TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dirbanti Lietuva - sapnas ar tikrovė?

2010 05 22 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Nedarbas yra viena skaudžiausių Lietuvos rykščių. Ką daro ar darys Vyriausybė, kad verslui būtų naudinga kurti naujas darbo vietas, o Lietuvos žmonės pajustų, jog po niūraus nedarbo laikotarpio, užgriuvusio kraštą krizės metais ir verčiančio tiek daug lietuvių emigruoti, jau matosi šviesa tunelio gale?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, ūkio ministras Dainius Kreivys, Verslo ir darbdavių konfederacijos prezidiumo narys akcinės bendrovės "Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Zimnickas, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius doc. dr. Boguslavas Gruževskis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Bus pradėta nuo jaunimo nedarbo

A.Medalinskas. Kol kas apie nedarbą tik daug kalbama. Ką konkrečiai valdžia ruošiasi daryti. Ar jau apsispręsta pradėti nuo jaunimo nedarbo?

D.Jankauskas. Taip, nes šios amžiaus grupės nedarbas labiausiai išaugo. Skatiname darbdavius priimti neturinčius samdomo darbo praktikos žmones. Tai yra "pirmosios darbovietės" priemonė, kuri sudarytų mokestinę lengvatą darbdaviui - vienus metus mokėti tik 7,7 proc. socialinio draudimo įmokų vietoj 31 procento. Toks asmuo iki vienų metų būtų draudžiamas visomis socialinio draudimo rūšimis, išskyrus draudimą senatvės pensijai. Nesvarbu, ar ateitų dirbti iš karto po mokyklos, ar po universiteto. Neturintysis darbinės patirties pagal sutartį su savimi atsineštų lengvatą, dėl kurios ir darbdavys būtų suinteresuotas šį žmogų įdarbinti.

A.Medalinskas. Ar parengta ir kitų planų?

D.Jankauskas. Yra dar "pameistrystės programa", kuria galėtų pasinaudoti kvalifikaciją įgijęs jaunas žmogus, bet dar neturintis praktinio darbo patirties. Jis pridėtinės vertės nuo pirmųjų savaičių nesugebės sukurti, nes ir įgūdžiai, ir patirtis dar tik turi atsirasti. Todėl siūlome darbdaviams teikti subsidijas už priėmimą į darbą turinčių kvalifikaciją žmonių, kurių amžius iki 29 metų. Subsidijuojamas būtų ne tik darbo užmokestis, bet ir mokesčių dalis, iki 50 procentų. Tokia subsidija irgi būtų terminuota, pavyzdžiui, taikoma vienus metus.

A.Medalinskas. Ar šie pasiūlymai įtikins darbdavius kurti naujas darbo vietas?

V.Zimnickas. Jie bus mažai praktikuojami artimiausiu metu, nes ekonomikai pradėjus stabilizuotis ir augti, darbo vietos iš karto neatsiranda. Darbdavys kurį laiką vis dar suksis tame pačiame rate ir dirbs su turimais pajėgumais. Verslo žmogus optimizavo visus savo išteklius, nes krizės sąlygomis pats būtų tapęs bedarbiu. Šiandien darbo jėgos - nesvarbu, jaunos ar kvalifikuotos - poreikio nėra. Ir jeigu darbdavys bandytų kurti naujas darbo vietas, abejoju, ar ryžtųsi paimti jauną darbuotoją. Greičiau rinktųsi kvalifikuotą žmogų, turintį bedarbio statusą. Kodėl? Nes Darbo birža duoda išmoką šiam žmogui, be to, verslas gauna savo dalį, mes kooperuojame mokesčių fondą, kuriama pridėtinė vertė, žmogus moka mokesčius ir visi laimi.

A.Medalinskas. O kaip tada gelbėti jaunimą nuo nedarbo?

V.Zimnickas. Jaunimą reikia pratinti pačiam kurti darbo vietas, pradėti verslą, kiekvieno verslininko uždavinys šiandien - išgyventi pačiam.

D.Jankauskas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Finansų ministerija siūlo verslumo skatinimo priemonę "Finansų inžinerija", finansuojamą iš Europos Sąjungos (ES) socialinio fondo lėšų. Ji numato galimybę žmogui, pradedančiam savo verslą, gauti konsultacijas verslo planui parengti ir kitos paramos už 86 tūkst. litų.

