TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dioksinai: vokiečiui - nuodas, lietuviui - pietūs

2011 01 31 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kai Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka užvalgė dioksinų, jo veido odą teko pakeisti.

O kaip atrodys lietuviai, kai jie sočiai pasivaišins dioksinais - pirmos klasės kancerogenu - užkrėsta vokiška vištiena, kiauliena, kepiniais su dioksinais užkrėstais kiaušiniais? Tai - niekam nerūpi.

Vokiškai - pirmenybė

Vokietiją krečia dioksinų skandalas. Daugybėje žemių uždarinėjamos vištidės, kiaulidės ir naikinami šimtai tūkstančių vištų bei kiaulių, nes jų mėsa smarkiai užteršta dioksinais. Vokiečiai beveik metus slėpė nuo Europos ir pasaulio, kad jų fermose ir paukštidėse tiksi nuodų bomba. Tik demaskuoti iš pašalės, vokiečiai sukruto. Klausimas paprastas: kas suvalgė visą tą dioksinais užterštą vokišką produkciją?

Kaip tik per pastaruosius dvejus metus Vokietija tapo didžiausia užsieninės kiaulienos tiekėja į Lietuvą. Daugiau nei dvigubai pralenkė pačius lenkus. Tie 2009 metais teįvežė 13 tūkst. tonų, o vokiečiai - visus 28 tūkstančius.

"Paskutinė instancija" vyksta į pirmą pasitaikiusią parduotuvę. Vitrinoje - akcijos ženklu pažymėtos visiškai vienodos kiaulienos pakuotės, ir tik tas, kuris su akiniais, gali pamatyti esminį skirtumą: ant vienos pakuotės kilmės šalis nurodyta Vokietija, ant kitos - Lietuva. Mėsa - visai vienoda, o tiekėjas - tas pats, kurį neseniai viena pirkėja demaskavo pardavinėjant lenkišką kiaulieną kaip lietuvišką. Rado ant savo nusipirktos palties raideles "PL".

Pasukame į brangų prekybos centrą. Klausiu pardavėjos: "Kuri - vokiška?" Ši paneria rankas į rietuvę kumpių: "Šita." Vėliau jos viršininkas ją pataiso. Vokiška jau išparduota. Ši - lenkiška.

Bandome "laimę" toliau. Turgus. Klausiame vedėjos, ar Maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi juos aktyviau tikrinti kilus grėsmei, kad dioksinais užkrėsta mėsa gali patekti į Lietuvą.

Mums pasakė du dalykus. Pirma, parodė prieš savaitę gautą valstybinių veterinarų raštą, kuriame - viešai žinoma informacija apie dioksinu užkrėstos mėsos kelius per Lenkiją, Daniją, net Čekiją. Antra, ištraukė storą aplanką su patikrinimų aktais, tačiau veterinarai turguose sėdėjo ne dėl dioksinų grėsmės, bet rengė dirvą kasos aparatams įvesti.

Trečias adresas, kuriuo beldžiamės, - Vokietijos ambasada. Čia mums atsisako pakomentuoti dioksinų reikalą. Esą jis labai specifinis. O kai nespecifiškai paklausiame ambasados darbuotojo, ar ta užkrėsta vokiška mėsa neatkeliaus į Lietuvą, mums atsako: "Jūsų rinkos apsauga yra jūsų reikalas."

Maisto biurokratai pasitiki kolegomis vokiečiais

"O ar jūs kada nors matėte, kad ant dešros būtų parašyta, iš kokios mėsos ji pagaminta? Rašo - kiauliena, bet iš kur - slepia", - paklausė manęs turgaus veterinarė, pripažindama, kad net ir ji negali pasakyti, iš kur yra mėsa, sukimšta į turguje parduodamas dešras.

