TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Diskeliuose - Lietuvą žeminantis filmas

2006 04 25 0:00
Kadras iš propagandinio Lietuvą juodinančio filmo "Made in Lithuania"

SSRS ir Stalino laikų simbolikos prifarširuotame filme skamba tokie teiginiai: lietuviai, o ne rusų čekistai trėmė žmones; valstybę valdo buvę sovietinės Lietuvos lyderiai ir galbūt net bus įvesta komendanto valanda. Kas ir kodėl sukūrė šį filmą?

Nors filmo pradžioje raudonomis raidėmis per visą ekraną skelbiama: "MADE IN LITHUANIA", "Lietuvos žinių" kalbinti ekspertai abejoja, kad tokį filmą galėjo sukurti Lietuvoje gyvenantys ir ją savo tėvyne laikantys asmenys.

Įgarsintas rusiškai

Kompaktinį diską su įrašytu filmu į "Lietuvos žinių" redakciją atnešė du rusiškai kalbantys vyrai. Vėliau paaiškėjo, kad vienas jų - buvusio tremtinio sūnus Jaras Valiukėnas. Jis titruose pristatomas kaip filmo kūrėjas. Jis autorystės nesigynė, tvirtino mylįs Lietuvą, laikąs ją tėvyne. "Mane tėvelis išauklėjo lietuvybės dvasia", - rusų kalba aiškino Valiukėnas. Lietuvoje jis gyvena jau kelerius metus.

Rusiškai įgarsintas filmas skelbė, kad čia "liudijimai žmonių, susidūrusių su apgaule ir Lietuvos valdžios žiaurumu".

Herojai pasakoja, kad grįžę į Lietuvą tremtiniai ir jų artimieji pasijuto įkaitais, jautėsi valdžios atstovų žeminami. Išraiškingas diktorės balsas dėsto: "Likimo ironija, o gal tiesiog atsitiktinumas, kad grįžusieji buvo apgyvendinti vos už kelių dešimčių metrų nuo tos vietos, iš kur pajudėjo pirmieji represuotų Lietuvos piliečių etapai". Matyt, turimas omenyje faktas, kad grįžusius tremtinius Lietuva įkurdino laikinojo apgyvendinimo punkte Naujojoje Vilnioje netoli geležinkelio.

"Grįžkit - mes jūsų neužmiršome", - skelbė per visą ekraną parodytas prieš keliolika metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išleistos knygutės viršelis. Tačiau filmo herojai leido sau tvirtinti grįžę ir radę "stalininę", "komunistinę" Lietuvą.

Butą lygino su "urvu"

Šviesiaplaukė jauna moteris sklandžiai pasakojo, kad Lietuva su ja pasielgė kaip pamotė.

"Kiekvienas Lietuvos pilietis galėjo privatizuoti savo būstą, mums tokia galimybė nebuvo suteikta, - kalbėjo moteris. - Aš atvažiavau į Lietuvą prieš 6,5 metų su sąlyga, kad per 2 metus man bus skirtas butas ir galėsiu jį privatizuoti. Delegacijos iš Lietuvos aplankė daugelį buvusios SSSR regionų ir agituodavo grįžti tremtinius į savo istorinę tėvynę... Aš atvažiavau, iš karto pamilau šią šalį... Bet netrukus susidūriau su apgaule, žiauriu nusivylimu. Žadėtojo buto laukėme 3,5 metų, gyvenome laikinojo gyvenimo punkte... Daugelis žmonių gyveno po 2-3 šeimas bute. Per tą laiką liovėsi galioti privatizacijos įstatymas... Dabar aš ir mano vaikas likome be nuosavo stogo virš galvos".

Tikisi komendanto valandos

"Ar Jums tai neprimena represijų laikų?! Gal mums iš viso netrukus įves komendanto valandą? - kalbėjo šviesiaplaukė, prisistačiusi kaip žinomo rezistento anūkė. - Mano senelis Antanas Pyragas, gindamas Lietuvos laisvę, žuvo "miško brolių" būryje. Jis negalėjo įsivaizduoti, kad laisvoje Lietuvoje jo anūkai bus pažeminti, palikti be teisių ir laisvių. Vakar šventėme puikią šventę - tėvynės Nepriklausomybės dieną. Gaila, kad mes šioje šalyje nesijaučiame nepriklausomi".

