TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dienos, kai pareigūnams prireikia psichologo

2012 08 20 7:33
LŽ archyvo nuotrauka

Tik retas gali suprasti, kaip jaučiasi policijos pareigūnas, kuriam teko taikytis į žmogų, jį sužeisti ar net nužudyti. Net jei jis vykdė tarnybinę pareigą ir galbūt išgelbėjo kitus žmones, aplinkybių sukeltas stresas niekur nedingsta. Tai patyrusiems pareigūnams į pagalbą ateina policijos psichologai.

Policijos pareigūnai, ypač tiriantys kriminalinius nusikaltimus arba dirbantys viešojoje policijoje, ekstremalias stresines situacijas išgyvena itin dažnai. Tai negali neveikti žmogaus tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Nuolat patiriamos psichologinės traumos sukelia nerimą ar net fizinius negalavimus - padidėjusį kraujospūdį, lėtinius skausmus ir pan. Todėl visame pasaulyje policijos tarnybose dirba psichologai, padedantys įveikti sveikatos sutrikimus.

Pasak specialistų, policininkams stresą dažniausiai sukelia konkretus ekstremalus įvykis arba nuolatinė įtampa. "Pareigūnai anksčiau gėdydavosi kreiptis į psichologus. Neva tvirtam stipriam vyrui tokių problemų turėti nevalia, esą ką aplinkiniai pamanys... Tačiau pastaraisiais metais ši nuostata keičiasi", - LŽ sakė Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Trakų medicininės reabilitacijos centro direktorė (TMRC) Nijolė Valančienė. Pasak jos, vis daugiau policininkų ateina pas psichologus, užuot bandę tai įveikti savais ir neretai visai netinkamais būdais.

Sužeidė žmogų

Šaunamuosius ginklus policininkai tarnyboje panaudoja itin retai. Jie tai daro iš baimės sužaloti ar nušauti žmogų (tai niekam nepraeina be pėdsakų), o kartais ir dėl to, kad psichologiškai gniuždo ilgai trunkantis tarnybinis patikrinimas, ikiteisminis tyrimas, teismų maratonas. Kartais jis veikia labiau nei ekstremalus įvykis. Bene viena garsiausiai nuskambėjusių tokių bylų - Tauragės policijoje dirbusio Ruslano Motko atvejis. 2006 metų rugsėjo 14-ąją, sulaikydamas neblaivų vairuotoją, kuris vos nepartrenkė jį bandančio stabdyti policijos pareigūno, R.Motko panaudojo tarnybinį ginklą. Šaudyta į sprunkančio automobilio ratus, bet atsimušusi kulka sužeidė automobilio keleivį.

Klaipėdos apygardos teismas už tarnybinių įgaliojimų viršijimą ir sunkų kūno sužalojimą R.Motko nuteisė vieniems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant pusantrų metų, draudžiant dvejus metus dirbti teisėsaugoje.

Apeliacinėse instancijose teismai tebevyksta iki šiol. Net Aukščiausiasis Teismas, nors ir sušaukė specialią plenarinę sesiją, bylos neužbaigė. Buvo nusiųstas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, jo išaiškinimas dar negautas. Tad pareigūnas iki šiol tebėra kamuojamas nežinios.

R.Kęstutienės teigimu, policininku tapęs dažnas jaunuolis net nesuvokia, kokią pavojingą profesiją pasirinko. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Gelbėjosi pats?

Paprastai panaudojusiams šaunamąjį ginklą pareigūnui siūloma vykti į reabilitacijos centrą, kur jam bus suteikta visa įmanoma pagalba. Kai kas iš pareigūnų sutinka, kai kas ir atsisako.

Nežinoma, ar į psichologus pagalbos kreipėsi R.Motko, mat psichologai neturi teisės atskleisti bendravimo paslapties, pokalbiai su policininkais griežtai anonimiški.

Tačiau kai praėjus netrumpam laikui po įvykio LŽ kalbėjosi su R.Motko, šis prisipažino, kad Tauragės policijoje nebedirba. Pareigūnas nebuvo nušalintas nuo tarnybos, kol pasibaigs teismai, tačiau R.Motko persikėlė į Raseinius. Ne tik dirbti, bet ir gyventi. Argi tai ne iškalbinga gyvenimo detalė?

