TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didžiausia tamsa jau praeityje

2010 12 28 0:00
I.Degutienė iki Sausio 13-osios 20-ųjų metinių minėjimo tikisi gauti parlamentinio tyrimo išvadas.
Alinos Ožič nuotrauka

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tiki, kad juodžiausia krizė liko už nugaros, tad 2011-aisiais pamažu sulauksime vis daugiau šviesių akimirkų.

Parlamento vadovė I.Degutienė įžvelgia teigiamų pokyčių ir Seimo darbe. Esą tautos išrinktieji gausiau lanko plenarinius posėdžius, atsakingiau leidžia parlamentinei veiklai skirtas lėšas, o į komandiruotes vyksta tik esant rimtam tikslui.

Apie tai, kokie buvo 2010 metai, į antrąją pusę persiritusią Seimo kadenciją, interpeliacijas keliems Vyriausybės nariams, Sausio 13-osios ir Medininkų bylų tyrimą - LŽ interviu su Seimo pirmininke Irena DEGUTIENE.

Slėgė psichologinė našta

- Baigiasi 2010-ieji. Kokie, jūsų akimis, buvo šie metai?

- Kiekvienas pajutome, kad jie buvo nelengvi ir fiziškai, ir psichologiškai. Nedarbo didėjimas, pajamų mažėjimas pakeitė žmonių gyvenimo kokybę.

Suvokėme gyventojus užgriuvusius sunkumus, tačiau privalėjome priimti sprendimus, kad valstybės neištiktų finansinė griūtis. Todėl kaip politikė jutau psichologinę naštą: norėjosi vienokių veiksmų, bet teko priimti kitokius sprendimus.

Tačiau neseniai bendravau su krašto verslininkais ir buvau nustebinta. Jų teigimu, ne viskas taip blogai, kaip rašoma žiniasklaidoje. Įvairiose bendrovėse dirbantys žmonės sakė, kad dabar nepaprastai geras metas: įmonės atsigauna, atsiranda naujų idėjų, sunkmetis privertė mobilizuotis ir dėl to veiklos rezultatai gerėja. Susitikimas mane nuteikė optimistiškai.

- Šio Seimo kadencija persirito į antrąją pusę. Pirmaisiais veiklos metais nestigo skandalų, nereikalingų politinių aistrų. Ar per tą laiką Seimas subrendo?

- Teigiamų pokyčių tikrai yra. Nebeliko tokių dalykų kaip skandalai dėl parlamentinių lėšų naudojimo. Dabar Seimo nariai kas ketvirtį atsiskaito už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Tokia tvarka yra skaidri, aiškiai reglamentuota. Kiekvienas pilietis Seimo interneto svetainėje gali peržiūrėti duomenis, kam ir kiek parlamentinei veiklai skirtų lėšų išleido Seimo nariai.

Vyrauja nuomonė, kad labiausiai išlaidaujama Seime. Tačiau per pastaruosius dvejus metus parlamentas tapo institucija, kuri gal net daugiausia sutaupė. Pavyzdžiui, 2007 metais Seimo biudžetas siekė net 149 mln. litų. Šiemet jis buvo kiek didesnis nei 83 mln. litų, o kitąmet tesieks 82 mln. litų. Tokio didelio biudžeto apkarpymo - vos ne per pusę, matyt, nerasime nė vienoje institucijoje.

Pagerėjo ir Seimo plenarinių posėdžių lankomumas. Prisimenu ankstesnes kadencijas, kai 17-18 valandą Seimo rūmuose belikdavo vos 30-35 parlamentarai. Dabar net į vakarinius posėdžius galima įtraukti įstatymų projektų priėmimo procedūras, nes bent 71 Seimo narys tikrai bus.

Dar vienas dalykas, kuriuo galiu pasidžiaugti, - aiškiai reglamentuota tarptautinių ryšių strategija. Į komandiruotes parlamentarai išleidžiami gerai apsvarsčius. Pernai komandiruotėms sutaupėme daugiau kaip 1 mln. litų.

Apkaltos atnaujinti negalima

- Apkalta Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui baigėsi skandalingai. Vienas neteko mandato, kitam jį pavyko išsaugoti. Tikėtasi, kad imsitės iniciatyvos atnaujinti apkaltos procesą A.Sacharukui.

- Ko gero, tai pati nemaloniausia situacija. Abu Seimo nariai vienodai nusižengė, tačiau įvertinimas buvo skirtingas. Iki šiol nesuprantu, kodėl Seimas priėmė tokį sprendimą.

Ši istorija, kaip ir dažnas politinis įvykis, buvo aplipdyta nesuvokiamu populizmu: pradėtos skleisti kalbos, kad aš galiu atnaujinti apkaltos procesą, bet nenoriu. Tai visiška nesąmonė. Konstitucija ir Seimo statutas aiškiai apibrėžia apkaltos proceso baigtį - po Konstitucinio Teismo išvados galutinį sprendimą priima Seimas. Pabrėžiu, galutinį. Konsultavausi su daugeliu Konstitucijos žinovų. Tačiau jie man patvirtino, kad jokių naujų galimybių atnaujinti apkaltos procesą nėra.

- Opozicija ruošia interpeliacijas keliems Vyriausybės nariams. Kaip vertinate planus versti energetikos ir aplinkos ministrus Arvydą Sekmoką bei Gediminą Kazlauską?

