TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didžiausias pasiekimas - išgyvenimas

2013 03 20 5:23
A.Kubilius: "Per pirmąsias 100 dienų išryškėjo, kad Vyriausybė ir premjeras deda daug pastangų dramatiškoms kovoms patiems su savimi." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo opozicijos lyderis, konservatorių vadovas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šimtadienį švenčianti Vyriausybė iki šiol daugiausia dėmesio skyrė vidinėms batalijoms, o ne realiems darbams.

- Šią savaitę sukanka 100 dienų, kai turime naują Vyriausybę. Kaip vertinate jos veiklą?

- Vyriausybę reikia pasveikinti, kad pirmą 100 dienų išgyveno. Tačiau išgyvenimas ir yra didžiausias jos pasiekimas, nes kokie nors didesni darbai ar reikšmingi jų kontūrai vis dar neišryškėjo.

Tuo šios Vyriausybės darbų pradžia visiškai skiriasi nuo mūsų ministrų kabineto veiklos starto. Iš mūsų ji paveldėjo neblogai sutvarkytą ekonomiką ir valstybės finansus. Praėjusius metus Lietuva baigė su 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto viršijančiu augimu. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Biudžeto deficitas yra mažesnis, nei nustatyta Mastrichto kriterijų. Nėra išorės sąlygų sukurtos aplinkos, kuri verstų Vyriausybę labai skubėti. Mes darbą pradėjome pasaulinės krizės skaudžiai paveiktoje šalyje ir per pirmąsias 100 dienų turėjome priimti svarbiausius išlaidų mažinimo, mokesčių pertvarkos, ekonomikos skatinimo sprendimus.

Esant tokiai neblogai ekonominei, finansinei situacijai, ši Vyriausybė gal ir neturi skubėti priimti kai kurių sprendimų, nes bent jau pradiniu etapu jos skubėjimas lėmė kelias gana reikšmingas klaidas. Pirmiausia turiu galvoje minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimą. Kaip rodo Statistikos departamento ilgalaikės duomenų kreivės, MMA didinimas lėmė tai, kad dvejus metus trukęs nedarbo mažėjimas sustojo. Tai yra ryški tendencija, atspindinti pirmą šios Vyriausybės "laimėjimą".

- Kokias stipriąsias ir silpnąsias šios Vyriausybės vietas išskirtumėte?

- Lėtas veikimas aiškiai matyti iš Vyriausybės posėdžių darbotvarkių, kai apsiribojama keliolikos klausimų svarstymu, iš kurių tik pora būna rimtesni.

Išskirčiau dar vieną bruožą. Per pirmąsias 100 dienų išryškėjo, kad Vyriausybė ir premjeras deda daug pastangų dramatiškoms kovoms patiems su savimi. Jas, regis, vis pavyksta laimėti premjerui. Štai vienas socialdemokratų lyderių Algimantas Salamakinas paskelbė, kad reikia stabdyti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos projektą. Tada aplinkos ministras "tvarkietis" Valentinas Mazuronis vyko į JAV, buvo "įdarbinta" visa Mokslų akademija. Jaučiu, jog premjeras išeis ir pasakys, kad įveikė šią vidinę rezistenciją. Tas pats ir su pensijų sistemos pertvarka. Paskelbęs, kad įsivesime eurą, premjeras turi kovoti su Rolando Pakso iniciatyvomis organizuoti referendumą, taip pat vis raminti, jog nebus sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio revoliucijų. Tai šiek tiek primena verdančios veiklos imitaciją.

