TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didžioji Europa bijo supykdyti Maskvą

2014 08 26 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Baltijos šalys ir kaimynė Lenkija nori, kad NATO stiprintų mūsų regiono saugumą gausindama savo pajėgas jame, o priešraketinės gynybos sistemą (PGS) naudotų ir galimoms grėsmėms iš Rytų atremti. Tačiau dalis įtakingų sąjungininkų suka nugarą - nenori erzinti Rusijos.

Kaip pranešė įtakingas Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, dėl Maskvos agresijos Ukrainoje Lenkija ir Baltijos šalys pageidauja, kad NATO kuriama PGS padėtų apsisaugoti ne tik nuo potencialaus puolimo iš Artimųjų Rytų, bet ir iš Rusijos. Tačiau, kaip nurodoma žurnalo interneto svetainėje, dauguma Aljanso narių, ypač Vokietija, prieštarauja tokiam siūlymui ir tvirtina, kad nereikia be reikalo provokuoti Rusijos. Šis ir kiti svarbūs gynybos klausimai bus svarstomi kitą savaitę Velse (Jungtinė Karalystė) vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

A. Merkel prieš NATO bazes

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad NATO privalo realiai įvertinti grėsmes saugumui ir atitinkamai koreguoti Baltijos valstybių bei Lenkijos gynybos planus, užtikrinti ilgalaikio saugumo priemones regione, vykdyti konkrečias atgrasymo priemones, kurios kainuoja pigiau nei tiesioginis dalyvavimas kariniame konflikte. Šalies vadovės nuomone, taip pat būtina stiprinti NATO sąjungininkų sausumos, oro ir jūrų pajėgų buvimą regione, vykdyti bendras karines pratybas.

Tačiau siekiui, kad mūsų regione būtų įkurtos nuolatinės NATO karinės bazės, nepritaria nė viena partnerė, tarp jų - ir Vokietija. Praėjusią savaitę Rygoje viešėjusi šios šalies kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog 1997 metų susitarimas su Rusija vis dar galioja, o tai reiškia, kad Baltijos šalyse negali būti jokių nuolatinių NATO pajėgų.

Viskas kainuoja

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikino nedalyvavęs diskusijose dėl PGS. Jis aiškino, kad dabar NATO priešraketinės gynybos skydas skirtas apsisaugoti nuo galimų agresorių iš tolimesnių kraštų. Taip pat jis pridūrė, kad „Lietuva turėtų būti apsaugota visaip, kad niekam nekiltų noro bandyti ją užimti“.

J. Olekas pažymėjo, kad NATO realiai rūpinasi mūsų saugumu. Vykdoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugos misija, Aljanso šalių kariai kartu su mūsiškiais dalyvauja pratybose, Baltijos jūros regione dislokuotas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginys. „Visos šios priemonės turėtų būti tęstinės. Su sąjungininkais analizuojame pavojus, grėsmes ir adekvačiai reaguojame į pasikeitimus - kad čia būtų tiek karių, technikos, kiek reikia“, - tvirtino jis.

Klausiamas, kodėl NATO buvimo regione stiprinimas, taip pat iniciatyva dėl PGS sulaukia kai kurių sąjungininkų prieštaravimo, J. Olekas paminėjo, kad pirmiausia visos priemonės kainuoja. „Didelio skepsio nematau. Taip, yra įvairių nuomonių, bet reikalui esant ir gresiant pavojui čia turėsime pakankamai mūsų sąjungininkų iš įvairių valstybių“, - tikino jis.

Vakarai neatsikrato iliuzijų

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mano, kad siūlymas Aljansui PGS nukreipti ir galimiems smūgiams iš Rytų atremti yra logiškas. Esą Rusijai agresyvėjant erdvė virš mūsų yra visiškai neapginta. „Rusija yra valstybė, kuri turi daugiausia taktinių branduolinių ginklų pasaulyje. Šiuo atžvilgiu esame labai nesaugūs“, - pabrėžė ji.

R. Juknevičienė priminė, kad Maskva prieštaravo priešraketinio skydo Europoje kūrimui. Pasak politikės, nesvarbu, kur būtų nukreipta PGS, ji sumažintų kaimynės šalies branduolinių ginklų galią.

Kalbėdama apie kai kurių Aljanso šalių prieštaravimus dėl NATO infrastruktūros plėtros mūsų regione, R. Juknevičienė atkreipė dėmesį į požiūrio skirtumus. Anot jos, Lietuvoje, JAV vis daugiau kalbama apie Rusijos sulaikymo strategiją. Tam yra būtina ir PGS. Vokietija ir kai kurios kitos Europos valstybės esą vis dar siekia dirbti kartu su Rusija.

„Jie dar gyvena iliuzijų pasaulyje, kuriame buvo daugiau nei 20 pastarųjų metų, ir mano, kad Rusija transformuojasi, vystosi į normalią valstybę. Jiems gal sunku suvokti, kokio dydžio yra tas režimas. Europoje yra šiek tiek antiamerikietiško mąstymo elementų. Dabar to stipriai sumažėję, bet dar prieš gerą penkmetį jie buvo labai ryškūs, buvo kalbama apie pačios Europos gynybos sistemos, nepriklausomos nuo JAV, sukūrimą,“ - kalbėjo Seimo narė.

R. Juknevičienė pažymėjo, kad svarbu didinti mūsų regiono apginamumą. Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs: didinti gynybos finansavimą, plėtoti ginkluotąsias pajėgas, atitinkamai parengti visuomenę ir pan. „Esu šalininkė, kad NATO bazės būtų perkeltos kaip galima arčiau mūsų regiono. Nesakau, kad būtinai pačioje Lietuvoje. Tačiau bazės arti mūsų, toje pačioje Lenkijoje, yra būtinos. Priešraketinė, priešlėktuvinė gynyba - tai, ko vieni tikrai nepadarysime, mums būtina partnerių parama“, - įsitikinusi politikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"