Tokį Pyrago anūkės nepasitenkinimą sukėlė seniūnijos darbuotojų vizitas. Pasirodo, vieną rytą 7.30 val. į filmo herojės butą ryto į "atėjo nepažįstami žmonės atseit iš seniūnijos ir pareikalavo parodyti dokumentus".

Abejoja rankų švarumu

Patį filmo autorių labai primenantis vyriškis iš ekrano "reikalauja", kad Lietuvos valdžia jam įrodytų nekankinusi ir netrėmusi jo tėvų. "Lietuvos valdininkai kalba, kad aš turiu įrodyti, jog mano šeima negalėjo grįžti į Lietuvą iki 1959 metų... Tačiau dabartinės valdžios noriu paklausti aš: "O ar ji gali man įrodyti, kad nė vienas jos atstovų ir jų protėvių nekalti dėl mano močiutės mirties Krasnojarsko tremtyje? Arba dėl senelio mirties, kuris Lietuvą lankė nuo 1959-ųjų ir po dešimties metų mirė nuo infarkto? Ar gali įrodyti, kad niekas iš dabartinės valdžios nekaltas, kad mano šeimos nariai patyrė sovietų konclagerių pragarą?"

Filmo autorių primenantis filmo herojus pažėrė ne tik retorikos. Jis ėmė kaltinti lietuvius.

Pasak maždaug 40 metų herojaus, "viskas kartojasi su tarybinių represijų tikslumu".

"Tie patys pasų tikrinimai... Mano tėvo anūkas, o mano sūnus, priverstas trečius metus nelegaliai gyventi pas savo tėvus, tai yra pas mus, nes nėra valdininkų leidimo jį priregistruoti... Viskas kaip buvo, taip ir liko... " Šiuos žodžius vainikavo "Pink Floyd" daina ir vaizdo klipas su žygiuojančiais esesininkais, tremtiniais ir žmones traiškančia mėsmale. Represijų nuotaiką žiūrovui turėjo sustiprinti ekrane pasirodžiusios išdarkytų lavonų nuotraukos.

Čia pat ekrane pasirodo Jaro Valiukėno tėvas Jonas Valiukėnas ir sušmėžuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotas pažymėjimas: "Pripažintas nukentėjusiuoju nuo okupacijų asmeniu".

Lietuvė bijojo Lietuvos

"Aš dėkoju Vytautui Landsbergiui ir visiems, padėjusiems grįžti į tėvynę", - pasakojo senyvo amžiaus, inteligentiškos išvaizdos herojė. Ir tuoj leido suprasti, kaip ilgai ji bijojusi savo tėvynės ir tėvynainių.

Buvusi tremtinė, kurios nei vardas, nei pavardė filme neskelbiami, papasakojo, kad pirmąkart į Lietuvą mėgino grįžti 1958-aisiais. "Su mama atvykome į Lietuvą ir ką čia radome? Mūsų visi bijojo... Tik naktimis įsileisdavo į namus arbatos išgerti... Net giminės pasakė važiuoti atgal į Sibirą, nes, atseit, ir juos ištrems dėl mūsų... Grįžom atgal ir daugiau į tėvynę grįžti bijojome... Dabar dėl sūnaus ryžausi".

Tačiau grįžusi senutė piktinasi. "Laikiname punkte pragyvenome 7 metus; 3 kartus buvome perkelti iš buto į butą... Tik 2005 rudenį sūnus gavo butą Karaliaučiaus gatvėje... Bet 2006 metais atvažiavo dvi ponios iš seniūnijos ir vėl patyriau pažeminimą. Tarpusavyje jos kalbėjo, kad sūnus turbūt uždarbiauja, o motinai nuomoja butą. Ir įsakė sūnui tuoj pat grįžti ir jiems pasirodyti vėliausiai rytojaus rytą... Ir dar pasakė, kad motina negali su juo gyventi - tik svečiuotis. O man apie 70 metų, aukštas kraujospūdis, nejau negaliu pas sūnų pagyventi? Tai - baisus žmogaus teisių pažeidimas! Kodėl turime būti žeminami?"

