Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Diskusija apie ilgesnius mokslo metus – švilpaujant protestuojantiems moksleiviams

 
2017 04 10 15:26
Protestuoti prieš ilgesnius mokslo metus prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinko didelis būrys moksleivių. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) buvo surengta vieša diskusija-protesto akcija „Ar ilgiau yra geriau?“ Čia susirinkęs prieš ilgesnius mokslo metus nusiteikęs jaunimas, prisinešęs švilpukų, švilpavo. O protesto organizatoriai bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susirėmė žodinėje dvikovoje dėl ugdymo proceso keitimo ir mokslo metų ilginimo.

Į viešą diskusiją-protesto akcija prieš mokslo metų ilginimą „Ar ilgiau yra geriau?“ prie ŠMM pakvietė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“. Švietimo bendruomenę remia ir protesto akciją prieš mokslo metų ilginimą palaikė Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija ir Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga.

Ne nuo to pradeda

Vienas iš protesto akcijos organizatorių LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas LŽ teigė, kad švietimo ir mokslo ministerijos argumentai, jog mokslo metų ilginimas, tai yra pamokų skaičiaus didinimas kaip nors gerintų ugdymo kokybę, neįtikino. Todėl nusprendė prieš tai protestuoti. „Manome priešingai – turėtų būti kalbama, kaip gerinti esamų pamokų lankomumą, – sakė jis. – Mokslo metai Lietuvoje kalendoriškai nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Esmė yra ugdymo turinio trukmė ir išdėstymas. O ministerija šiuo metu dėl to nediskutuoja, mūsų į konsultacijas nekviečia, dėl turinio nėra susitarta. Todėl kalbėti apie ilginimą, kai nėra susitarta dėl turinio – beprasmiška.“

A. Navicko nuomone, pirma būtina susitarti dėl turinio, tarkime, ką veikti birželio mėnesį – ar stiprinti kultūrinę, pažintinę, edukacinę veiklą, ar tik didinti pamokų skaičių, kuris formaliai nieko nelemtų. Tad pirmiausia turėtų būti keičiamas ugdymo turinys.

„Esu Rokas ir einu pašvilpauti“, – LŽ sakė vienas iš protestuojančių moksleivių, nepatenkintų tuo, kad norima ilginti mokslo metus. Į akciją susirinkusi jaunuolių minia iš tiesų švilpavo, moksleiviai buvo atsinešę daug švilpukų.

Pasidalijo nuomonėmis ir dovanomis

Susitikti su mokytojais, mokiniais ir tėvais iš visos Lietuvos bei padiskutuoti apie priemones, kurios iš tiesų galėtų pagerinti mūsų šalies švietimo kokybę, pakviesta bei atėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Gražiai čiulba pavasariniai paukščiai. Tai tikriausiai reiškia, kad mes daug ką turime vieni kitiems pasakyti, – pokalbį su švilpaujančiais jaunais protestuotojais pradėjo ministrė. – Tikriausiai visiems mums neramu, dėl to, kas vyksta mokykloje. Visi norime, kad mokykla būtų ta vieta, kurioje mokytis ir mokyti. Bet patarlė sako, kad mokslo šaknys – karčios, o vaisiai – saldūs. Investuodami į save, į žinias kuriame savo sėkmingą ateitį. Tikriausiai turime suprasti, kad mokydamiesi trumpiau, mažiau, pasiekti tikslų nėra taip lengva.“

J. Petrauskienė klausė, kokį pažymį susirinkusieji į akciją parašytų Lietuvos mokyklai. Pasigirdo šūksmų: „Dešimt!“ Ministrė tęsė sakydama, kad visi nori stiprių mokytojų, gerų ugdymo programų, jog mokytis būtų įdomu. „Tačiau norėdami pasiekti puikių rezultatų, turime dirbti ir keisti mokyklą. Tikiuosi, turite daug siūlymų, kaip tai daryti. Apie tai ir galime kalbėtis, – kalbėjo J. Petrauskienė. Ministrė protestuotojams atnešė jiems krepšelių, prikrautų daržo ir sodo gėrybių ir jas padalijo. Dalis protestuotojų tuo metu vėl švilpavo.

