TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Diskutuojama, kaip švietimą Lietuvoje padaryti globalų

2015 04 13 15:55
AFP/Scanpix nuotrauka

Vaikai turėtų suprasti ir mokytis spręsti pasaulines klimato kaitos, konfliktų, skurdo problemas jau nuo darželio. Moksleiviai turėtų žinoti ne tik tai, kad mobiliųjų telefonų baterijoms reikalingas kobaltas, bet ir faktą, jog jį Afrikoje kasa jų bendraamžiai. Suaugę turėtų susimąstyti, kas ir kaip užsidirba iš kavos ar arbatos, vartojamos pusryčiams. 

Šitaip kalbėta šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje globalaus švietimo temai. Jos metu pristatytas ir Lietuvos globaliojo švietimo koncepcijos projektas.

Dokumentą parengė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta darbo grupė. Jį perskaityti galima čia. Iki gegužės 15 d. rengėjai laukia pasiūlymų ir tikisi, jog šių metų rugsėjį-spalį pavyks metmenis patvirtinti.

Pagal dokumente pateikiamą apibrėžimą, globaliuoju švietimu siekiama ne tik prisidėti prie supratimo apie pasaulines problemas, bet ir skatinti apmąstyti savo vaidmenį jų sprendime, o galų gale – motyvuoti imtis veiksmų „kuriant teisingesnį pasaulį“. Jis apima daugybę temų tokių kaip žmogaus teisės, lyčių lygybė, ekologija ir aplinkosauga, skurdo mažinimas, kariniai konfliktai, diskriminacija, rasizmas, demokratija, sąžininga prekyba, atsakingas vartojimas, tarpkultūrinė įvairovė etc.

Kam to reikia?

Į renginį Vilniuje susirinkę Lietuvos ir kitų Europos šalių švietimo specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei politikai diskutavo apie globaliojo švietimo koncepcijos turinį bei tai, ko reikia, kad ji būtų įgyvendinta. ŠMM viceministrė dr. Natalja Istomina pabrėžė, kad tai yra „moralinė ir vertybinė investicija“ ir šis mokymo(si) procesas svarbus, net jei rezultatai nebus pamatomi iš karto. „Globalus švietimas turi eiti per visus gyvenimo pjūvius“, – sakė ji.

Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos (URM) viceministras Andrius Krivas atkreipė dėmesį į kiekvieno Europos Sąjungos (ES) gyventojo pareigą prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo bei faktą, kad nemaža dalis europiečių nežino, kam teikiama iš valstybių narių biudžeto skiriama parama. 2014 metais ES paskyrė 58,2 milijardus eurų skurdžių šalių vystymuisi ir išlieka didžiausia paramos teikėja pasaulyje. ES valstybės narės neturi vieningos globaliojo švietimo strategijos, tačiau dalis šalių yra tai įtraukusios į nacionalines švietimo programas.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas dr. Romas Pakalnis sakė, kad galėtų bambėti dėl rengiamos koncepcijos, tačiau nesiruošia to daryti. „Kaip gamtininkas aš žinau pagrindinį aplinkosaugos problemų sprendimų kelią – mąstyk globaliai, veik lokaliai, – kalbėjo jis, primindamas ir kitą medalio pusę. – Pasauliui esame įdomūs tik būdami stiprūs, turėdami kuo prisidėti prie pasaulio švietimo dalykų“. „Taip, reikia išgyvendinti skurdą ir atsilikimą. Aš manyčiau, ir karą, kaip problemų sprendimų priemonę. Kitaip sunku įrodyti jauniems žmonėms, kad žmogus yra protingas“, – pridūrė. Pasak R. Pakalnio, civilizuotas pasaulis gali spręsti visas problemas nuo karo iki ekonominio atsilikimo. Kad pasaulis nustotų kunkuliavęs, kaip teigė jis, būtina mąstyti apie ateitį.