Vienas vyrukas gyrėsi, kad jo senelis buvo apdovanotas Gedimino ordinu, kovojo už Lietuvą. O jis, anūkas, jaučiasi tapęs valdžios įkaitu.

VSD žinojo

Apie 40 minučių trunkantis filmas baigiamas žinia, kad netrukus pasirodys ir antroji filmo dalis. Jį ketinama išversti į anglų kalbą ir išplatinti internete.

Redakcijoje dar kartą susitikę su Valiukėnu sužinojome, kad jis buvęs prieštaringai vertinamo Kavkazcenter portalo korespondentas. Valiukėnas neigė šių eilučių autorės prielaidą, kad jis Lietuvos nekenčia ir savo filmu galbūt siekė sukurstyti tautinę nesantaiką. Valiukėno tvirtinimu, Lietuva privalanti tremtiniams įvykdyti ką žadėjusi - suteikti privačius butus.

"Lietuvos žinios" teiravosi Valstybės saugumo departamento, ar šiam žinoma, kad platinamas toks filmas. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas paslaptingai atsakė, kad "apie tokį filmą VSD žinojo", tačiau kategoriškai atsisakė jį komentuoti.

Tremtinių teisės nepažeidžiamos

LŽ surinkta informacija rodo, kad tremtinių teisės nėra pažeidžiamos.

Politiniai kaliniai ir tremtiniai gaudavo privatizavimo čekius, jie galėjo privatizuoti butus pagal tuometinį butų privatizavimo įstatymą. Jiems Lietuva mokėdavo tremtinių pensijas pagal 1990 metų įstatymą "Dėl asmenų, nukentėjusių nuo okupacinių režimų". Vėliau įstatymas keletą kartų keitėsi (1997 m., 2000 m.). Tačiau nė viena iš šio įstatymo redakcijų nesusiaurino nukentėjusiųjų nuo okupacinių režimų asmenų teisių. Nukentėjusiaisiais buvo pripažinti ir beglobiai tremtinių vaikai, likę Lietuvoje, o tremties laikas skaičiuojamas visą draudimo grįžti į Lietuvą laikotarpį.

Iki 1997 m. žmonės, pretendavę gauti tremtinio (ar kitokio nukentėjusiojo nuo okupacinių režimų) statusą, turėjo kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, Aukščiausiąjį Teismą ar Generalinę prokuratūrą, kad gautų reabilitacinį pažymėjimą. Tokia tvarka buvo reikalinga tam, kad tremtinio statuso negautų Lietuvos gyventojų genocidą, nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui ar kitus karo nusikaltimus vykdę asmenys, Komunistų partijos vadovaujantieji darbuotojai.

1997 m. pakeitus įstatymą, tremtinio statusą turi teisę suteikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Visų šių institucijų išduoti pažymėjimai, suteikiantys asmeniui nukentėjusiojo nuo okupacinių režimų asmens statusą, yra lygiareikšmiai.

Pragerdavo ir piktnaudžiaudavo

Pasaulio bankas buvo suteikęs Vyriausybei lengvatinį kreditą tremtinių butams pirkti. 2002 m. Vyriausybės nutarimu "Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002-2007 metų programos ir gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams" tremtinių šeimoms leista butus nuomotis.

Jeigu nebūdavo galimybės išsinuomoti butą, tremtiniai buvo apgyvendinami laikino apgyvendinimo punkte Naujojoje Vilnioje, Linksmoji 129. Tremtiniams šiame name skirta 60 butų, valstybė kompensuoja pusę visų komunalinių mokesčių.

Anksčiau savivaldybės, kurios leisdavo išsipirkti tremtiniams butus, ne visada laikydavosi įstatymų, todėl butus privatizavo ir asmenys, neturintys tremtinio statuso. Nemažai jų išsipirktus butus vėliau pragėrė arba pardavė ir grįžo atgal į Rusiją. Pagal dabartinius įstatymus tremtiniams nustatyta butų nuomos kaina yra simbolinė. Tvirtinama, kad tai nepatinka būtent tiems tremtinių šeimų nariams, kurie tikisi tuos butus parduoti ir grįžti į Rusiją.

Minėtame filme suteiktą butą su "urvu" lyginanti ir privataus nekilnojamojo turto pageidaujanti kovotojo už laisvę anūkė vargu ar turi tremtinės statusą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"