Kai šią prielaidą imsime tikrinti, prirėmę Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoją Zenoną Stanevičių, jis išsiduos, kad prieš dvi savaites, tai yra praslinkus metams nuo problemos atsiradimo pradžios ir mėnesiui - po dioksinų skandalo pradžios, maisto biurokratai paėmė apie 10 mėginių iš šaldytos vokiškos paukštienos ir kiaulienos siuntų, atkeliavusių į mėsos perdirbimo įmones iš Vokietijos.

"Jūs norit pasakyti, kad iki šiol be jokių trukdžių vežama vokiška paukštiena į Lietuvą ir čia perdirbama?" - klausiame Z.Stanevičiaus. "Ką reiškia "be trukdžių"?" - pasitikslina tas. Paaiškiname, kad daug pasaulio kraštų tiesiog uždraudė paukštienos, kiaušinių gaminių ir kiaulienos importą iš Vokietijos.

Ne. Z.Stanevičius apie tokias sankcijas nė negalvojo. Jo tarnyba pasitiki Vokietijos kolegų dokumentais, kuriuose garantuojama mėsos kokybė. "Bet jie jau kartą jus "išdūrė"?" - stebiuosi maisto biurokrato patiklumu. "Kaip išdūrė? Turite faktų?" - tardo mane Z.Stanevičius. Turiu. Jie - viešai skelbiami užsienio žiniasklaidoje, aprašančioje, kaip Vokietijos veterinarai metus slėpė nuo pasaulio, jog jų fermose užauginta mėsa ir kiaušiniai yra užkrėsti dioksinais. Vokiečius demaskavo tik tuomet, kai jie tą mėsą pardavė į užsienį, o ten radosi budrus veterinaras, kuris patikrino.

Grįžkime prie tų šaldytos mėsos luitų, kurie dabar slūgso Lietuvos maisto perdirbimo įmonėse. "Ar jūs iki šios minutės ištyrėte nors vieną mėginį?" - "Yra tiriami mėginiai. Čia ne vienos dienos darbas. 2-3 savaitės tyrimo trukmė." - "Mes parduotuvėse radom vokiškos kiaulienos. Ji dabar yra valgoma!" - "Mėsa, kuri yra rinkoje, ji yra saugi." - "Kuo remdamasis tai teigiate?" - "Dokumentais." - "Kieno? Vokiečių?" - "Taip."

Z.Stanevičius labai nenori tęsti pokalbio, kuris prasidėjo ne jo valia. "Visi atsakymai raštu", - šią frazę maisto biurokratas pakartos tris kartus. "O jei žmonės apsinuodys, kas tada bus atsakingas?" - klausiu. "Aš negaliu atsakyti į tą klausimą, ar apsinuodys, ar ne. Pažiūrėsim, kokie bus rezultatai", - sako šis žmogus, kurio klaipėdietis pavaldinys prieš kelias savaites paporino, jog buvo radęs rinkoje dioksinais užterštų žuvies gaminių, bet iš rinkos neišėmė. Kodėl? Todėl, kad tarp nusinuodijimo ir apsinuodijimo - didelis skirtumas. Dioksinas esą ne kalio cianidas, kuris veikia žaibiškai.

Dioksinai - labai blogai

Visuomenės sveikatos reikalus visą gyvenimą tyrinėjęs prof. Algirdas Baubinas sako: "Jūs rodėte apie nitratus, apie visokius E, bet šitas yra daug blogiau." Kodėl?

Profesorius aiškina, kad dioksinai yra toksiški ir labai mažomis dozėmis. "Jie kaupiasi riebaliniame audinyje ir nedidelės jų dozės sukelia labai didelių pokyčių", - profesorius traukia iš aplanko skaidrę su žmogaus siluetu, kuriame - keturi raudoni taškai, žymintys organizmo gyvybinius "mazgus", per kuriuos dioksinas smogia pirmiausia.

