TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Diplomatijos pradžia - paprasti dalykai

2010 07 26 0:00
Ambasadorius V.A.Dambrava su žmona Unda.
Asmeninio albumo nuotrauka

Diplomatijos legenda vadinamo ambasadoriaus Vytauto Antano Dambravos nuomone, nustatyti svarbiausią krašto užsienio politikos kryptį reikia neskubant ir gerai apgalvojus. Jis sako matąs, kad prezidentei Daliai Grybauskaitei rūpi stipri, sąžininga ir lojali diplomatija.

Ilgus metus JAV ir Lietuvos diplomatinėse tarnybose dirbęs ambasadorius V.A.Dambrava neseniai atšventė 90-ąjį jubiliejų. Apie šio žmogaus žurnalistinę ir diplomatinę karjerą galima kalbėti be galo - tiek daug įsimintinų istorijų, žinomų asmenybių būta jo kelyje.

Karo siaubiamame Vietname V.A.Dambrava, JAV radijo programų vedėjas ir Saigono universiteto vokiečių kalbos dėstytojas, niekada lėktuvu neskridusiems savo studentams vietnamiečiams surengė kelionę amerikietišku orlaiviu į vieną JAV karinę bazę. Ten jie pasisotino kareiviškais pietumis, bėgo maudytis į jūrą. Tačiau tada bazėje įvyko gerokai daugiau. Dviejų priešiškų stovyklų atstovai - vietnamiečiai ir amerikiečių kariai - vieni kitus pamatė kitoje šviesoje. "Nuo tokių paprastų dalykų prasideda diplomatija", - šypsosi V.A.Dambrava.

Apie nueitą gyvenimo kelią, įsimintiniausias diplomatinio darbo akimirkas, požiūrį į krašto užsienio politiką ir svarbiausius jos veikėjus - LŽ interviu su ambasadoriumi Vytautu Antanu DAMBRAVA.

Darbų daugiau nei laiko

- Daugybę metų aktyviai dirbote žurnalistu, diplomatu. Kaip jaučiatės šiandien, dažniausiai iš šalies stebėdamas svarbiausius įvykius? Ar netrūksta veiklos?

- Nors esu pensininkas, savo gyvenimo neriboju tik stebėjimu iš šalies. Naujų darbų turiu daugiau negu laiko. Mano barometras pajėgumo slėgiui matuoti - sveikata. Taigi visa - Dievo rankose.

- Neseniai šventėte 90-ąjį jubiliejų. Paprastai tokiomis išskirtinėmis progomis nori nenori apžvelgiamas gyvenimas, prisimenami reikšmingiausi žingsniai. Kaip pats vertinate nueitą kelią?

- Nesu didelis jubiliejų šventėjas. Šiuo požiūriu mano

kalendorius nėra perpildytas išskirtinių datų, tačiau vertinu valandas, kurias galiu skirti nueitam keliui nuodugniau prisiminti.

Mano gyvenimas nėjo žingine. Jis bėgte bėgo, skriste skrido. Atrodo, beveik visada būta lenktynių tarp mėnesių ir metų, tarp užsiėmimų ir darbų. Tik poilsis, miegas ir sapnai suteikdavo tylos bei jėgas pildančios ramybės. Buvo nuostabu ilsėtis ir keltis rytą - pradėti dieną ir darbą.

- Komplimentų jums negaili tiek Lietuvos, tiek užsienio diplomatai. Kokia jūsų sėkmingos diplomatinės karjeros paslaptis?

- Ar nemanote, kad komplimentai dažnai būna tušti žodžiai? Galvokite, ką apie jus byloja jūsų darbas. Jei jis veda į mokslo, meno, kultūros, religijos išradimų Everestą - atrastoji tiesa pasieks ne tik jus, bet ir Tėvynę, o gal net pasaulį. Žinoma, bus ir lagaminai gražių žodžių, nes jie pataikūnams labiau reikalingi nei kitiems.

"Karšta" patirtis

- Daug keliavote, daug kur gyvenote, dirbote, daug patyrėte ir pamatėte. Kas paliko didžiausią įspūdį?

