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Monsinjoras A. Svarinskas išėjo nesulaukęs 90-ojo gimtadienio: jį būtų paminėjęs sausio 21 dieną. Prieš kelias savaites dvasininkas dar dalyvavo Panevėžyje vykusiame paties prisiminimų knygos „Nepataisomasis“ (premjera įvyko balandžio 29 dieną Vilniuje) pristatymo renginyje. Į antrą mokyklos aukštą, kuriame vyko renginys, A. Svarinskas savo jėgomis nebeužlipo.

Pastarąją savaitę monsinjoras gulėjo Santariškių ligoninėje, kentė dėl plaučių ligų. Amžinojo poilsio jis atguls partizanų kapinėse netoli Ukmergės – vietą po skarota egle buvo jau seniai nusižiūrėjęs ir primygtinai ne kartą prašęs būtent ten palaidoti.

Stiprėjo audrų blaškomas

„Prieš kelias dienas aplankiau monsinjorą Santariškių ligoninėje. Mačiau labai sunkią jo būklę, bet jis kelis kartus pakartotinai pasakė tokią mintį: „Man per visą gyvenimą rūpėjo trys dalykai – Dievas, Tėvynė ir Bažnyčia.“ Manau, šitai viską pasako apie žmogų, apie dvasininką. Tai buvo idealistas iki kaulų smegenų nuo pat jaunystės, dalyvavo partizaninėje kovoje, ištvėrė Sibiro gulagus, buvo atsidavęs kunigystei. Toks buvo per visą gyvenimą: jam rūpėjo Lietuvos ir Bažnyčios reikalai“, - bendražygį prisiminė arkivyskupas S. Tamkevičius.

Kunigas Vaclovas Aliulis pasakojo, kad monsinjoras, kaip ir arkivyskupas S. Tamkevičius, kunigas Juozas Zdebskis, buvo užuovėja kitiems kunigams. „Net ne užuovėja jie buvo – žaibolaidžiai. Sovietinės valdžios pyktį pritraukdavo prie savęs: gaudydami ir puldinėdami šituos narsuolius, tie truputį užmiršdavo, kad ir kiti Bažnyčiai dirba. A. Svarinskui buvo būdinga įgimta narsa, o paskui jis grūdinosi per daugelį areštų ir baudimų. Juk tik silpnus medelius vėtra nulaužia, o galios turintys medžiai kaip tik sustiprėja vėjų blaškomi“, - sakė V. Aliulis.

Kunigo teigimu, monsinjoras buvo liaudiškas, suprantamas ir prieinamas, dėl to prie jo linko žmonės. „Gal prieš 40, gal prieš 50 metų jis tarnavo vikaru Miroslave, kur gyveno viena mano sesutė, paskui Igliaukoje. Prašviesėdavo parapija, pajudėdavo ir bažnyčios lankymas, ir žmonių katalikiškas, lietuviškas susipratimas, kur jis būdavo“, - prisiminė V. Aliulis.

Padarė stebuklą

Viduklėje, kurios Šv. Kryžiaus parapijos klebonu A. Svarinskas tarnavo nuo 1976-ųjų septynerius metus, kur buvo trečią kartą areštuotas, iš kur 1988-aisiais ištremtas į Vokietiją be teisės kada nors grįžti į tėvynę, žmonės savo monsinjorą prisimena geru žodžiu.

Algis Sopranas, kurio namuose A. Svarinskas rengdavo disidentų susitikimus, kur, monsinjorą sulaikius, ne vienus metus vykdavo tos skaudžios dienos paminėjimai, tiesiai pasakė: „Kaipgi mums nesvarbus monsinjoras bus? Ir vaikai prie jo Pirmosios Komunijos privesti, ir baudos mokėtos.“

„Ir šiandien peršnekėjome: jo buvimas Viduklėje pasijuto nuo pirmosios dienos. Retas toks kunigas: persikėlęs, jis kitą dieną jau pradėjo bažnyčios remontą. Tokių kunigų kaip jis – tik vienetai“, - sakė parapijietis.

Vairuotoju dirbęs ir naktimis statybines medžiagas remontuojamai bažnyčiai vežiodavęs A. Sopranas neslėpė, kad vieni vidukliškiai A. Svarinską labai mylėjo, kiti – itin nemėgo. To priežastis – aktyvi monsinjoro kova prieš alkoholio vartojimą. „Per 7 metus jis Viduklėje padarė stebuklą: išgyvendino tą paprotį gerti per laidotuves, metines ir keturnedėlį. Tie, kurie negaudavo arielkos, būdavo nepatenkinti“, - aiškino monsinjoro talkininkas.

Paklaustas, ar tais laikais nebuvo baisu po savo stogu priimti ne tik valdžios persekiojamą kleboną, bet ir kitus disidentus, A. Sopranas neslėpė, būdavo, „kai apsipranti, atrodo, lyg ir nieko". "Bet kai monsinjoras grįžo iš lagerio paskutinį kartą, šiurpuliukai per kūną nubėgo. O kai jis buvo ištremtas į Vokietiją, atsisveikinimo dieną žmonės iš visos Lietuvos važiavo taip, kaip į Žemaičių Kalvariją ar Šiluvą. Pirmą kartą vėliavos trispalvės pasirodė. Mieli akiai tokie vaizdeliai buvo“, - kalbėjo A. Sopranas.

