TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Diplomas - prabangos prekių sąraše

2009 05 13 0:00
Būsimi studentai nerimaudami laukia Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio, Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų kainų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šiemet mokyklas baigiantys abiturientai jau žvalgosi, kur studijuoti. Dauguma jaunuolių negali sau leisti mokytis užsienyje, tačiau iš kai kurių aukštųjų mokyklų paskelbtų studijų kainų matyti, kad siekti išsilavinimo ir Lietuvoje tampa tikra prabanga.

Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Valdas Adamkus pasirašė nesantaiką tarp studentų ir valdžios pasėjusį Mokslo ir studijų įstatymą. Nuo jo įsigaliojimo įvedama ir vadinamojo studijų krepšelio bei valstybės remiamų paskolų sistema. Krepšeliai bus skiriami aukščiausiais balais mokyklas baigusiems abiturientams. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas turės mokėti už mokslą. Nustatyta krepšelio suma svyruoja nuo 4031 iki 18 854 litų. Mažiausia suma numatyta humanitariniams ir socialiniams mokslams. Matematikai, reabilitacijai, slaugai, sportui, edukologijai, filologijai, biomedicinos, technologijų mokslams ir psichologijai skirta nuo 5439 iki 7622 litų. Dar daugiau - 9478 litus per metus - studentui teks mokėti už medicinos studijas. Dailei, teatrui, audiovizualiajam menui, odontologijai ir trenerių rengimui numatyta 11 517 litų. Didžiausia suma bus mokama už aviacijos ir muzikos studijas - 18 854 litai.

Teks primokėti

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ekonomikos skyriaus direktorė Eglė Radėnienė teigė, jog šios norminės studijų kainos galioja visoms aukštosioms mokykloms, bet jos gali nusistatyti ir savas.

"Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama atitinkamų studijų kaina, bet ne didesnė nei nurodyta norminė. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina yra didesnė, valstybė dengia tik norminės kainos sumą", - pridūrė ji. Bet, anot pašnekovės, valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, patekusiems į valstybės finansuojamas vietas, skirtumo mokėti nereikės. "Gaunantieji studento krepšelį už mokslus valstybinėje aukštojoje mokykloje nemokės", - pridūrė ji. Jaunuoliai, įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas, po dvejų metų galės patekti tarp nemokančiųjų už mokslą. Studentas, kurio vidurkis bus 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį, neteks valstybės finansavimo. Preliminariai skaičiuojama, kad krepšelius gaus maždaug 21 tūkst. studentų. Jie galės mokytis ir nevalstybinėse mokslo įstaigose, tačiau privalės primokėti, jei studijų kaina bus didesnė už studento atsineštą krepšelį.

Kainos - tūkstantinės

Studentai, kuriems pritrūks balų studijuoti valstybės finansuojamose vietose, turės plačiai atverti pinigines. Kelios aukštosios mokyklos jau paskelbė patvirtintas studijų kainas. Pirmasis tai padarė Šiaulių universitetas. Daugiausia - 11 440 litų - teks mokėti audiovizualinį meną, dailę, estrados meną, taikomąją dailę ir verslą bei muzikos pedagogiką studijuosiantiems jaunuoliams. Mažiausia kaina nustatyta ekonomikos, verslo ir viešojo administravimo, edukologijos, meninio ugdymo, socialinės pedagogikos, istorijos ir filosofijos studentams. Jiems per metus reikės mokėti po 4160 litų. Neseniai studijų kainas paskelbė ir Klaipėdos universitetas (KU). Čia brangiausios su muzika susijusios specialybės. Tokios studijos įkainotos po 18 816 litų per metus. Kiek mažiau - 11 520 litų - atsieis dailės, choreografijos ir režisūros studijos. Mažiausiai KU studentai mokės už evangeliškosios teologijos, informologijos, istorijos ir katechetikos studijas - jos įkainotos 3840 litų.

Universitetai neskuba

Kauno technologijos universiteto (KTU) senatas kainas nustatė užvakar. Daugiausia - 11 514 litų - kainuos audiovizualinio meno studijos. 4030 litų reikės mokėti už humanitarinius ir socialinius mokslus. "Tokios kainos tikrai didelės", - pripažino KTU priėmimo skyriaus vyriausiasis administratorius profesorius Alvydas Kondratas. Nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne kartą ragino aukštąsias mokyklas paskelbti studijų kainas, kai kurios jų ir iki šiol to nepadarė. Didžiosios aukštosios mokyklos teigia laukusios, kada prezidentas pasirašys Mokslo ir studijų įstatymą ir kada bus priimti įstatymų lydimieji aktai. Artimiausiomis dienomis studijų kainas žada nustatyti Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis, Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetai.

Studentai politikuoja?

Studentų atstovai neseniai pasipiktino Vyriausybės ketinimais sudaryti sutartis tik su dviem bankais, teiksiančiais studentams paskolas. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė viešai pareiškė nepasitenkinimą, kad Vyriausybė nesiderėjo su daugeliu bankų. Be to, anot jos, planuojamų paskolų palūkanų tikrai negalima vadinti lengvatinėmis. Studentams pasirodė įtartina, kodėl pasirinkti SEB ir "Swedbank" bankai. ŠMM Ekonomikos skyriaus vadovė E.Radėnienė mano, jog studentai politikuoja. "Neįsivaizduoju, iš kur jie ištraukė tokį dalyką", - gūžčiojo pečiais pašnekovė. Pasak jos, šį klausimą sprendė sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo bankų atstovai, deleguoti Bankų asociacijos. "Nė su vienu banku atskirai nebuvo nieko tartasi. Visa tai derinta su Bankų asociacija. Studentai viską puikiai žino, nes jų atstovai dalyvauja specialioje darbo grupėje", - patikino E.Radėnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"