TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Diplomatų liustracija: trukt už vadžių - vėl iš pradžių

2007 10 31 0:00
P.Malakauskas atkakliai siekia atsakomybę perkelti Liustracijos komisijai, kurios nėra.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar parlamentarai Audronius Ažubalis, Dailis Barakauskas ir Henrikas Žukauskas kreipėsi į Ypatingąjį archyvą prašydami pateikti turimų dokumentų kopijas apie Lietuvos diplomatų galimus ryšius su SSRS specialiosiomis tarnybomis. Kartu pateiktas ir 73 pavardžių, kurios kelia įtarimų, sąrašas. Išvakarėse Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pakartotinai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Povilą Malakauską ir paprašė informacijos apie 10 Lietuvos diplomatų, galimai bendradarbiavusių su KGB ir "išsiliustravusių" neformaliu būdu.

Atsakomybė permesta prezidentui

Šis sujudimas prasidėjo dar spalio 11 dieną, kai Seime buvo priimtos vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisos. Jas pasirašyti ir perduoti prezidentui Valdui Adamkui turėjo Seimo pirmininką Viktorą Muntianą pavadavęs Česlovas Juršėnas. Šis to nepadarė teisindamasis "užimtumu". Tai leido kelioms dešimtims seimūnų kreiptis į Seimo vadovą ir aiškinti, kad priimant pataisas buvo aibė procedūrinių pažeidimų, kuriuos turėjo įvertinti Etikos ir procedūrų komisija (EPK). Pasitraukus daugumai komisijos narių, jos darbas iki šiol yra paralyžiuotas.

Seimo vadovybė svarstė galimybę perduoti įstatymą prezidentui ir be EPK išvadų, tačiau Seimo Teisės departamentas spalio 25 dieną išplatino savo išvadą, kurioje teigiama, kad ir praėjęs penkių dienų terminas, skirtas EPK apsvarstyti parlamentarų skundą, nereiškia, kad neturi būti sulaukta EPK išvadų. Vis dėlto nepaisant sunkiai paaiškinamų užkulisinių žaidimų spalio 26 dieną, penktadienį, įstatymo pataisos perduotos prezidentui V.Adamkui. LŽ žiniomis, tai įvyko po uždaro ir gana aštraus V.Muntiano ir Č.Juršėno pokalbio.

Prezidentas turi per dešimt kalendorinių dienų apsispręsti, ar pasirašyti minėtą įstatymą, ar ne. Šis terminas baigiasi lapkričio 5-ąją, tačiau Seimo užkulisiuose kalbama, kad pataisos bus grąžintos Seimui tobulinti dėl esą galimų prieštaravimų Europos žmogaus teisių konvencijai.

"Jie pasirinko savo kelią"

Seime neslepiama, kad didžiausias tokio vadinamojo Liustracijos įstatymo vilkinimo iniciatorius yra socialliberalas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kurį Seimo laikinoji komisija 2005 metais pripažino įtrauktu į KGB rezervą. Nė vienas kalbintas Seimo narys iki šiol nesiima prognozuoti, kokių dar trukdžių gali imtis KGB rezervininkų gynėjai ir pats A.Valionis, tačiau buvo pripažinta, kad "rezervininkai spardosi iš paskutiniųjų".

Vienas iš tokių spardymosi motyvų - artimiausiomis savaitėmis bus pasirinktas žmogus, kuriam bus pavesta Europos Sąjungos koridoriuose aiškintis galimybes Lietuvai derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko darbo pratęsimo.

Buvo skelbta, kad vienas iš kandidatų, kuriam gali būti patikėtas šis darbas, - socialliberalas A.Valionis, iki šiol nesėkmingai bandęs iškeisti darbą Seime į diplomatinę tarnybą.

"Mūsų komisija labai aiškiai pareiškė, kad KGB rezervas yra mobilizacinė, sudedamoji KGB dalis. Viskas, nėra apie ką daugiau kalbėti, - vakar LŽ teigė komisijos, tyrusios rezervininkų klausimą, narys ir URK pirmininko pavaduotojas A.Ažubalis. - Kai tyrėme tą reikalą, tai iš VSD buvo pateikta iki šiol įslaptinta informacija apie A.Valionio nuopelnus Lietuvai. Jos pagrindu ir buvo padaryta išvada, kad jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Pagal įstatymo pataisas jis dirbti diplomatinio darbo negali, o komisijos išvados tai leistų. Tačiau kodėl turėčiau iki galo tikėti susikompromitavusio Arvydo Pociaus, tokio paties KGB rezervininko, informacija?"

