TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Direktorių kaltina ne tik teisėsauga

2012 10 13 12:22
Apie KDC veiklą nieko negalėjo sužinoti net Sveikatos apsaugos ministerija. /Aliaus Koroliovo nuotrauka  

Kol teisėsaugininkai toliau tiria sunkių įtarimų slegiamo Kraujo donorystės centro (KDC) veiklą, buvę šios įstaigos darbuotojai viešai kalba apie savo skaudulius ir kaltina centro direktorių sudarius jiems kone baudžiavą primenančias sąlygas. 

Įstaiga, turinti vykdyti kilnią ir svarbią misiją - tiekti donorų kraują sunkiai sergantiems žmonėms, - bene labiausiai išgarsėjo, kai šių metų žiemą joje apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Tuomet KDC vadovui Artūrui Jonui Venslauskui buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir vertimusi neteisėta ūkine, komercine veikla. 

Ėmus aiškėti dviprasmiškoms istorijoms, kad, kaip įtariama, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir neturint reikiamų leidimų parduoti kraujo plazmą, 2007-2009 metais buvo organizuotas neteisėtas šviežiai šaldytos kraujo plazmos (surinktos iš donorų) išvežimas iš Lietuvos į Austriją, žinių apie A.J.Venslauską pasipylė kaip iš gausybės rago. Pats direktorius įtarimus neigė vadindamas juos nesąmone.

Tačiau šių metų rugsėjo 25 dieną STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą, pareiškė įtarimus ir juridiniam asmeniui - KDC. Siekiant užtikrinti galbūt nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, priimtas nutarimas laikinai apriboti centro nuosavybės teises už 7 mln. litų. Galbūt šie veiksmai ir padrąsino KDC dirbusius asmenis prabilti apie tai, ką jie patyrė.

KDC reikalais yra susidomėję teisėsaugininkai. /LŽ archyvo nuotrauka

Liepė veržtis diržus

Ne vienus metus KDC dirbęs Paulius Urba tikino, kad tuo metu, kai kraujo plazma buvo vežama į užsienį, įstaiga vertėsi neblogai. Esą už donorų paaukotą arba nebrangiai pirktą bei tinkamai apdorotą kraują centras, parduodamas jį užsienio medicinos įstaigoms, gaudavo nemenką atlygį. Nors darbuotojų atlyginimai nebuvo dideli (vidutiniškai apie 1500 litų atskaičius mokesčius), jie buvo mokami laiku. 

"Pirmųjų signalų apie blogėjančią padėtį būta jau 2009 metais. Tada ėmė vėluoti atlyginimai. Po kurio laiko įmonė išsprendė savo problemas, ir vėl viskas klostėsi tarsi gerai", - pasakojo P.Urba. Anot jo, kol algos buvo mokamos laiku, niekas dėl to, ką tekdavo daryti papildomai, neprieštaraudavo. Pavyzdžiui, įstaigoje ilgą laiką dirbo rūbininkas. Jis saugodavo atėjusių donorų drabužius. Tačiau iš darbo išėjus kolegai, jį pavaduoti teko kitiems darbuotojams. Iš pradžių manyta, jog tai - laikinas reiškinys. Tačiau matydamas, kad pavaldiniai susitvarko ir dėl neįprastų jiems pareigų neprieštarauja, direktorius A.J.Venslauskas, pasak P.Urbos, nusprendė naujo rūbininko nebesamdyti. Ūkvedys, kaip pasakojo, nešdavęs tyrimus į laboratoriją, dirbęs santechniku ir elektriku, tvarkęs aplinką.

"Įvairias pareigas atlikome visi. Ir niekas tam neprieštaraudavo. Ypač po to, kai 2010 metais direktorius pasakė, kad teks veržtis diržus, nes gyvensime tik iš kraujo, o plazmos į užsienį nebevešime", - tikino P.Urba.

Apmokėjo keistas sąskaitas

A.J.Venslausko buvusio vairuotojo Mindaugo Banio teigimu, taupė ne visi. Direktorius, pasak darbuotojų, iš įstaigos lėšų gyveno plačiai - važiuodavo poilsiauti, žvejoti. KDC, LŽ duomenimis, net mokėdavo už A.J.Venslausko drabužių valymą valyklose. Centras apmokėdavo ir sąskaitas, išrašomas už vandens filtrus ir granules, skirtas krosnims, nors nei krosnių, nei filtrų įstaigoje nėra. 

KDC darbuotojai ne kartą bandė kalbėti su viršininku dėl atlyginimų. Tačiau šis tvirtino mokėsiąs tada, kai bus pinigų. P.Urba ir M.Banys pabrėžė, kad kolegos žinojo, kokia A.J.Venslausko pozicija: tie, kurie išeis iš darbo, uždirbtus pinigus gaus paskutiniai arba apskritai negaus.

"Viskas turi ribas. Galima mėnesį pakentėti vėluojant atlyginimui, bet ką daryti, jei pinigų negauni pusmetį?" - klausė buvę darbuotojai. Jie prisiminė, kad A.J.Venslauskas tarsi rengdavo konkursus, kam išmokėti atlyginimą. Tai esą priklausydavo nuo direktoriaus nuotaikos ir darbuotojų elgesio. Vieni gaudavo kelis šimtus litų, kiti - nė lito. Norėdami, kad būtų išmokėta nors nedidelė suma atlyginimo, darbuotojai direktoriui esą turėdavo rašyti prašymą ir paaiškinti, kam ketina pinigus išleisti. Jei motyvas būdavo nepakankamas, pasak LŽ pašnekovų, prašytojas pinigų taip ir negaudavo.