- Mano lankytų kraštų skaičius viršija aštuonias dešimtis. Nemažai kur teko dirbti diplomatinį darbą. Pagyvenus, susipažinus ir padirbėjus didesnį ar mažesnį įspūdį palieka beveik kiekviena valstybė ir valstybėlė. Europoje man įspūdį daro Islandija. Vis dar gailiuosi neturėjęs progos aplankyti pirmos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę balsavusios valstybės, kuri didžiuojasi tūkstantį metų peršokusia savo istorija.

Gėrėjausi Egiptu, Graikija ir Italija - valstybėmis, kurias pažinti privalome. Kiekvieną žavi Rio de Žaneiras Brazilijoje ir Honkongas Tolimuosiuose Rytuose. Ir taip be galo.

Didžiausią įspūdį man paliko turistinė avantiūra Niujorke - kėlimasis liftu į seniausią pasaulyje dangoraižį "Empire State Building". Nuslinkus jauduliui beliko tik stebėtis ir žavėtis.

- Daugybę metų dirbote JAV diplomatu politiškai nestabiliose Pietų Amerikos valstybėse. Kadaise sakėte, kad tuose kraštuose eitos pareigos buvo ne "piknikas", o drąsos ir ištvermės reikalaujantys paskyrimai.

- Teko dirbti ir Vietname, kuriame daugiau kaip 20 metų vyko kruvinas civilinis karas. Tai buvo tikrai pavojingas diplomatinis paskyrimas - vien vyrams. Tačiau asmeniškai dar pavojingesniu postu laikiau darbą Salvadore. Per trejus metus du trečdaliai ambasadų buvo apšaudytos iš artilerinių pabūklų, per užpuolimus naudotos ir bombos. Iš Izraelio ambasados liko tik griuvėsiai. Per demonstracijas būdavo neapsieinama be Molotovo kokteilių.

Diplomatai buvo persekiojami ir net žudomi. JAV ambasadoriaus rezidencija taip pat kartą apšaudyta, tačiau kilus nestipriam žemės drebėjimui puolimas nutrauktas. Prisimenu ir Venesuelos ambasados apsiaustį Salvadore, mūsų sėkmingas pastangas padėti kalinamam ambasadoriui ir kitiems pareigūnams. Teroristai pareiškė niekam, išskyrus JAV žurnalistus, neleisią palaikyti jokių ryšių su Venesuelos ambasada. Čia man ir šovė mintis iš Niujorko atvykusį žurnalistą įtikinti, kad šis pasinaudotų proga savo istorijai parašyti. Planas pavyko, nes jis nedalyvavo slaptame kolegų pasitarime, per kurį visi vienbalsiai sutarė į tą aferą nesivelti. Vėliau jie pyko dėl to, kad niujorkietis nebuvo solidarus, tačiau padėjo sėkmingai išspręsti keblią problemą.

Kritiškų akimirkų JAV atstovai patyrė ir kitose valstybėse, ypač Kolumbijoje ir Argentinoje, kuriose buvau diplomatijos krašto direktorius. Terorizmas ir ten rodė savo nagus. Mano atstovas Kordobos regione buvo užpultas teroristų, apiplėštas, o galiausiai šūviu iš pistoleto stipriai sužeistas. Jis rastas leisgyvis. Vėliau ligoninėje pareigūnas ištvėrė 4 valandų operaciją.

Reikalavau galimybės skristi pas jį. Iš pradžių ambasadorius bandė mane įtikinti, kad galiu tapti antru teroristų laimikiu. Regioninį atstovą prarandanti ambasada jokiu būdu negalėjo aukoti vyriausiojo krašto direktoriaus. Tačiau po valandos ambasadorius iškvietė karinį lėktuvą ir leido man skristi pas tą pareigūną. Viskas buvo palikta Dievo valiai. Šiaip ar taip, sužeistas pareigūnas ėmė atsigauti, o tuomečio JAV prezidento Richardo Nixono skirtas ambasadorius kalbėjo

apie kartais labai sunkią diplomatų dalią ir herojišką atsidavimą.

Garbingi apdovanojimai

- Esate įvertintas ne vienu užsienio valstybės ordinu. Ispanija jums skyrė aukščiausią valstybinį apdovanojimą - karaliaus Juano Carloso I valstybės ordino Didįjį kryžių už civilinius nuopelnus. Venesuela - Išlaisvintojo Simono Bolivaro "Gran Cordon" pirmos klasės ordiną. Kaip švęsdamas 90-metį buvote pagerbtas mūsų krašto valdžios?

