TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Didžioji rinkimų staigmena- referendumas

2011 09 27 0:00
Referendumą dėl dvigubos pilietybės R.Narušienė vadina politizuota akcija.

Seimo narius, per visą kadenciją nesugebėjusius deramai išspręsti pilietybės klausimo, užvaldė nauja idėja - kartu su rinkimais į parlamentą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Kitų metų rudenį vyksiantys Seimo rinkimai gali būti kur kas brangesni, nei dabar skaičiuojama. Jų kainą gali padidinti šiuo metu Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) brandinama idėja kartu surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės. Ne vienus metus dėl šios nuostatos kryžiuojamos ietys problemos neišsprendė, o tik įvėlė į teisinius ir politinius karus.

Pusmetį galiojantis naujasis Pilietybės įstatymas dvigubą pilietybę įspraudė į gana siaurus rėmus. Teigiama, kad būtent to reikalauja Konstitucija. Todėl, norint permainų, būtina referendumu keisti pagrindinį krašto įstatymą. Išeivijos atstovų referendumai nežavi. Net jei juos inicijuoja Seimas, kuriam kelias jį surengti yra kur kas paprastesnis nei paprastiems piliečiams.

Jei parlamentas palaimintų referendumo idėją, 2012-ųjų Seimo rinkimai kainuotų ne 23 mln. litų, kaip planuojama dabar, o 15 mln. litų brangiau.

Neturėtų bijoti

Pasak ŽTK pirmininko Armino Lydekos, komitetas įvairius Pilietybės įstatymo projektus kuravo ne vieną kadenciją, todėl puikiai išmano šią problematiką. "Kadangi konstitucinės teisės specialistai išaiškino, kad įstatymu išplėsti dvigubos pilietybės ribų negalima, būtinas referendumas, pirmiausia mėginsime susidėlioti teisinius akcentus", - sakė A.Lydeka. Be to, jei tokią idėją siūlytų Seimo ŽTK, o ne kuri nors partija, niekas negalėtų įtarti, kad tai paprasčiausia rinkimų akcija. "Tai būtų traktuojama kaip parlamentinė idėja. Nesiekiame politinių tikslų, tik ieškome kelio, kaip spręsti įsisenėjusią problemą", - teigė komiteto vadovas. Anot A.Lydekos, nei senasis, nei naujasis Pilietybės įstatymas visų netenkina.

Neišsprendus idėjinio ginčo, rezultatų nebus. Komiteto vadovas teigė suprantąs tuos, kuriems priimtina tik vienos valstybės pilietybės idėja. Tačiau jis pateisina teigiančiuosius, esą XXI amžiuje toks požiūris yra pasenęs, todėl permainos neišvengiamos. A.Lydeka mano, kad šiuo metu referendumo idėją palaikytų daugiau kaip pusė Seimo narių. "Atsiklausti tautos - pats demokratiškiausias dalykas. Todėl politikai neturėti bijoti sužinoti jos nuomonę dėl klausimo, kuriuo abi šalys turi svarių argumentų" - įsitikinęs A.Lydeka.

Politizuota akcija

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Reginos Narušienės nuomone, Seimo iniciatyva rengti kitąmet referendumą dėl dvigubos pilietybės būtų neracionali, nepagrįsta ir politizuota akcija. Pasak jos, surengti referendumą pagal dabartinius krašto įstatymus, neįmanoma - per daug keliama reikalavimų. "Pati Lietuva pripažįsta nežinanti, kiek ji turi piliečių. Tai apie kokį referendumą galima kalbėti?" - stebėjosi R.Narušienė.

PLB vadovė nesutinka, kad dvigubos pilietybės nuostatą galima įteisinti tik keičiant Konstituciją. Pasak jos, yra ir kitų kelių tai pasiekti, pavyzdžiui, taisyti įstatymus. "Tereikia pasižiūrėti, kaip tvarkosi kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, turinčios panašių problemų ir siekiančios analogiškų tikslų", - svarstė R.Narušienė.

PLB pirmininkė prognozavo, kad peržiūrėti dabartinį Pilietybės įstatymą privers pats gyvenimas. "Per daug žmonių išvykę iš Lietuvos, jie tikrai nesileis būti atskirti nuo tėvynės", - įsitikinusi R.Narušienė.

Griežti reikalavimai

Pagal įstatymą surengti referendumą Seimui paprasčiau nei tokią iniciatyvą sumaniusiems piliečiams. Kad idėja virstų kūnu, šiems būtina surinkti 300 tūkst. parašų. Tuo tarpu siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti ne mažiau kaip 1/4 visų parlamentarų. Tačiau abiem atvejais referendumas laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus. Sprendimas laikomas priimtu, jei už tai pasisako daugiau kaip pusė atėjusiųjų balsuoti.

Pernai gruodį prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo lapkritį Seimo priimtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą ir grąžino jį tobulinti dėl dviejų straipsnių. Vienas jų dvigubą pilietybę leido turėti įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę, kitas - išplėtė galimybes gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Krašto vadovė čia įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai. "Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu - keičiant pačią Konstituciją", - tuomet teigė D.Grybauskaitė. Seimą prezidentės argumentai įtikino ir įstatymas dar kartą buvo priimtas su jos pateiktomis pataisomis. Teisės aktas galioja nuo šių metų balandžio 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"