"Pirmiausia nukenčia skydliaukė, nes dioksinas ardo skydliaukės hormonus. Tai reiškia, kad jis gali sukelti net skydliaukės vėžį. Taip pat jis gali sukelti apsigimimus, nes dioksinas sukelia mutacijas. Jis veikia kepenis, inkstus, imuninę sistemą slopina be galo ir patenka net į krūtis. O mama mažylį maitina krūties pieneliu, mano, kad labai gerai..." - dėsto profesorius. "O iš tiesų - nuodija?" - užbaigiu mintį. "Taip", - sako profesorius ir paaiškina, kad dioksinais nuodijamam vaikui gali sutrikti protinis vystymasis.

Tačiau pasakytos baisybės čia nesibaigia. "Toliau - lytinės liaukos. Dioksinai labai veikia spermos gyvybingumą ir gali sukelti kraujo vėžį", - aiškina profesorius.

Guodžiuosi profesoriui, kad visi mūsų mėginimai atlikti nepriklausomą į Lietuvą įvežamos mėsos tyrimą sudužo į maisto biurokratijos sieną. Už kiekvieno mėginio ištyrimą iš žurnalistų reikalavo arti 3000 litų, o patys teištiria vos kelis mėsos mėginius per metus, vadindami tai monitoringu.

Dar vienas klausimas Z.Stanevičiui: "O ką jūs darot su kiaušiniais ir kiaušinių milteliais?" - "Neįvežta kiaušinių." - "Klausiu apie vokišką majonezą." - "Pas mus neįvežta." - "Na jau..." - "Majonezo nėra, o tas, kuris yra, - saugus." - "Iš kur jūs žinot, kad saugus?" - "Mus informavo kompetentinga institucija." - "Kokia?" - "Vokietijos maisto saugos tarnyba."

Korupcija? Negražu klausti

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute šiandien turėtų virti darbas, tiriant į Lietuvą plūstančią vokišką paukštieną, vokišką kiaulieną, majonezą iš vokiškų kiaušinių, kepinius, pagerintus vokiškais kiaušiniais. Tačiau sužinoti to neįmanoma, nes "Paskutinės instancijos" komandai direktoriaus duris užgula sekretorė.

"Negražu! Parašykite raštu!" - dengia viršininko duris krūtine jauna panelė. Parašom. Gaunam trumpą atsakymą apie tyrimo kainą. Beveik 3000 litų. Įžūlus, ar ne?

Lietuvos žaliųjų vadovas Rimantas Braziulis - kategoriškas: "Matyt, teisi prezidentė, kuri sako, kad šalį valdo piniguočiai oligarchai ir iš dalies nusikaltėliai. Valstybės kontrolės institucijos griežčiausiai toms grupuotėms yra pavaldžios. Jos tiesiog nevykdo kontrolės, matyt, (už tai) gauna kyšius, nes kažkam pelninga vežti užterštus produktus ir parduoti šioje rinkoje."

R.Braziulis spėja, kad užteršta mėsa gali būti atiduodama už dyką, kaip skirta sunaikinti, o iš tiesų atvežama čia perdirbti. Pasitikslinu šios versijos pagrįstumą su Z.Stanevičiumi, klausdama, kiek įmonių Lietuvoje turi licencijas utilizuoti maistui netinkamus produktus. Atsakymas toks: "Visos, kurios maistą perdirba."

R.Braziulis tęsia: "Mūsų kontrolės tarnybos puikiai dirba esant politiniam ar komerciniam užsakymui - kai reikia konkurentą sudoroti. Jos tada gali ir įmonę uždaryti, ir patikrinti akimirksniu."

Profesorius A.Baubinas apibendrina: "Aš nesigėdysiu to į ekraną pasakyti: ar tai nėra nužmogėjimas?" Tačiau lieka dar vienas klausimas: o ką valgo visi tie stanevičiai? Profesorius sako, kad tikriausiai jie jau ramiai čiaumoja vokišką kiaulieną. "Nes yra buki?" - spėju. "Taip. Buki, nes kuo reikia būti, kad leistum nuodyti savo tautą", - sako ponas Algirdas, vienas iš tų dar likusių retų profesorių, kuris turi ne tik žinių, bet ir sąžinę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"