Policijos departamento vyriausioji psichologė Daina Gorovičiūtė, šį darbą dirbanti jau 17 metų, teigė, kad jos praktikoje nepasitaikė atvejų, jog pareigūnas savo noru pasitrauktų iš tarnybos, kai iš šaunamojo ginklo sužalojo ar nužudė žmogų. "Kiek žinau, visi tebedirba. Buvo toks atvejis, kai pareigūnas nušovė žmogų ir vėliau tikrai labai ilgai vaikščiojo pas mus į konsultacijas. Manau, jam pagelbėjome, ir jis grįžo į tarnybą", - LŽ sakė psichologė.

Pareigūnai susiduria su įvairiausiomis streso apraiškomis. Pavyzdžiui, tuomet, kai jiems patiems kyla grėsmė nukentėti arba jie nukenčia. Šiemet kovo mėnesį Radviliškyje neblaivus jaunuolis kirviu puolė jo tramdyti atvykusius policininkus. Vienas pareigūnas buvo sužalotas.

Prieš porą metų Ukmergės rajone kilo dviejų jaunimo grupių muštynės. Tačiau vos atvykus policijos ekipažui, kaip dažnai būna, abi mušeikų grupės susivienijo. Jaunuoliai puolė patrulius: juos partrenkė ant žemės, spardė, daužė kumščiais ir kuo tik pakliuvo. Policininkus išgelbėjo tik atskubėjęs pastiprinimas.

Stresą bando įveikti ir alkoholiu

Kaip LŽ teigė Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato psichologė Vilma Kuodienė, nuo streso beveik ne menkiau kenčia ir vadinamieji kabinetiniai policininkai. "Žinote, koks dabar netikrumas tvyro policijoje - ateities baimė, negalėjimas pragyventi. Tai labai veikia žmones. Be to, labai stiprus negatyvus veiksnys yra ir visuomenės požiūris", - atsiduso psichologė. Nesunku įsivaizduoti, ką jaučia tėvas, kuriam sūnus sako: "Vaikai iš manęs tyčiojasi, sako, tavo tėvas - "mentas". Tokių atvejų, anot psichologės, tikrai yra nemažai.

Tad policijos psichologai susiduria ir su kita streso rūšimi - ta, kurią sukelia ilgalaikė, nuolatinė psichologinė įtampa, nuolatinis stresas. Paprastai jo padariniai - fiziniai sveikatos sutrikimai - įvairios ligos, padidėjęs kraujospūdis, nemiga, nuolatinis nerimas.

Psichologų kalbinti pareigūnai nurodė, kad ilgalaikį stresą jiems labiausiai padeda įveikti šeima ir draugai, šiek tiek mažiau - apie 12 proc. - pamini ir draugus. Vis dėlto nemažai jų teigė, kad stresą bando įveikti įvairiausia priklausomybe. Dažniausiai - alkoholiu, nes jis yra lengviausiai ir greičiausiai pasiekiama atsipalaidavimo priemonė. Tačiau, pasak specialistų, kuo dažniau stresas slopinamas alkoholiu, tuo labiau stiprėja jo pasireiškimas. Tuomet ir reikalinga psichologų pagalba.

R.Motko, tarnybiniu ginklu sužalojęs žmogų ir už tai teistas, pakeitė ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą. LŽ archyvo nuotrauka

Konsultuoja ir dėl priklausomybės

Į psichologus policininkams tenka kreiptis ir dėl priklausomybės, kenkiančios jų darbui. Vieno sostinės teritorinės policijos komisariatų vadovas (pavardė redakcijai žinoma - aut.) LŽ pasakojo, kad komisariate dirba į azartinius lošimus labai įnikęs pareigūnas.

"Prikalbinome jį kreiptis į psichologus, jis tai padarė, bet matome, kad ir šie jam nepadėjo. Ko gero, teks atsisakyti šio pareigūno paslaugų", - sakė  pašnekovas. Komisariato vadovo teigimu, plūste plūsta gyventojų skundai, kad jų prašymai nenagrinėjami, o pareigūnas apie darbą visai nebegalvoja. Nepatenkinti ir kolegos, kuriems norom nenorom tenka perimti kai kurias jo pareigas.