P.Urba ir M.Banys bandė atgauti atlyginimus gražiuoju. Tačiau, anot jų, išeinantieji iš darbo viršininką labai užrūstino. Nebeturėdami kitos išeities, kauniečiai buvo priversti ieškoti teisinės pagalbos ir kreiptis į teismą.

KDC direktorius A.J.Venslauskas - labai užsiėmęs žmogus. /Kraujocentras.lt nuotrauka   

Vilkina laiką

Teismai P.Urbai ir M.Baniui priteisė maždaug po 13 tūkst. litų. Buvusi darbovietė jiems turėtų išmokėti ne tik atlyginimus, bet ir tam tikrą sumą už kiekvieną pradelstą nemokėjimo dieną. KDC atstovaujantys advokatai teismų sprendimus vis skundžia ir taip neva vilkina laiką. 

Buvusiems darbuotojams tokia pozicija sunkiai suvokiama. Anot jų, jei įstaiga pralaimės bylą paskutinės instancijos teisme, jai teks sumokėti dar daugiau, nei buvo priteista anksčiau. "Kiekviena diena centrui kainuoja. Direktorius už advokatų paslaugas jau išleido daugiau, nei mums turėtų sumokėti. Tai - visiškai nelogiška", - sakė buvę KDC darbuotojai.

Jiems peršasi išvada, esą A.J.Venslauskas sąmoningai leidžia centro lėšas ir taip ruošia įstaigą bankrotui. "Jei įstaiga bankrutuos, atlyginimus atgausime neaišku kada, o nukentėjusiųjų bus gerokai daugiau", - svarstė P.Urba.

Teismuose buvusiems centro darbuotojams atstovaujantis teisininkas Julius Čiegis tikino, esą A.J.Venslauskas į darbo sutartis buvo neteisėtai įrašęs grasinimą atleisti iš darbo ir sumažinti atlyginimą 20 procentų. "Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Todėl tokie KDC vadovo veiksmai vertintini kaip akivaizdus spaudimas darbuotojams, siekiant gauti jų sutikimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo", - sakė jis.

J.Čiegį nustebino ir tai, kad KDC atstovai teismuose ginčija neturtinę žalą, kuri nesiekia 1 tūkst. litų kiekvienam darbuotojui, bet neprieštarauja dėl sumos, kurią numatyta mokėti už kiekvieną uždelstą dieną. "Kol vyks bylos nagrinėjimas, įstaigai teks darbuotojams sumokėti gerokai didesnę sumą už delsimą nei priteistoji neturtinė žala. Ar tai tinkamas sprendimas?" - klausė teisininkas. Anot jo, KDC atstovų laikysena neparemta ekonominio naudingumo principais ir galbūt tėra siekis vilkinti procesą.

Negali kištis

Sveikatos apsaugos ministerijoje LŽ pasakojo, kad KDC akcininkai buvo valstybė ir A.J.Venslauskas. Pernai spalį valstybės akcijos buvo perduotos Turto fondui ir šiuo metu yra parduodamos. 

Valstybė, būdama mažoji akcininkė, apie tai, kas vyko KDC, nesugebėdavo nieko sužinoti. Todėl buvo kreiptasi į teismą dėl mažojo akcininko teisių apribojimo. Byla laimėta tik šių metų gegužę, bet akcijas aukcionui perdavusiai valstybei šis laimėjimas nebebuvo aktualus.

KDC darbuotojai pagalbos į SAM kreipėsi ne sykį. Tačiau informacija nuo SAM buvo slepiama. Būtent dėl to teisybės imta ieškoti teismuose, ir inicijuotos įstatymo pataisos, numatančios, kad donorystės reikalais nuo Naujųjų metų negalės užsiimti privačios bendrovės.

Labai užsiėmęs žmogus

LŽ žurnalistė daug kartų bandė susisiekti su A.J.Venslausku. KDC direktorius neatsiliepdavo nei mobiliuoju, nei fiksuotojo ryšio telefonu. Ragelį pakeldavusi darbuotoja kaskart pranešdavo, kad direktoriaus nėra arba kad jo kabinete lankosi svečiai. Kartą iš įstaigos paskambino gydytojas, kuris sakėsi įgaliotas direktoriaus atsakyti į klausimus. Bet sužinojęs, jog norima pasikalbėti su pačiu A.J.Venslausku, patikino "linkėjimus direktoriui perduosiąs". 

Po daugiau nei mėnesį trukusių bandymų susisiekti su A.J.Venslausku LŽ žurnalistė parašė jam SMS ir informavo, kad straipsnis pasirodys be jo komentaro. KDC direktorius atsakė galįs priimti žurnalistę tik lapkričio 26-ąją. Sužinojęs, jog pusantro mėnesio susitikimo nebus laukiama, A.J.Venslauskas pareiškė, kad jo komentarai vis tiek veikiausiai nepatektų į straipsnį. Sulaukęs patikinimo, kad jo komentarai svarbūs, A.J.Venslauskas pažadėjo rasti laiko savo perpildytoje dienotvarkėje ir paskambinti. Tačiau taip ir nepaskambino.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"