A.Medalinskas. Ar spręsdami šios amžiaus grupės nedarbo problemas neišauginsite nedarbo kitose amžiaus grupėse?

D.Jankauskas. Šis pasiūlymas yra orientuotas ir į tuos, kuriems per 50.

B.Gruževskis. Pasiūlymas dėl jaunimo geras tik kaip ilgalaikė priemonė ir čia negalima tikėtis greito efekto. Kita vertus, labai svarbu, ar nesuveiks "išstūmimo" efektas kitų amžiaus grupių atžvilgiu. Ar nenukentės neįgalieji bei vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra labiausiai neapsaugoti. Daug jaunimo emigruoja. Jie labiau prisitaiko. Vyresnio amžiaus žmonės lieka Lietuvoje. Jų mažiau išvažiuoja, nes yra menkesnio išsilavinimo ir jiems sunkiau prisitaikyti.

D.Jankauskas. "Išstūmimo" efektas iš tikrųjų realus. Kad siekdami sulaikyti jaunimą nuo ekonominės emigracijos neišmestumėme iš darbo rinkos vyresnių žmonių, mūsų specialistai analizuoja visas galimas pasekmes. Šios problemos sprendimas glaudžiai siejasi su socialinio draudimo reforma.

D.Kreivys. Jaunimo įdarbinimo priemonės yra tikrai neblogos. Gal jos ir nepadės pasiekti pasakiškų užimtumo rodiklių, bet jaunų žmonių į rinką įtrauks. O jeigu paliksime tą priemonę ir vėliau funkcionuoti, tai, gerėjant ekonominei situacijai, jauniems žmonėms bus daug paprasčiau įsitraukti į darbo rinką, darbdaviams juos apmokyti. Jeigu žiūrėtume į ilgalaikius, išliekamuosius veiksnius, tai nepatyrę kadrai sunkiausiai susiranda darbą ir ne krizės metu.

V.Zimnickas. Su kuo mes šiandien dar susiduriame? Yra pirmo pusmečio dotuojamų vietų skaičius. Ir jeigu aš šiandien tą žmogų priimu, tai žmogui dotacija yra skirta tik iki birželio mėnesio. Nėra to šešių mėnesių principo, kuris formuojamas tik nuo sausio pirmosios pusmečiui. Ir darbdaviams neaišku, kodėl taip yra. Darbo biržos direktorius sakė, kad trūksta vadinamųjų užimtumo lėšų. Esu Trišalės tarybos narys. Skirstėme užimtumo lėšas, bet iš "Sodros" užimtumo skatinimui jų negalima skirti, šiam tikslui naudojami daugiausia ES pinigai. Kodėl?

D.Jankauskas. Jau numatyta lėšas koreguoti ir sprendimai praktiškai priimti.

B.Gruževskis. Tai tikrai džiugi žinia. Beje, darbdaviai sako, kad iš visų rizikos grupių jie labiausiai lieka patenkinti įdarbinę jaunimą. Kitos remtinos grupės - mamos, grįžusios po vaiko atostogų, ir neįgalieji. Įdarbinusieji neįgaliuosius taip pat nenusivylė.

D.Kreivys. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad neįgalieji savo atsakingumu, kruopštumu ir efektyvumu ne tik neatsilieka, bet ir pralenkia sveikus darbuotojus.

Ministrų patarimai verslui

A.Medalinskas. Ką jūs, kaip ministrai, patartumėte verslininkams ir dar svarstantiems žmonėms - ar priimti naujus žmones į darbą, pradėti, o gal ir plėsti savo verslą?