Dirbęs viename policijos komisariatų ir tarnybą policijoje jau palikęs Nerijus Šiaulys LŽ sakė, kad jam su tokiais atvejais tarnyboje yra tekę susidurti dažnai. "Pats siųsdavau pareigūnus pas psichologus, su jais tardavausi, kad priimtų mano pavaldinį", - sakė N.Šiaulys. Pasak jo, daugumai tai padėdavo. Buvusio pareigūno praktikoje pasitaikė tik vienas policininkas, kurį vis dėlto teko atleisti iš tarnybos, o kiti visi sėkmingai tebedirba arba iš darbo išėjo dėl kitų priežasčių.

N.Šiaulio teigimu, vaduotis iš problemos dažniausiai priverčia ne tik vidinė baimė, kad jo bėda jau aiškiai matoma, bet ir nenoras prarasti tarnybą ar net šeimą. "Priklausomybę turintis žmogus įsivaizduoja, kad aplinkiniai jos nepastebi. Tačiau vieną dieną kolegos ją jam "padeda ant balto lapo". Natūralu, kad tai žmogų sukrečia ir priverčia kreiptis pagalbos", - sakė N.Šiaulys.

Įtampa verčia kreiptis ir į gydytojus

Tačiau tik po psichologų vadinamo "įvykio streso" pareigūnams siūloma vykti į Trakuose esantį reabilitacijos centrą. Ten jie gali stiprinti ir dėl streso pašlijusią fizinę sveikatą masažais, vandens terapijos ir kitais būdais. Juolab paaiškėjo, kad policininkų, kuriems tokios pagalbos reikia, yra tikrai daug.

Neseniai buvo atliktas specialus tyrimas, kiek pareigūnų ir kaip dažnai patiria "vienkartinį" stresą. Buvo tirti 137 Panevėžio policijos pareigūnai - kriminalistai ir dirbantys viešojoje policijoje, paprasčiau tariant, patruliai. Tyrėjai teiravosi, kiek jų per pastaruosius trejus metus susidūrė su mirtimi arba rizika žmogaus gyvybei. Apie smulkesnius incidentus nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai apstulbino. Daugiau kaip pusė - net 58,4 proc. - pareigūnų akis į akį buvo susidūrę su mirtimi arba mirtinu pavojumi. Iš jų net 48 išgyveno situacijas, kai buvo sužalota auka, 36 - kai buvo nužudytas žmogus, 10 - patys panaudojo tarnybinį ginklą. Nustatyta, kad ketvirtadalis pareigūnų tokį įvykio stresą patiria bent kartą per savaitę. Ir net 66 proc. apklaustų pareigūnų nurodė, kad per pastaruosius metus į medikus kreipėsi dėl įvairių sutrikimų, susijusių su patiriamu stresu, - nuovargio, nerimo, padidėjusio dirglumo ir pan.

Kai sudūžta svajonės

Pareigūnai teigia, kad psichologų pagalba yra neįkainojama. Pasak V.Kuodienės, psichologai paprastai nelaukia, kol į juos kreipsis stresą patiriantys policininkai, jie patys inicijuoja ir rengia jiems įvairius mokymus, seminarus.

Policija yra pasirašiusi ir sutartis su anoniminėmis draugijomis - anoniminių alkoholikų, anoniminių lošėjų, pareigūnai siunčiami ir į specialią Minesotos programą. "Tačiau pareigūnui niekas nepadės tol, kol jis pats nesupras, kad jam reikia pagalbos", - LŽ sakė Rūta Kęstutienė, TMRC psichologė. Juolab tuomet, kai vienkartinis stresas virsta ilgalaikiu, jo sukelta priklausomybė tampa sunkiai išsprendžiamomis bėdomis.

Policijos vadovai, ypač po rezonansinių įvykių, primena pareigūnams, kad šie gali kreiptis į psichologą. Šiuo metu visoje Lietuvoje, didžiuosiuose miestuose dirba 13 policijos psichologų, kurie prireikus vyksta ir į rajonus. O štai kaimyninėje Lenkijoje jų yra 190.

"Žmogus, pasirinkęs policininko profesiją, dažnai net nesuvokia, ką pasirinko. Nesuvokia, kad jo darbas - nuolat matyti juodąją, purvinąją gyvenimo pusę. O "praregėjus" pareigūną apima depresija. Kenčia ir darbas, ir asmeninis gyvenimas", - sakė R.Kęstutienė. Pasak jos, psichologai - ne panacėja, bet kartais padeda vien tai, kad pareigūnas būna išklausytas ir suprastas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"