TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dirbantys kaliniai apie pensiją nesusimąsto

2014 07 10 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jei įkalinimo įstaigose dirbantys kaliniai kauptų lėšas senatvės pensijai, o valdžia skirtų daugiau dėmesio išėjusiųjų į laisvę įdarbinimui, visuomenė taptų saugesnė. Tuo įsitikinusi Lietuvos kalinių globos draugijos (LKGD) Socialinės priežiūros centro vadovė Milda Bliumenzonienė.

„Viskas gražiai atrodo tik popieriuje - įstatymuose ir kituose dokumentuose. Tačiau reali situacija, su kuria susiduria grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, tikrai yra ydinga“, - pažymėjo M. Bliumenzonienė, nuo 1991-ųjų aktyviai dalyvaujanti LKGD Socialinės priežiūros centro veikloje.

Ji prisipažino, kad iš arčiau stebint vadinamąją bausmių vykdymo sistemą jai iš nevilties dažnai suskausta širdį.

LKGD Socialinės priežiūros centro vadovė stebėjosi, kad įkalinimo įstaigose dirbantys kaliniai nemoka mokesčių "Sodrai" ir nekaupia lėšų senatvės pensijai. Jos teigimu, tai išspręsti nebūtų sudėtinga, nes dabar nuteistieji už savo darbą gauna oficialų atlygį, nuo kurio sumoka tik pajamų mokestį.

„Nemažai kalinių dirba ir tikrai yra nagingi“, - sakė pašnekovė.

Pašalpų skyrimas - nelogiškas

Kaip LŽ pasakojo M.Bliumenzonienė, iš įkalinimo vietos grįžę asmenys pirmiausia sulaukia vienkartinės 60 litų paramos. Jei datos susiklosto palankiai, teistasis netrukus gauna ir kasmėnesinę pašalpą. Na, o jei iš kalėjimo jis grįžta „ne laiku“, kitos finansinės injekcijos iš valstybės sulaukia tik po dviejų mėnesių. Tuomet paramos gavėjui išmokama dviguba suma iškart.

M. Bliumenzonienė atkreipė dėmesį į tai, kad grįžę iš kalėjimų asmenys paprastai neturi kito pragyvenimo šaltinio, artimieji jų nelaukia, tad reikia ieškotis nakvynės vietos. Išgyventi už 60 litų kelis mėnesius net labai taupiam asmeniui vargu ar pavyktų. „Nors vyrai gali gauti nemokamą prieglobstį nakvynės namuose ir valgį specializuotose valgyklose, jie turi ir kitokių poreikių - paskambinti, važiuoti viešuoju transportu, įsigyti higienos reikmenų, nueiti į interneto kavinę paieškoti darbo skelbimų. Už visa tai reikia mokėti“, - pabrėžė LKGD Socialinės priežiūros centro vadovė.

Anot jos, vėliau susiduriama su kita problema. Išgyvenę kelis mėnesius ir pagaliau gavę pašalpą remiamieji atsipalaiduoja, neretai įninka svaigintis. Per kelis mėnesius jie įpranta nebedirbti ir gauti pinigų "tiesiog taip". „Būtų logiškiau, jei tik išėjusieji iš įkalinimo vietos gautų reikšmingesnę paramą, kuri vėliau, nesusiradus darbo, imtų mažėti“, - galimą situacijos sprendimą įvardijo pašnekovė.

Moteris pažymėjo, kad programas, kuriomis buvę kaliniai mėginami sugrąžinti į visuomenę, taip pat reikėtų tobulinti. Baigiantieji atlikti bausmę gyvenimui laisvėje rengiami tris mėnesius iki grįžimo namo. Tačiau to, M. Bliumenzonienės teigimu, yra per mažai. „Bausmių vykdymo sistema menkai reformuojama. Daugelį dalykų reikėtų tobulinti iš esmės“, - sakė M. Bliumenzonienė.

Patys sprendžia, kur leisti pinigus

Kalėjimų departamento atstovas Gediminas Dubonikas teigė, kad kovo pabaigoje ūkio darbus ir gamyboje dirbo apie 30 proc. bausmę atliekančių nuteistųjų: 17,5 proc. dirbo valstybės įmonėje ir 12,5 proc. - ūkio darbus. Individualia veikla užsiima apie 3,6 procento. Valstybės įmonė „Mūsų amatai“ turi padalinį (Rinkodaros skyrių), kuris rūpinasi darbų kaliniams užsakymų paieška.

Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Vis dėlto, pasak Kalėjimų departamento atstovo, situacija rinkoje tokia, kad galima įdarbinti tik apie 30 proc. nuteistųjų. Anot jo, atlyginimai jiems mokami pagal Vyriausybės patvirtintą darbo apmokėjimo tvarką, o kiekvienas turi depozitines sąskaitas, į kurias pervedamas atlyginimas. Nuteistieji privalomai draudžiami tik nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos, o socialiniu draudimu jie gali draustis tik patys, jei to pageidauja.

Labai svarbu, G. Duboniko nuomone, kad nuteistieji būtų rengiami grįžti į visuomenę kuo anksčiau, kad atlikdamas bausmę, nuteistasis neprarastų darbo, specialybės ir bendravimo įgūdžių, įprastų savo gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl vykdomos socialinės reabilitacijos programos, konsultuoja įvairūs specialistai (medikai, psichologai ir t. t.). Kalintiems nuteistiesiems taikomos trys bazinės programos: adaptacijos, pataisos (korekcijos) ir parengimo integracijai į visuomenę. Išeiti į laisvę intensyviai rengiama likus 3 mėnesiams iki paleidimo.

Gegužės pabaigos duomenimis, iš daugiau nei 9 tūkst. nuteistųjų ir suimtųjų 386 buvo moterys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"