D.Kreivys. 18 metų dirbau versle. Esu valdęs tiek mažą, tiek didelių grupių įmonę ir galiu pasakyti, kad kai kur jau šiandien galima kurti naujas darbo vietas. Visų pirma eksportuojančioje pramonėje, taip pat nišiniame paslaugų sektoriuje, kurio anksčiau nebuvo. Prekybos sektorius dar neatsigauna, statybos taip pat, kol kas vyrauja remonto, smulkūs apdailos darbai. Perspektyviausiame eksportuojančios pramonės sektoriuje šiandien dirba beveik 360 tūkst. žmonių, 30 proc. visų užimtų žmonių. Kaip ūkio ministras pasiūliau Vyriausybei sudaryti darbo grupę iš Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ir mūsų ministerijos specialistų, kuri parengtų siūlymą atleisti, visų pirma gamybos įmones, nuo dalies mokesčių, pavyzdžiui, nuo 30-40 proc. iki net 75 procentų.

A.Medalinskas. Kurių mokesčių?

D.Kreivys. "Sodros". Už kiekvieną naujai sukurtą darbo vietą, tuo atveju, jeigu bendras įmonės "Sodros" įmokų krepšelis didės bent 10 procentų. Įmonė didina žmonių skaičių, nieko neatleidinėja, nekeičia žmonių, o didina įmokas. Tai yra tam tikras barjeras. Eksportuojančių įmonių darbdaviai bando suktis esamais pajėgumais, bet net turėdami daugiau užsakymų, naujos darbo jėgos dar neima, nes bijo.

A.Medalinskas. Kodėl bijo?

D.Kreivys. Kad užsakymų jie jau turi, rodo eksporto rodikliai. Dabar iš pramonės šakų gal tik chemijos pramonė neturi augimo tendencijų. Bet darbdaviui reikia naujo postūmio, pavyzdžiui, kad galėtų žmogų samdyti pagal terminuotą sutartį, tik tam naujam darbui, kuris atsiranda.

A.Medalinskas. Ar socialinės apsaugos ministras sutiks su šiais Ūkio ministerijos siūlymais, kurie, matyt, yra patrauklūs verslui?

D.Jankauskas. Šį siūlymą dabar svarstome su Finansų ministerija, suvokdami, kad šiuo metu "Sodros" išlaidos smarkiai viršija pajamas. Bet jeigu matysime, kad šie siūlymai kuria pridėtinę vertę, kodėl ne. Tiksliai procentų nenorėčiau įvardyti, bet kalbame apie patį principą. Jeigu būtų kuriamos naujos darbo vietos, skatinamas užimtumas, galbūt kur kas racionaliau būtų mažinti mokestinę naštą, juk valstybė nebepatirtų nuostolių dėl socialinių pašalpų, išmokų ir pan., dėl ko valstybė yra įsipareigojusi paremti. Dėkime visa tai ant svarstyklių ir žiūrėkime.

D.Kreivys. Yra keletas idėjų, kurioms jokių pinigų nereikia. Mes mąstome taip: reikalingos verslumą skatinančios priemonės, kad jaunas žmogus galėtų lengvai sukurti verslą, jį pradėti ir žygiuoti į priekį. Mūsų bendros verslo subjektų struktūros žemiausioje pakopoje mes turime patentus arba verslo liudijimus. Dėl verslo liudijimo Vyriausybė padarė svarbius sprendimus. Leido miestams ir rajonams patiems nusistatyti patentų mokesčio kainas. Antra, leido verslo liudijimą pirkti tokiam laikui, kokiam reikia. Tai yra žemiausias laiptelis.

A.Medalinskas. O antras laiptelis?

D.Kreivys. Antras laiptelis yra individuali veikla. Turime didelę sieną, ant kurios jaunam verslininkui reikia užlipti, kad galėtų įkurti uždarąją akcinę bendrovę ar individualią įmonę. Tarp individualios veiklos ir akcinės bendrovės turėtų atsirasti mikroįmonė, juridinė bendrovė, kurioje dirbtų iki 10 žmonių, apyvarta siektų iki 1 mln. litų ir būtų nulinis pelno mokestis. Dėl nulinio pelno mokesčio labai supaprastėtų buhalterinė apskaita, nes komplikuočiausia iš apskaitų yra pelno mokesčio apskaita. Verslininkas pats galėtų mokesčių inspekcijos tinklalapyje susivesti sąskaitas ir sutvarkyti buhalteriją. Juk įmonę galima įkurti ir elektroniniu būdu, tereikia turėti asmens tapatybės kortelę ir 70 litų.