A. Navickas padėkojo ministrei už dovanas, bet teigė, kad reikėtų daugiau kalbėtis. Jis klausė, kokį pažymį derėtų rašyti švietimo ir mokslo ministerijai už organizuojamų konsultacijų ir apklausų kokybę. „Turbūt retorinis klausimas – nėra kokybės, – teigė jis.

A. Navickas švietimo ir mokslo ministrei įteikė iš popieriaus padarytą paukštį. „Tai laisvės ir galimybių simbolis, – sakė protesto prieš mokslo metų ilginimą organizatorius. – Vaikai yra mūsų ateitis, galimybės ir laisvė. Tad neleiskime jų uždaryti į termosus, tuos narvelius, kurie vasarą yra visiškai nepatrauklūs. Todėl norėtume, kad ugdymo procesas būtų formuojamas visiškai kitaip.“

A. Navicko garsiai ištartas klausimas, ar susirinkusieji pritaria, kad mokslo metai nebūtų ilginami, protestuotojai atsakė šūksmais ir plojimais.

Ministrė taip pat kalba apie kitas priemones

Ministrė J. Petrauskienė žurnalistams dar kartą argumentavo, kodėl reikia ilgesnių mokslo metų. „Norime, kad mūsų vaikų laimėjimai mokykloje džiugintų, jog žinios, kompetencija, įgūdžiai nutiestų tiesų kelią į tolimesnes studijas, darbinę karjerą.“ Ji pažymėjo, kad pastaruoju metu mokslo rezultatai prastėja, situacija kai kuriose mokyklose sudėtinga. „Reikia daug ką keisti. 2007 metais mokslo metus sutrumpinome mėnesiui ir savaitei, – priminė J. Petrauskienė. – Taip, tai yra didžiulis krūvis mokytojams, moksleiviams. Tad kalbėkime apie mokslo metų trukmės atstatymą, siekdami užtikrinti ne tokią didelę įtampą šuoliuojant nuo vienos pamokos prie kitos, nuo vieno kurso prie kito, bet išdėstant nuosekliau, įvedant į mokyklą daugiau inovatyvių dalykų, įvairesnių praktinių užsiėmimų.“

A. Navicko nuomone, pirma būtina susitarti dėl turinio, tarkime, ką veikti birželio mėnesį – ar stiprinti kultūrinę, pažintinę, edukacinę veiklą, ar tik didinti pamokų skaičių, kuris formaliai nieko nelemtų.

Ministrės teigimu, mokslo metų ilginimas yra viena iš priemonių. J. Petrauskienė vardijo kitas: ugdymo turinio peržiūra, mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir kiti žingsniai, kurie „turi būti daromi ir yra daromi“. „Tai nėra įkalinimas. Mokykla turi būti gera vieta“, – apie ilgesnius mokslo metus sakė ministrė. Ji teigė, kad viso mokyklinės atostogos trunka keturis mėnesius.

LŽ prašoma palyginti ES valstybių mokyklų mokslo metų trukmę, J. Petrauskienė sakė: „Kitose šalyse jie gerokai ilgesni. Pagal statistiką mes esame antri, turintys ilgiausias atostogas.“

Tik Kroatijoje mokamasi trumpiau – 637 valandas, o Lietuvoje – 737. Iš Baltijos šalių Latvijos moksleiviai mokosi 794, Estijos – 823 valandas.

Ministerijos argumentai neįtikino

Švietimo bendruomenė labai susirūpinusi dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) planų ilginti mokslo metus. Surengtos apklausos, kurioje dalyvavo 15 600 švietimo darbuotojų, moksleivių ir tėvų, rezultatai rodo, jog visuomenės neįtikina ministerijos argumentai, kad didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymosi kokybę ir mokymosi rezultatus.

Nepaisant to, Švietimo ir mokslo ministerija ketina ir toliau lipti per tėvų, mokytojų ir mokinių galvas bei įteisinti savo užmačias. Ministerijos organizuojamos viešosios konsultacijos rengiamos tik patiems valdininkams tinkamu metu, kai vyksta pamokos, o tėvai būna darbe, todėl suinteresuoti asmenys: mokytojai, ugdymo įstaigų vadovai, tėvai bei mokiniai jose dalyvauti negali“, – teigė organizatoriai pranešime spaudai. Todėl balandžio 10 dieną jie nusprendė surengti viešąsias konsultacijas dėl mokslo metų ilginimo prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir vėliau – prie Vyriausybės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"