- Tai, kad opozicija parengė interpeliacijas ministrams, yra normalu, nors visuomenėje šis procesas suvokiamas kaip atstatydinimas. Tačiau interpeliacija - tai Seimo narių klausimai ministrui, į kuriuos jis turi atsakyti.

Pati turiu nemažai klausimų aplinkos ministrui. Daugiausia priekaištų G.Kazlauskui tenka dėl įstrigusio daugiabučių renovavimo, atliekų tvarkymo, Europos Sąjungos nepanaudotos paramos, neteisėtų statybų. Gaunu labai daug žmonių laiškų dėl Aplinkos ministerijos neveiklumo, neatsakymo į piliečių paklausimus.

Keista, kad aktyviausiai interpeliaciją energetikos ministrui A.Sekmokui rengė tie, kurie kūrė "Leo LT" kaip instituciją, turėjusią statyti atominę elektrinę, bet taip nieko ir nepadarė. A.Sekmokas ir jo vadovaujama ministerija rengia teisinę bazę, kuria būtų galima visiškai atskirti Lietuvos dujų sektorių. Atlikti visi parengiamieji darbai ir dėl elektros tiltų į Vakarus, atominės jėgainės statybos. Dvejus metus A.Sekmokas su komanda labai intensyviai ir kvalifikuotai dirbo.

D.Valio atsakymai netenkino

- Pirmininke, kitąmet minėsime 20-ąsias Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos metines. Ar Generalinė prokuratūra išlaikė egzaminą tiriant šias bylas?

- Asmeniškai kreipiausi į generalinį prokurorą Darių Valį su klausimais dėl Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos. Sausio 13-osios byla kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmoniškumui, o Medininkų byla į tai dar neperkvalifikuota. Tai mane labiausiai jaudina, nes Medininkų žudynėms gali sukakti senaties terminas.

Kol kas D.Valys deramai neatsakė į klausimus, kiek nuveikė Generalinė prokuratūra, kad nusikaltėliai būtų nustatyti ir nuteisti. Suprantu, kad jis generalinio prokuroro pareigas eina tik pusę metų, bet šioje įstaigoje yra ne vieną dešimtmetį dirbančių darbuotojų.

Per Sausio 13-osios minėjimą Seime sutiksiu aukų artimuosius ir nukentėjusiuosius. Bus sunku kalbėti iš tribūnos ir vėl pasijusti gyvenančiai bejėgėje valstybėje, negalinčioje išaiškinti ir nubausti tų, kurie žiauriai pasielgė su nekaltais žmonėmis, gynusiais Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Nesulaukusi kompetentingų atsakymų iš D.Valio, kreipiausi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šis pradėtų išplėstinį parlamentinį tyrimą. Norėčiau, jog konkrečias išvadas turėtume iki Sausio 13-osios įvykių 20-ųjų metinių.

Dėkinga už pasitikėjimą

- Dažnai piktinamasi, kad valdantieji sunkmečio naštą paskirstė netolygiai: vieniems sumažintos pensijos ar motinystės išmokos, kitiems skiriamos solidžios priemokos prie atlyginimų. Ar valdantieji nepristigo solidarumo su tauta?

- Atsakau už Seimą. Čia niekas priemokų negauna, mokami tik atlyginimai. Seimui atskaitingų institucijų vadovų taip pat prašome nešvaistyti lėšų ir nemokėti priemokų sunkmečiu.

Deja, parlamentinę kontrolę vykdantis Seimo Audito komitetas konstatuoja, kad toli gražu ne visos valstybės institucijos gerokai sumažino savo išlaidas.

- Iš viešosios nuomonės tyrimų matyti, kad tautos meile valdantieji pasigirti negali. Tačiau pasitikėjimas jumis, Seimo pirmininke, pastaraisiais metais labai didelis. Kaip manote kodėl?

- Galiu tik padėkoti žmonėms, matantiems mane tokią, kokia esu. Dirbu nuoširdžiai, savo pareigas stengiuosi vykdyti sąžiningai. Tačiau noriu pabrėžti, kad vienas lauke - ne karys. Be savo komandos tiek padaryti nesugebėčiau. Dorai dirba ir daugelis Seimo narių. Gaila, kad vienas kitas parlamentaras, nelabai suvokiantis, kokioje institucijoje dirba, gadina viso Seimo įvaizdį.

- Artėja Naujieji metai. Ką jų proga galėtumėte palinkėti krašto žmonėms?

- Kitiems visada linkiu to, ko norėčiau, kad palinkėtų man. Man regis, dalykai, be kurių negalima gyventi, yra trys: tikėjimas, viltis ir meilė. Jų visiems krašto žmonėms ir linkiu.

Suprantu, kad dabar ne pats lengviausias metas. Tačiau prisiminkime savo senelių, tėvų patirtį ir nesenus mūsų pačių išgyventus laikus. Perėję lagerius, Sibiro atšiaurumus, blokadas, sudėtingiausius socialinius, politinius ir ekonominius virsmus, atlaikysime ir šią krizę. Juolab pamažėl šviesėja. Juk ir tamsiausias metas būna prieš aušrą. Esu tikra, kad didžiausios tamsumos jau praeityje ir kiekvieną dieną sulauksime vis daugiau šviesos. Ne tik gamtoje, bet ir mūsų visų kasdienybėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"