A.Medalinskas. Bet kur gauti pradinio kapitalo veiklai?

D.Kreivys. Tikrai nereikia didelių lėšų pradėti savo verslą socialinėje srityje, kuri, pavyzdžiui, Švedijoje sukuria 7 proc. BVP. Štai jums pavyzdys: Lietuvoje vaikas baigia pamokas apie 13, 14, 15 valandą. Vyresnis gali ir pats namo troleibusu parvažiuoti, o mažesnis? Tuomet tėvai turi atsiprašyti iš darbo, važiuoti jo pasiimti ir t. t. O kituose kraštuose yra sukurtos įvairios grupės mokyklose, kur vaikas gali piešti, šokti, dainuoti. Kodėl mūsų mokyklose grupė entuziastų, tarkime, keturi neturintys darbo mokytojai, negalėtų susiburti ir po pamokų mokyti vaikų. Privačiai. Už tai tėvai mokėtų. O žmogus paskaičiuos, kas labiau apsimoka: ar lėkti į mokyklą savo darbo laiku ir vežti vaiką namo, ar jį leisti po pamokų toje pačioje mokykloje piešti, šokti ir dainuoti.

A.Medalinskas. Tai jau būtų savotiškos mikroįmonės. Bet ar Lietuvoje yra tokias įmones skatinančių įstatymų?

D.Kreivys. Netrukus turi pradėti veikti siūlymų paketas dėl mikroįmonės. Liepos pradžioje, matyt, bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas konsultantams. Ar tai būtų verslo informacijos centrai, ar asociacijos, ar pramonės prekybos rūmai, ar dar kas. Yra 6 tūkst. litų verslo pradžios paketas, kurį gautų kiekviena nauja įmonė, t. y.: darbo vieta inkubatoriuje, juridinės paslaugos ir buhalterinės paslaugos, popierius, spausdintuvas, kompiuteris ir konsultacijos. Antras aspektas - tai pačių bendruomenių ir bedarbių konsultavimas, kaip tą verslą sukurti, taip pat apie galimas nišas. Mes rengiame tokią darbinę grupę, kuri važinėtų po darbo biržas, rinktų norinčiuosius ir aiškintų jiems, kaip pradėti verslą, kaip registruoti įmonę, kur gauti lėšų. Svarbiausia, kad būtų ne tik lengva įkurti naują įmonę, bet ir kad jai būtų lengva kvėpuoti bent jau tuos pirmus kelerius metus, kol pasieks tą 1 mln. litų metinę apyvartą.

A.Medalinskas: Joms bus taikomi mažesni mokesčiai? Ar Lietuvoje tai įmanoma?

D.Kreivys. Svarbiausia, kad joms būtų taikomas nulinis pelno tarifas. Gal pereinamuoju laikotarpiu "Sodros" tarifas bus mokamas keliais etapais. Tai viena. Antra, įmonė labai lengvai įregistruojama ir labai supaprastinta buhalterinė apskaita.

A.Medalinskas. Kadaise kalbėta apie šeimos įmones, bet ši idėja užgeso.

D.Kreivys. Šeimos įmonė buvo tikrai nebloga idėja, tada siūlyta perkelti dalį pirmų metų mokesčių į vėlesnį laiką. Tai gali būti ir ne perkėlimas, o atleidimas pačioje pradžioje, bet Seime ši idėja buvo sutikta priešiškai. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, Seimo nariams pasirodė, kad yra diskriminuojamos kitos įmonės. Bet mikroversle 80 proc. yra šeimos įmonės. Buvo remiamasi argumentu, esą įmonės nukels mokesčius dvejiems metams, o paskui pradings. Todėl tas projektas buvo atmestas. Mes, kurdami mikroįmonę, bandysime grįžti prie šito modelio. Kaip minėjau, atsisakome pelno mokesčio, bet lieka darbo jėgos, "Sodros", pajamų ir kiti mokesčiai. Dėl šitų mokesčių mes turėsime šnekėti su ministerijomis, kurios yra atsakingos už valstybės biudžetą, nes Ūkio ministerija, tokių sprendimų viena negali priimti.

Kaip išvengti fiktyvių naujų darbuotojų parengimo?

