TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dirbantiems Norvegijoje – norvegiškų mokesčių pinklės

2015 02 09 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Norvegijoje dirbantys lietuviai turėtų būti atsargūs. Darbo užmokestį kaip dienpinigius gaunantys mūsų šalies piliečiai gali sulaukti netikėto Norvegijos mokesčių administratoriaus pareikalavimo sumokėti mokesčius, kurie gali nurėžti nemažą dalį nuo gauto atlyginimo.

„Norime perspėti visus, kurie sudarę sutartis su lietuviškomis įmonėmis dirba Norvegijoje gaudami dienpinigius ir komandiruotės išlaidų apmokėjimus“, - sako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ seniūnas, advokatas Arūnas Žlioba.

Pasak jo, darbuotojams, dirbantiems tokiose įmonėse, reikia atkreipti dėmesį į tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“, kurioje įtvirtinta 183 dienų taisyklė.

Teks sumokėti mokesčius Norvegijai

Taisyklės pagrindinė mintis – Lietuvos Respublikos pilietis, ištisai ar su pertraukomis išbūnantis Norvegijos Karalystėje daugiau nei 183 dienas per dvylikos mėnesių laikotarpį (prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais), bus laikomas dirbančiu Norvegijos Karalystėje, nepriklausomai nuo to, kad įmonės vadovo įsakymuose, darbo sutartyje, kituose dokumentuose bus įforminta komandiruotė.

Tokiam darbuotojui teks susimokėti visus darbuotojo Norvegijos Karalystėje mokėtinus mokesčius. Pažymėtina, kad ir Vyriausybės nutarimo „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte nurodyta, jog komandiruote nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis.

Situacija – gerai žinoma Lietuvos teisininkams

Šiuo metu Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjama darbo byla, kurioje advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis atstovauja Norvegijos Karalystėje dirbusį darbuotoją.

„Bylos fabula, deja, įprasta ir žinoma Lietuvos žmonėms, ieškantiems geriau apmokamo darbo kitose šalyse. Lietuvos pilietis sudarė darbo sutartį su Plungėje registruota įmone, kurios nuo 2007 iki 2011 metų buvo nuolat siunčiamas į komandiruotes Norvegijos Karalystėje“, - pasakoja advokatė Julija Viktorija Flis.

2014 m. pavasarį šis žmogus gavo iš Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus keletą raštų, kuriuose buvo nurodyta, kad po Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus atlikto įmonės algalapių audito darbuotojo gauti dienpinigiai bus apmokestinti. Tokiu būdu pagal Norvegijos Karalystės mokestinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, šis darbuotojas privalėjo sumokėti į Norvegijos Karalystės biudžetą už 2008–2009 metus 49 253 NOK dydžio mokesčius.

Oficialus atlyginimas – vos 1000 Lt

Analizuojant darbo sutartį paaiškėjo, kad darbuotojui buvo nustatytas 1000 Lt dydžio darbo užmokestis. Kitą „atlyginimo“ dalį sudarė dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų apmokėjimas. Kadangi Lietuvos Respublikoje dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos nėra apmokestinamos (o tai padeda darbdaviui „sutaupyti“ nemažas pinigų sumas), tam tikra dalis Lietuvoje registruotų įmonių, įdarbinančių darbuotojus Norvegijos Karalystėje, yra pasirinkusios šį „darbo užmokesčio“ modelį.

„Norėtume atkreipti darbuotojų dėmesį į tai, kad aukščiau nurodytas modelis nėra saugus darbuotojui, nes darbuotojas gali susilaukti Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus raginimo susimokėti mokesčius, kadangi pagal Norvegijos Karalystės teisės aktus pareiga sumokėti mokesčius tenka ir darbuotojui, ir darbdaviui. Pažymime, kad delspinigiai už nesumokėtus mokesčius yra pakankamai dideli“, - sako advokatė Julija Viktorija Flis.

Nukenčia ir išeitinės kompensacijos

Anot jos, kita galima problema pasirinkus darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą per dienpinigius ir išlaidas, susijusiais su komandiruotėmis, - vidutinio darbo užmokesčio dydis, svarbus išmokant išeitinę kompensaciją, mokant už prastovą, ar pateikiant teismui reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ar už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintame „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šį nutarimą dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kai darbas atliekamas kelionėje, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos.

Todėl galima situacija, kad darbuotojui, dirbusiam užsienyje, vidutinis darbo užmokestis gali būti arti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nors de facto darbuotojas gavo „į rankas“ penkis ar net daugiau tūkstančių litų.

„Siūlytume tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, siejantiems savo veiklą su Norvegijos Karalyste, peržiūrėti savo darbo sutarties sąlygas, kad, viena vertus, sutartys atspindėtų tikrąją darbuotojo valią ir kuo maksimaliau apsaugotų darbuotojo turtinius interesus, kita vertus, kad darbdaviams jų organizuota veikla netaptų savotišku Damoklo kardu, grasinančiu įmonei dideliais nemalonumais“, - sako advokatė Julija Viktorija Flis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"