Kaip stipresnę A.Butkevičiaus savybę įvardyčiau tai, kad jis bet kokiomis aplinkybėmis kartoja 3-4 gerai išmoktas tiesas, jog pagrindiniai Vyriausybės tikslai ekonominėje politikoje yra renovacija, šilumos ūkis ir, kad ir kaip būtų keista, gyvulininkystė. Niekas nesiginčija dėl renovacijos ir kitų dalykų svarbos, bet pasigendu išsamesnio požiūrio į tuos iššūkius Lietuvos ekonomikoje, kurių vien renovacija ir šilumos ūkio pertvarka neišspręs. Negalima manyti, kad nedarbą galima įveikti tik naujomis darbo vietomis statybų sektoriuje ar gyvulininkystėje. Ekonomika po krizės atsigavo ir spartų augimą demonstruoja dėl sustiprėjusio konkurencingumo, pritraukiamų investicijų, aukštųjų technologijų, inovatyvios ekonomikos plėtros. Kol kas apie tokius svarbius pamatinius dalykus, kaip jie turėtų būtų plėtojami, iš premjero ir Vyriausybės negirdžiu.

- A.Butkevičiaus ministrų kabinetas ėmė peržiūrėti jūsų Vyriausybės inicijuotus projektus ir sprendimus: naujos atominės elektrinės statybą, mokesčių sistemą, pensijų reformą. Kaip tai vertinate?

- Be abejo, nauja Vyriausybė turi teisę ir atsakomybę patikrinti, ar mūsų skaičiavimai ir principinės nuostatos buvo tinkamai sudėliotos. Tačiau 100 dienų laikotarpis rodo, kad valdančiąją koaliciją suformavusios partijos nei idėjomis, nei žmonėmis nebuvo tinkamai pasirengusios atsakingam valdžios darbui. Tokius pamatinius dalykus - ką planuojama keisti mokesčių sistemoje, energetikos politikoje - partijos turi žinoti jau eidamos į rinkimus. Dabar susidaro įspūdis, kad staiga patekta į valdžią ir pulta ieškoti atsakymų, kurie turėjo būti seniai žinomi.

- Kokių svarbiausių darbų turėtų imtis Vyriausybė?

- Ketveri metai šiai Vyriausybei suteikia galimybių pasižymėti labai reikšmingais ilgalaikiais strateginiais darbais. Pirmiausia turiu galvoje energetinių projektų tęstinumą ir pamatus tiems projektams, kurie gali garantuoti Lietuvos energetikos konkurencingumą, įsiliejimą į europines sistemas ir išspręsti daugelį energetikos problemų ateinantiems dešimtmečiams. Kalbu apie suskystintų dujų terminalą, elektros jungtis, dujų sektoriaus pertvarką, elektros generaciją Visagino atominėje elektrinėje. Kitu atveju ši Vyriausybė, negebėdama įgyvendinti strateginių projektų, pavers Lietuvą Rusijos geopolitinių energetikos interesų įrankiu ilgiems dešimtmečiams. Šiuo metu sprendžiami būtent tokie klausimai. Ne tai, kas bus po 3-4 metų, o kas bus per ateinančius dešimtmečius.

Taip pat svarbus euro įvedimas. Remsime šios Vyriausybės pastangas siekiant sklandaus ir efektyvaus įsitraukimo į euro zoną 2015 metais.

- Jūsų vadovauta Vyriausybė vienintelė per 23 metus dirbo visą kadenciją. Kaip manote, ar dabartinis ministrų kabinetas pajėgus tai pakartoti?

- Politinis stabilumas - vienas privalumų, svarbių ne tik valdančiajai koalicijai, bet ir valstybei. Į jį, kaip į pagrindą ką nors nuveikti, reikia investuoti. Ketverius metus dirbdamas Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos vadovu, turėjau investuoti daug politinių ir psichologinių išteklių į tai, kad koalicija būtų stabili, darbinga. Kartu stengtis, kad ji dirbtų rezultatyviai.

Kartais atrodo, kad dabartinė koalicija vis dar mano, jog stabilumo geriausiai galima siekti mažiau dirbant, bėgant nuo sudėtingesnių, bet labai reikšmingų strateginių sprendimų. Tokia iliuzija yra pavojinga. Stabilumas nieko neveikiant yra "pelkinis". Nelinkėčiau šiai Vyriausybei pasižymėti būtent tokiu stabilumu.

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"