A.Medalinskas. Jeigu verslininkas pasiryžta kurti naujas darbo vietas, ar egzistuoja mechanizmas, skatinantis verslininką parengti jam reikalingą specialistą, kad naujo darbuotojo, atėjusio į įmonę, nereikėtų iš naujo mokyti?

V.Zimnickas. Svarbu sutvarkyti perkvalifikavimo sistemą. Dabar labai dažnai atėjusiam į darbo biržą žmogui sakoma, kad yra tokie ir tokie kursai. Žmogus juos baigia ir yra siunčiamas įsidarbinti, bet atėjęs pas darbdavį ir klausdamas, ar gali būti priimtas į darbą, žiūri tokiomis akimis, kad, atrodo, tik ir laukia, kol pasakysi "ne". Tada prašo darbdavio parašyti raštą, kad jis yra nereikalingas, grįžta atgal į biržą ir sako: "Žinote ką? Dabar šita specializacija nereikalinga. Bet aš galiu eiti mokytis kitos profesijos." Ir taip keletą metų iš eilės, gaudamas dar valstybės išmokas ir formaliai lankydamas kvalifikacijos kursus.

D.Jankauskas. Sunkmetis atskleidė dalykų, kurių gerais laikais daug kas buvo linkęs nepastebėti. Kad ir minėti perkvalifikavimai, apmokymai. Vienu metu žmogus galėjo gauti ir nedarbo išmoką, ir stipendiją. Kai kurie taip ir gyveno. Bet nuo praeitų metų rugpjūtį priimto Užimtumo rėmimo įstatymo nemažai pataisų tokį gyvenimo būdą apribojo. Dabar ruošiamės įdiegti vadinamąją "vaučerių" sistemą. Ne teritorinės darbo biržos valdininkėlis ar kokia nors mokymų arba konsultacijų įmonėlė parenka, kur mokytis, bet pats žmogus renkasi: jei nori įgyti kvalifikaciją, darbo biržoje gauna "vaučerį", kuriame yra sąrašas įstaigų, galinčių tokią kvalifikaciją suteikti. Ir žmogus su tuo "vaučeriu", bet ne su pinigais, eina, mokosi ten, kur jis mato perspektyvą įsidarbinti. Tokį principą pirmiausia norėtume pritaikyti darbo biržoje užsiregistravusiems bedarbiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą.

A.Medalinskas. Tas "vaučeris" veiktų kaip krepšelis į vidurinę ar aukštąją mokyklą? Kuriuo lygiu jis veikia?

D.Jankauskas. Gali veikti ir universiteto lygiu.

V.Zimnickas. Mes, verslo visuomenė, kalbame, kad kvalifikaciniai apmokymai, perkvalifikavimai turi būti tiesiogiai susieti su verslo poreikiais. Žmogus turi ateiti ten, kur tikrai yra darbo ir darbdavys suinteresuotas su juo dirbti, jį perkvalifikuoti. Norime, kad Darbo biržos inspektorius mums pristatytų kuruojamą žmogų, suteiktų informacijos apie jo buvusias veiklas. Ir inspektorius už tai gautų priedus, būtų skatinamas. Bet šiandien turime tik paprastus registratorius. Ateina pas jį žmogus kartą per savaitę, pasižymi, ir tuo viskas baigiasi. Darbo birža praranda pagrindinį - įdarbinimo - principą.

A.Medalinskas. Kad tai įvyktų gal nepakanka vien administracinių pastangų. Gal reikia pakeisti teisės aktus, kad pati įmonė parengia specialistus, pasirašiusi su jais sutartį, kad po to jie 2-3 metus padirbės toje įmonėje. Ar valstybė negalėtų skatinti tokio proceso?

V.Zimnickas. Deficitinėje darbo rinkoje tokius dalykus bandėme skatinti. Žmones iš įmonės siųsdavome mokytis, kelti kvalifikacijos ir stengdavomės juos prisirišti, kad atidirbtų mums už tas investicijas.

A.Medalinskas. Bet norėtumėte ir skatinimo?

V.Zimnickas. Be abejo. Mes tai darėme, bet dabar tai reikėtų daryti solidariai.