- Naudojuosi proga priminti, kad į mano rankas pateko ir pirmas Bolivijos ordinas "Condor de los Andes" ("Andų kondoras"). Man buvo atsiųstas ordinas su dokumentais ir suteikta teisė viešai jį nešioti, kada tik panorėsiu. Nei JAV ambasadorius, nei kiti pareigūnai tokios garbės neturėjo. JAV informacijos agentūros direktorius Frankas Shakespeare'as apie tai informavo prezidentą R.Nixoną, o žinomas kongresmenas Dante Fascellis pasakė kalbą. Esu gavęs ir aukščiausią "San Gregorio Magno" ordiną. Tai buvo nepaprastas Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II gestas, kurio nebuvau ir nesu vertas.

Devyniasdešimtmečio proga mane pagerbė dabartinis ir buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis, Povilas Gylys ir Algirdas Saudargas. Didžiausia staigmena buvo telefonu perduoti sveikinimai iš Madrido. Mane prisiminė buvęs pirmasis Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Fidelis Lopezas Alvarezas.

Reikalingi impulsai

- Ne kartą kritikavote diplomatų skyrimo tvarką mūsų krašte - esą ji dažniausiai remiasi simpatijomis. Ar kas nors, jūsų akimis, keičiasi prezidente tapus D.Grybauskaitei?

- Myliu visus savo kolegas, nes jie man nieko bloga nepadarė. Tačiau labiau myliu tiesą. Ne kartą ir ne du kritikavau man nesuprantamus diplomatų skyrimus. Dėl simpatijų, partinių ar kitokių interesų, vidinių mums nežinomų ir negirdėtų dalykų. Lietuva turi užtektinai gerų, dorų ir patikimų žmonių, kuriems diplomato vardas tinka labiau nei privačiai parinktiems ir "vainikuotiesiems".

Džiaugiuosi ir dėkoju prezidentei D.Grybauskaitei už padarytus būtinus pakeitimus. Žinau, kad krašto vadovei rūpi stipri, sąžininga ir lojali diplomatija.

Ką patarčiau jauniems žmonėms, ką jiems reikia žinoti ir įsisąmoninti norint būti iš tiesų geru diplomatu? Svarbu plėsti mokslinį ir kultūrinį akiratį. Kiekvienas kraštas - nauja mokykla. Norint būti diplomatu labai svarbi kvalifikacija ir moralinis asmens integralumas. Diplomatas privalo būti teisingas, tikslus darydamas išvadas. Dar pabrėšiu štai ką: diplomatas turi būti kuklus, atlaidus, laikytis etiketo taisyklių. Jis jokiu būdu negali būti arogantiškas, pasipūtęs, pompastiškas. Ne mažiau svarbu yra lojalumas tautai, valstybei ir jos vadovui.

- Kalbėdami apie naująją krašto užsienio politikos kryptį kai kurie apžvalgininkai įžvelgia aiškių prioritetų trūkumą ar net blaškymąsi. Ar jums suprantama, kur eina dabartinė mūsų diplomatija? Kaip ją vertinate?

- Pabrėžtinas reikalas rimtai svarstyti svarbiausias užsienio politikos kryptis. Tai - pagrindinis uždavinys, išsyk diktuojantis ir prioritetus. Nustatyti svarbiausią diplomatijos kryptį reikia neskubant, gerai viską apmąstant - tarsi proto distiliacijos būdu išgaunant ekstraktą. Tada viskas ir paaiškės. O apžvalgininkų baimė dėl prioritetų trūkumo taps atgyvenusi, gal net jiems patiems juokinga.

- Ką manote apie šiandienę Lietuvą: susipriešinusią, nusivylusią, išsivaikštančią? Kas dėl to kaltas?

- Nekaltinkime Lietuvos ir lietuvių. Lietuva buvo, yra ir išliks. Susipriešinę, nusivylę, išsivaikščiojantys lietuviai? Tokia yra Tėvynė, mūsų Lietuva?! Tokios nereikia. Manau, tokios nė nėra.

Imigracinis kelias iš visų žemynų veda į Lietuvą - kurti šeimos, krašto institucijų, kurios nei Dievui, nei pasauliui nedarytų gėdos. Lietuva yra atgimusi. Dalis gal pavargusi ar reikalinga impulsų. Tas impulsas esame kiekvienas mūsų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"