TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dingusio lietuvių orlaivio paieškos operacija tęsiama (dar papildyta)

2015 05 18 8:24
LŽ archyvo nuotrauka

Savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo ir dviejų pilotų paieškos zona kas valandą didėja, paieška kažin, ar išvis gali būti tikslinga, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.

„Jau galima ieškoti ne tik Latvijos teritorijoje, paieškos rajonas paskaičiavus persikelia dar šiauriau“, - pirmadienį Lietuvos radijui sakė jis.

„Paieškos rajonas su kiekviena valanda didėja. Pradėjome nuo mažesnio rajono, vėjas galėjo nunešti objektus šiauriau (...). Praėjo daug laiko, jau galima pradėti ieškoti pusėje Baltijos jūroje“, - tvirtino Karinių jūrų pajėgų atstovas.

Anot jo, sekmadienį paieška nutraukta, atsižvelgus į oro sąlygas ir į tai, kad buvo išžvalgyta visa galima nelaimės zona. Jokių ženklų, kad orlaivis būtų nukritęs į Baltijos jūrą nėra - neaptikta nei galimų lėktuvo nuolaužų, nei tepalų dėmių ir pan.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J.

Teigiama, kad virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai sako padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje.

„Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai. Skrydžių centruose budi ne po vieną darbuotoją, jie be leidimo iš darbo vietos neturi teisės pasitraukti. Tačiau mes teikiame paslaugas aukštyje nuo 3 kilometrų, tai, kas yra žemiau - vadinamoji nevaldoma oro erdvė“, - BNS sakė „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.

„Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis BNS patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas pranešė, kad yra 4 tūkst. pėdų, arba 1,5 kilometro aukštyje.

„Tai buvo nevaldoma oro erdvė - vos 4 tūkst. pėdų. Lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai bei buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų“, - BNS sakė V.Vaižmužis. Pasak jo, tokiame aukštyje skrendantis lėktuvas neturi prievolės nuolat pranešinėti informacijos apie savo skrydį.

„Aviacijos specialistai ar lėktuvo savininkai geriau galėtų pasisakyti, kodėl buvo pasirinktas toks rizikingas kelias. Vienmotoris lėktuvas virš Baltijos jūros, toli nuo kranto yra retas atvejis“ , - BNS sakė „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas. Jo teigimu, lėktuvas galėjo būti gabenamas saugesniu keliu sausuma, kaip konteinerinis krovinys.

Tačiau vieno iš pilotų dukra Brigita Mačiulytė BNS sakė, kad skrydžiai per Baltijos jūrą lėktuvu „An-2“ buvo įprastas dalykas. „Mūsų tėtis Mačiulis ne tokius atstumus yra įveikęs tokiu lėktuvu, todėl, kaip jis ne kartą sakydavo, Baltijos jūra jam tebuvo „pelkė“, - BNS sakė duktė.

Ji taip pat stebėjosi teiginiais, esą lėktuvai nefiksuojami oro erdvėje žemiau nei trys kilometrai aukščio, ir atkreipė dėmesį į pranešimus, kad švedai gelbėjimo operaciją pradėjo anksčiau nei lietuviai.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovas Albinas Balčiūnas BNS teigė, kad „Oro navigacijos“ specialistai nuolat yra darbo vietoje, visi pokalbiai yra įrašinėjami.

„Prie pulto niekuomet nebudi vienas žmogus, budi keli. Jie gali pasitraukti tik gavę leidimą. Be to, yra įrašinėjami ne tik pokalbiai su pilotais, 24 valandas per parą yra įrašomi ir vidiniai mūsų darbuotojų pokalbiai“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovo tvirtinimu, centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo.

„Lėktuvui įskridus į oro erdvę viskas buvo tvarkoje. Kol vyksta tyrimas, nenoriu leistis į detales, galiu tik pasakyti, kad mūsų žmonės padarė viską ir dar daugiau negu reikėjo padaryti, mes pirmieji pradėjome ieškoti lėktuvo“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sakė, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos centras kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.

„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad paieškos operacija pirmadienį vykdoma tik iš oro, laivai nebus siunčiami. Be Lietuvos lėktuvo „Spartan“, joje taip pat dalyvauja Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.

Anot jo, žvalgoma teritorija nuo Klaipėdos iki Liepojos. Latvių sraigtasparniui ir lietuvių lėktuvui paskirtos paieškos teritorijos, kurios turėtų būti išžvalgytos iki vakaro.

„Ieškoma gyvų likusių žmonių. Tokia yra Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro funkcija - ieškoti gyvų žmonių ir juos išgelbėti“, - aiškino A.Brencius.

Jo teigimu, paieškos teritorijoje jūra šiuo metu nėra rami, bangų aukštis siekia apie du metrus.

„Orlaiviams tai nedaro įtakos žvalgybai, jei gali dirbti tokiu oru. Žinoma, geriau ir lengviau stebėti, kai yra visiškas štilis, kai bangų nėra, bet ką padarysi“, - pasakojo Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas.

Jo duomenimis, paskutinis dingusio lėktuvo ryšys su krantu Lietuvoje užfiksuotas 97 jūrmylės nuo Lietuvos kranto.

„Čia nėra Lietuvos teritoriniai vandenys, į Lietuvos ekonominę zoną jie dar nebuvo įskridę. Tiesiog Baltijos jūra yra paskirstyta į paieškos ir gelbėjimo rajonus (...). Tai yra vienas iš atskaitos taškų, nuo kurio mes planuojame paieškos ir gelbėjimo rajoną“, - sakė A.Brencius.

Kartu jis sakė, jog nėra visiškai aišku, kad lėktuvas būtų nukritęs į jūrą.

„Neturiu informacijos, ar lėktuvas nukrito į jūrą“, - sakė jis, paklaustas, kokios dabar būtų žmogių galimybės išgyventi Baltijos vandenyje.

Virš Baltijos jūros šeštadienį dingęs vienmotoris civilinis orlaivis „An-2“ skraidino du klaipėdiečius lakūnus, keleivių jame nebuvo. Lakūnai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos pilotai teigė, kad nėra jokių problemų. Lėktuvas šeštadienį 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį apie 18 val. Karinių oro pajėgų ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai gavo Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros.

Paieškos operacijoje dalyvavo Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas „L 410“, gelbėjimo laivas „Šakiai“, laivas „Jotvingis“, Latvijos karinis sraigtasparnis „Mi-17“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"