D.Jankauskas. Vėl grįžtame prie "vaučerių" sistemos. Ne tik aukštoji mokykla ar profesinė mokykla, dabar vadinama darbo rinkos mokymo centru, bet ir pats darbdavys galėtų paruošti, apmokyti jam reikiamus specialistus, pavyzdžiui, suvirintojus ar šaltkalvius, suderinęs tai su barbo birža.

A.Medalinskas. Kas darbdaviui kompensuos mokymo išlaidas?

V.Zimnickas. O diplomą tas žmogus po parengimo įmonėje ar gali gauti?

D.Jankauskas. Reikia parengti sąrašą, kas gali ruošti tuos specialistus. Reikės įrodyti ir kad toks mokymas įvyko. Kad tai irgi nebūtų fiktyvūs dalykai.

A.Medalinskas. Darbdavys ir pats gali pamokyti. Kam reikalingas tas sąrašas? Po to vėl kils neskaidrių dalykų. Kas gali pakliūti į tą sąrašą, o kas - ne?

V.Zimnickas. Kadangi pats tokį žmogų įdarbinčiau, pats jį apmokyčiau arba nuvesčiau apmokyti ten, kur jis gaus kvalifikaciją.

D.Jankauskas. Toks variantas visiškai tinka. Ir būtų išspręstos visos problemos.

A.Medalinskas. Bet kaip veiktų piniginis mechanizmas? Kas kompensuos išlaidas darbdaviui už mokymą? Kaip pinigai ateis darbdaviui?

D.Jankauskas. Darbdavys susirinks "vaučerius" ir vėliau gaus pinigus.

V.Zimnickas. Kadangi naujas darbuotojas pridėtinės vertės nekuria ir yra nuostolingas, "vaučeris" turėtų būti kaip amortizatorius, nes iš pradžių pridėtinė vertė yra labai minimali.

D.Kreivys. O kas įvertins kompetenciją ir kvalifikaciją?

D.Jankauskas. Speciali komisija.

V.Zimnickas. Iš ko jos bus sudarytos? Vienas mano vyr. inžinierius, gamybos direktorius yra aukštesniosios elektrotechnikos mokyklos atestatinėje komisijoje. Gal panašias komisijas iš specialistų reikia suburti prie darbo biržos?

D.Kreivys. Tada su "vaučeriais" atsirastų konkurencija ir profesinio rengimo sistemoje. Tai galėtų daryti ne tik tie profesiniai mokymo centrai.

A.Medalinskas. Bet ar nebus su tais "vaučeriais" taip, kaip nutiko su savivaldybių įsipareigojimais statybininkams už atliktus darbus. Sakoma, kad krizė, todėl pinigų nėra.

D.Jankauskas. Įgyvendinant "vaučerių" sistemą reikėtų įdėti papildomai kartu su perkvalifikavimu apie 86 mln. litų. Jeigu įmonė pasako, kad turi bazę ruošti kvalifikuotus specialistus, kuriuos įvertins užsirekomendavę savo srities ekspertai, yra pasirašoma sutartis, įmonė įtraukiama į galinčiųjų mokyti sąrašą, suteikti kvalifikaciją, gauna "vaučerį", o žmogus, kuris nori įgyti būtent tą specialybę, pats pagal sąrašą renkasi darbdavį, kuris ir apmoko, ir trejiems metams darbo duoda. Natūralu, kad jis nukonkuruos kitą, siekiantį tą patį mokinį prisišaukti, nes tikslas - susirasti darbą.

A.Medalinskas. Bet ar lėšas verslininkui, kuris parengs sau specialistą, valstybė gali iš karto sumokėti? Ar bent dalį, kaip avansą?

D.Kreivys. Ne. Tai kompensacinis mechanizmas. Apmokei žmogų, patikrino tavo darbą, tada valstybė verslininkui kompensuoja.

V.Zimnickas. Verslas su tuo nesutiks. Reikia apyvartinių lėšų, kad sukurtum darbo vietą ir dar apmokytum.