Daugiau nei žinios

Viešosios įstaigos „Pasaulio piliečių akademija“ vadovė Indrė Augutienė pridūrė, kad globalusis švietimas Lietuvoje reikalingas ir todėl, kad padeda įsitvirtinti darbo pasaulyje. Šiandien įmonėse dažnai vyrauja tarpkultūrinė aplinka, darbo sąlygos greitai kinta ir norint jose išsilaikyti būtina suprasti pasaulinius reiškinius. Anot jos, globalusis švietimas ne tik suteikia žinias, bet ir ugdo gebėjimus dirbti su naujomis technologijomis ir medijomis, bendradarbiauti su įvairios kilmės, rasės, kultūros žmonėmis, skatina kritiškai, kūrybiškai mąstyti ir taip toliau. I. Augutienė pabrėžė, jog įgūdžiai daug svarbesni nei žinios ir globalusis švietimas yra būdas paskatinti kaitą visuomenėje.

Be to, koncepcijos projekte numatomas įgūdžių ugdymas apima ir tokių vertybių kaip lygybė, pagarba įvairovei, solidarumas, empatija, atvirumas patirtims, tolerancija, skiepijimas. „Pasaulio piliečių akademijos“ vadovės teigimu, globalusis švietimas leis įvertinti savo asmeninius norus pasaulinių reiškinių kontekste bei suteiks pagrindo keisti savo elgseną. Paklausta, ar nėra „donkichotiška“ tikėtis, kad lietuviai galvos apie kobalto kasyklose dirbančius vaikus, jei net nesugeba rūšiuoti šiukšlių, ji pasidalino patirtimi apie vedamus globaliojo švietimo mokymus. Pasak jos, po dviejų-trijų dienų mokymų dalyvių požiūris pasikeičia, jų pačių problemos nebeatrodo tokios reikšmingos, lyginant su kur kas skurdesnių šalių gyventojais.

Pakeis tautinę tapatybę?

Koncepcijos projekte teigiama, jog „globaliojo pilietiškumo kompetencijos yra neatsiejama Lietuvos piliečio tapatybės dalis“. Pasak Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) direktoriaus Valdo Jankausko, prisidėjusio prie dokumento rengimo, grėsmė vietiniam identitetui nekyla. „Tai jokių būdu nėra supriešinimas. Žinoma, esame daugiau prisirišę prie tautinio identiteto, todėl lengva nebus“, – apie projekto patvirtinimo perspektyvas kalbėjo jis. Pabrėždamas pasaulinių problemų supratimo naudą jis pateikė aktualų pavyzdį apie Ukrainą. Jei žinome, kas ten vyksta, esame atsparesni propagandai, pumpuojamai iš Rusijos.

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė išreiškė susirūpinimą, kad susitarti dėl globaliojo švietimo įtraukimo į ugdymo programas bus nelengva. „Kai paliesime humaniškas vertybes, tuomet susidursime su galiomis, norinčiomis išlaikyti savo pozicijas, valstybėje“, – kalbėjo ji, kaip vieną tokių galių įvardydama Katalikų Bažnyčią. Anot jos, vos pradėjus mokyklose dėstyti apie diskriminaciją, lyčių lygybę ir panašiai, mokytojai ir tėvai priešinsis, sakydami, kad vaikai mokomi „iškrypusių vertybių“. „Bus sunku sugriauti tautinį suvokimą“, – kalbėjo A. M. Pavilionienė.

LVJC direktorius į politikės nuogąstavimus atsakė, kad reikalingas laikas ir nuosaikumas, kad būtų galima susitarti. Jis pabrėžė, kad negalima naudoti spaudimo, nes tam, kas „nuleista iš viršaus“ priešinamasi, būtina skatinti mokytojų motyvaciją domėtis pasauliniais reikalais, suteikiant pakankamai informacijos. Į globaliojo švietimo tikslinę auditoriją patenka ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikai bei moksleiviai, bet ir studentai, besimokantys suaugę, žurnalistai, valstybės institucijų darbuotojai. „Geriausiai gydo laikas ir žinios“, – teigė V. Jankauskas, pats sulaukęs agresyvių reakcijų dėl puoselėjamų idėjų Lietuvos švietimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"