Pasak A.Ažubalio, nepaisant kai kurių pareigūnų tikrų ar tariamų nuopelnų, iš principo žmonių, kurių praeitis dviprasmiška, negalima priimti į jokią diplomatinę ar kitokią tarnybą, susijusią su valstybės paslaptimis. "Jie, rezervininkai, kadaise pasirinko tokį kelią, o tiesa turi gerąja prasme siutinančią savybę - ji kada nors vis tiek paaiškėja. Visi padarome klaidų, bet tokie pasirinkimai yra esminiai, - sakė A.Ažubalis. - Mūsų įstatymai ir šiaip fantastiškai atlaidūs ir krikščioniški, jei leidžia buvusiems KGB bendradarbiams, kurie "liustravosi", ne tik likti nebaustiems, bet ir eiti aukštas diplomatines pareigas."

Komentuodamas VSD vadovo P.Malakausko atsakymus Seimo nariams A.Ažubalis teigė, kad tai tipiškas atsirašinėjimo pavyzdys. "Tai nesąžiningo pareigūno atsakymas, nes kalbama apie valstybės saugumo reikalus. Mums patariama laukti, kol bus iš naujo suburta Liustracijos komisija, o gal tuo metu tie įtariami diplomatai toliau dirba su valstybės paslaptimis, gal yra šantažuojami, gal sąmoningai kenkia šaliai. Labai keistas šis VSD vadovo pareiškimas", - piktinosi A.Ažubalis.

Priminsime, kad pirmasis Seimo URK laiškas P.Malakauskui buvo atsiųstas spalio 3-iąją. Tuomet VSD vadovas parlamentarams šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į Liustracijos komisiją, kuri realiai šiuo metu nedirba, nes iš 5 narių pastaruoju metu liko tik 3.

VSD vadovas ne kartą yra teigęs ir vakar pakartojo, jog departamentas nėra tiesioginis liustracijos proceso dalyvis, todėl esą ne jis ir turėtų nagrinėti diplomatų sąsajas su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis. Jo teigimu, pagal Lietuvos įstatymus žmonių, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB, paslaptį saugo įstatymas ir valstybė, vadinasi, tokios informacijos parlamentarai gauti negalėtų.

Antrosios - neprisipažinusiųjų - dalies sąsajas su šiomis tarnybomis nagrinėja Liustracijos komisija - ji, anot P.Malakausko, ir priima sprendimą, ar asmuo bendradarbiavo, ar nebendradarbiavo su KGB.

Seimo URK nesutinka su tokia P.Malakausko nuomone. Anot parlamentarų, pagal įstatymą departamentas turi užkirsti kelią veikoms, kuriomis keliama grėsmė valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Rugsėjo pabaigoje buvęs VSD darbuotojas ir Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis pareiškė, esą dalis Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų "liustraciją perėjo" tuometinių VSD vadovų kabinetuose.

Dėmesys KAM ir VRM

Vakar Andrius Kubilius kreipėsi į Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministrus J.Oleką bei R.Šukį prašydamas paaiškinti, kiek šiose ministerijoje ir jai pavaldžiose žinybose (įskaitant kariuomenę ir policiją) dirba žmonių, kurie po 1990 metų kovo 11 dienos yra įgiję aukštąjį mokslą Rusijos aukštosiose mokyklose ar jų filialuose, ar įgiję aukštąjį mokslą buvusios SSRS aukštosiose mokyklose (ne Lietuvoje), kokį tai sudaro visų aukštąjį išsilavinimą turinčių tarnautojų nuošimtį? Pasak A.Kubiliaus, Lietuvoje nelegaliai veikiančios įvairios kitų šalių aukštosios mokyklos ir jų filialai kelia vis daugiau rūpesčių. Jose dažnai negarantuojama mokymo kokybė, tačiau besimokantiems jos patrauklios tuo, kad diplomai gaunami greitai ir pigiai. Jau ne kartą rašyta, kad tokios aukštosios gali būti ir Rusijos specialiųjų tarnybų globojamos "mokslo įstaigos".

Lieka pasitikėti?

Vakar per uždarą NSGK posėdį buvo svarstomi VSD biudžetiniai asignavimai, departamento 2006 metų veiklos ataskaitos ir VSD veiklos parlamentinio tyrimo išvadų įgyvendinimo reikalai. Pasak komiteto narių, VSD pateikė rimtų argumentų dėl prašomų investicijų į naujojo departamento pastato statybas. Tai esą būsiąs "super modernus" kompleksas, neturintis analogų jokioje kitoje NATO valstybėje. Pasak NSGK narės Rasos Juknevičienės, nors sąmata didelė, statybas stabdyti būtų nelogiška. "Tačiau išlieka skaidrumo klausimas. Juk parlamentarai negalės patikrinti, kaip, kur tos lėšos naudojamos. Turime pasitikėti arba nepasitikėti VSD ir Valstybės kontrole, kuri atlieka auditą", - sakė ji. R.Juknevičienė pridūrė, kad tikrai nebus skiriama daugiau lėšų VSD naujoms operacijoms ar sistemos plėtotei. "Pirmiausia turi įvykti reforma, per mūsų tyrimą įvardytų pareigūnų principingas įvertinimas, o tik tada bus galimas ir didesnis finansavimas", - teigė parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"