D.Kreivys. Kaip buvęs darbdavys galiu pasakyti, kad paėmus žmogų iš profesinės ar aukštosios mokyklos, periodas, kol jis pradeda efektyviai dirbti, yra metai. Taigi tie nuostoliai fiksuoti. Kompensacinis mechanizmas veikia taip, kad tu paimi tuos fiksuotus nuostolius ir dar gauni kompensaciją. Manau, tai nėra blogai. Supraskite ir valstybės interesus: duodi pinigus, bet nežinia, ką gauni. Turės būti ir atestacinės komisijos, visa kita, kaip su europiniais pinigais. Bet reikia ir savų lėšų, kol padarai darbą, vėliau jos kompensuojamos. Bet apie avansą galima kalbėti. Kaip ir su europiniais pinigais, kur yra 30 proc. avansas.

V.Zimnickas. Jeigu bus avansas, tada viskas gerai. Bet ar tai realu?

B.Gruževskis. Svarbu ir kontrolė, nes dažnai suteikiama paslauga nėra kokybiška. Žmonės ateina išmokti staliaus profesijos, o pamokos vyksta 2-3 valandas. Likusį laiką nešiojamos ir kraunamos lentos. Pažiūrėkite, kokias darbo vietas žmonėms norime pasiūlyti. Sunkvežimių vairuotojai, žemesnio lygio pardavėjai, statybos. Keliasdešimt procentų nekvalifikuotų. Štai kur problema. Todėl svarbus mokymų kokybės klausimas, kad atėjus, pavyzdžiui, naujai apmokytam suvirintojui, visi matytų, jog jis gerai dirba. Nesąmonė viešieji pirkimai pagal mažiausią kainą. Reikia stiprinti bazes, investuoti į mokymo centrus, gal pusę jų uždaryti, bet kad būtų kokybiškas rezultatas.

D.Kreivys. Kontrolės mechanizmas turi būti, bet kalbame apie proceso valdymą. Žmogus įgijo kvalifikaciją, įvyko patikrinimas, ar ji yra tikrai to lygio, kurio reikia, kad atitiktų poreikius. Bet klausimas, kas tikrins? Darbdavys savęs netikrins. Turi būti kompetentinga komisija, kuri pateiktų vertinimus. Žmonės, išmanantys tą specializaciją, ir yra kvalifikuoti, kompetentingi tą dalyką vertinti. Turime turėti nepriklausomą vertintoją.

D.Jankauskas. Netrukus paleisime iš Europos socialinio fondo lėšų tokią programą, kur kvalifikacijos suteikiamos naujoms darbo vietoms. Šios pirmos kregždės jau yra Lietuvoje, tas kvalifikacijas įgis Lietuvos žmonės. Jie į konkurencinę rinką ateis nevažiuodami dirbti kur nors į Airiją ar kitur.

V.Zimnickas. Kas rengs šių profesijų specialistus?

D.Jankauskas. Aukštosios mokyklos.

D.Kreivys. Tai susiję su investicijų pritraukimu į Lietuvą. Sakykime, "Barclays" atveju mūsų universitetai apsiėmė rengti specialistus. Turime dar keletą tokio kalibro kaip "Barclays" atvejų. Bet ar sugebėsime parengti specialistus, kuriems neužtenka bendro profilio išsilavinimo? Turi būti žinių bagažas, specialiosios programos. Kurdami ekonominę strategiją siekiame, kad 2015-aisiais Lietuva taptų Baltijos šiaurės regiono paslaugų centru, ir siūlome verslui paslaugas. Kompanijos, kurios čia nori kurti integruotus paslaugų centrus, reikalauja daugiau kompetencijų, o tos kompetencijos turi būti gana specializuotos.

A.Medalinskas. Ar visų tų gražių idėjų neištiks toks pats liūdnas likimas, kaip ir šeimos įmonės?

D.Jankauskas. Yra posakis, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Sunkmetis leidžia padaryti daug tokių sprendimų, kurių gerais laikais niekas nebūtų ryžęsis priimti. Dabar pats gyvenimas verčia. Lankstesnis Europos lėšų panaudojimas, administracinių naštų mažinimas ir svarbiausia - kontrolė, kuriai yra didžiulis poreikis. Šiomis idėjomis tikiu, todėl sieksiu, kad jos būtų įgyvendintos. Jeigu netikėčiau tuo, ką darau, - nedaryčiau.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"