Tikėjimas ir Tėvynė

Disidentas Antanas Terleckas monsinjorą vadino dideliu Lietuvos patriotu ir dideliu kankiniu. „Jis buvo tris kartus areštuotas, iš viso iškalėjo 22 metus. Tačiau eidavo ir eidavo, kur tik pakviesdavo. Tiesiai į akis sakydavo, ką galvoja. Nekada nesiskųsdavo dėl savo problemų – tik dėl Lietuvos. Labai išgyvendavo, kad aplinkui daug neteisybės. Kito tokio žmogaus Lietuvoje nėra“, - įsitikinęs A. Svarinsko bendražygis.

A. Terleckas prisiminė, kaip susitiko su monsinjoru Sibiro lageryje. „Ten aš gaudavau siuntinius nuo jo šeimininkės. Gana dažnai gaudavau. Vadinasi, jis jai laiškus rašydavo, kad man siųstų siuntinius. Ką gi daugiau galima pasakyti?“ - prisiminimais dalijosi laisvės kovotojas.

Disidentas, publicistas Petras Plumpa įsitikinęs, kad A. Svarinsko kelią nušvietė popiežiaus Pijaus XII dvasia. „A. Svarinskas tos linijos laikėsi per visus ilgus metus nekaitaliodamas, nesvyruodamas. Kai kurie sako, kad jis nejautė posūkių, bet iš tiesų principingumas laikė jį visą laiką vienodai tvirtai, aiškiai. Daugeliui tai imponavo, ypač laikais, kai daugelis žmonių buvo linkę eiti į įvairius, ypač į moralinius, kompromisus. A. Svarinskas niekada į moralinius kompromisus nėjo. Nėjo ir į politinius. Tai buvo vieninga, ištisa asmenybė, galinti daugeliui būti pavyzdžiu, ypač laikais, kai dėl moralinio realityvizmo pakrinka visuomenės gyvenimas, išnyksta moraliniai ir politiniai orientyrai“, - įsitikinęs monsinjoro bendražygis.

Pasak P. Plumpos, stiprybės A. Svarinskas sėmėsi iš tikėjimo. „Tikėjimas jo buvo labai tvirtas, labai aiškus, bekompromisis ir nediskusinis. Ir dar jam prieš akis stovėjo labai svarbus fonas – patriotizmas, matymas, kad Tėvynės meilė susieta su tikėjimu. Išduoti Tėvynę buvo tas pats, kas išduoti tikėjimą, arba atvirkščiai. Kadangi šie du dalykai jam buvo susiję, išorinis patriotizmo jausmas labai stiprino jo tikėjimą ir vertė išlaikyti pastovią, tvirtą, principingą poziciją“, - tvirtino jis.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas bus pašarvotas šeštadienį Vilniuje, Šv. Ignoto bažnyčioje. Laidotuvės vyks pirmadienį. Atsisveikinti su monsinjoru A. Svarinsku bus galima Šv. Ignoto bažnyčios kriptoje: šeštadienį nuo 11 val. iki 22 val., sekmadienį – nuo 9 val. iki 12 val. 13 val. karstas bus pernešamas į pačią Šv. Ignoto bažnyčią. Sekmadienį nuo 13 val. iki 22 val. - vėl lankymo valandos, o pirmadienį - nuo 8 val. iki 11 valandos. 11 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur 12 val. vyks laidotuvių šv. Mišios. Po jų laidotuvės vyks Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.

Alfonsas Svarinskas

Gimė 1925 m. sausio 21 d. Kadrėnuose (Deltuvos valsčius, Ukmergės apskritis).

1936–1942 m. mokėsi Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje.

1942–1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.

1946 m. pradėtas persekioti sovietinio saugumo, todėl paliko seminariją ir išėjo pas partizanus.

1946 m. gruodžio 21 d. areštuotas už antisovietinę veiklą.

1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje.

1954 m. spalio 3 d. lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino kunigu.

1956–1957 m. tarnavo altaristu Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, vikaru Betygalos (Raseinių r.) parapijoje.

1958 m. balandžio mėn. areštuotas.

1958–1964 m. kalėjo Mordovijos lageriuose, ypatingojo režimo kalėjime.

1965–1971 m. Miroslavo Švč. Trejybės parapijos ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras.

1971–1976 m. Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas.

Nuo 1972 m. bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

1976–1983 m. Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas.

1983 m. sausio 26 d. Viduklėje areštuotas.

1983–1988 m. kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose.

1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas prašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską.

1988 m. liepos 11 d. A. Svarinskas grįžo į Viduklę.

1988 m. rugpjūčio 23 d. ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą.

1990–1991 m. kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris.

1991–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatas.

1991–1995 m. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas.

1997–1998 m. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas.

1998–2000 m. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas.

Nuo 2000 m. kovo 30 d. Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"