TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dienos žinios

2007 06 21 0:00

Atidės rudeniui.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas negarantuoja, kad per likusias sesijos dienas parlamentas spės apsvarstyti jam pateiktą kandidatūrą į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus - tai verčia prezidentą susilaikyti nuo kandidatūros teikimo. Anot prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, prezidentas gali laukti ir neteikti jokios kandidatūros iki rudens. Po vakar vykusio susitikimo su prezidentu Č.Juršėnas negarantavo, kad STT vadovui patvirtinti Seimui užtektų likusių posėdžių. Ligšiolinis STT direktorius P.Malakauskas nuo kitos savaitės pradės vadovauti Valstybės saugumo departamentui.

Renta jau projekte.

Seime sklandęs sumanymas skirti rentą kadenciją baigusiems ir nebeperrinktiems parlamentarams jau virto pataisos projektu ir dėl jo prasidėjo formalios diskusijos. Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai), pirmoji iš partijų aptarusi minėtą siūlymą, jam nepritaria. Pasak NS, esant itin ryškiai socialinei atskirčiai ir visuomenei Seimo darbą vertinant neigiamai, renta buvusiems parlamentarams sukeltų didelį žmonių pasipiktinimą. Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate vakar įregistravo grupė parlamentarų iš įvairių frakcijų. Pagal projektą, jei parlamentaras Seime dirbo pusę vienos Seimo kadencijos, jis gaus 20 proc. buvusios algos, jei dirbo vieną kadenciją - 40 proc., jei dirbo Seime dvi visas kadencijas - 60 proc., jei dirbo tris visas kadencijas ir daugiau - 75 proc. visos algos. Prezidentas Valdas Adamkus Seime gimusią iniciatyvą mokėti rentą kadenciją baigusiems parlamentarams vadina "nekorektiška". Premjeras Gediminas Kirkilas minėtą idėją gynė tikindamas, jog tai esą atgrasintų parlamentarus nuo korumpuotos veiklos.

Optimistinis požiūris

Lietuviai optimistiškai žiūri į Europos Sąjungos (ES) ateitį (74 proc.), taip pat kartu su airiais yra labiausiai įsitikinę narystės Bendrijoje pranašumais (atitinkamai 81 proc. ir 86 proc.). Pavasarį atliktas standartinis "Eurobarometro" tyrimas, be kita ko parodė, kad kartu su Lenkija (76 proc.) Lietuva lieka viena atviriausių ES narių - net 68 proc. mūsų šalies piliečių remia Bendrijos plėtrą, nors 27-ių ES valstybių vidurkis yra 49 procentai. Lietuvos piliečiai taip pat išsiskiria vertindami nacionalinės ekonomikos padėtį - tik 33 proc. vertina ją teigiamai (ES vidurkis - 52 proc.). Tai yra didžiausias (16 punktų) kritimas visoje ES, palyginti su prieš pusmetį atlikta "Eurobarometro" apklausa. 66 proc. apklaustųjų Lietuvoje pasisako už Europos Konstituciją, ir šis rodiklis visiškai atitinka ES vidurkį, tačiau tik 41 proc. respondentų mano, kad Bendrijai būtina skubiai kovoti su pasauliniu atšilimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"