TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dividendų tvenkinį vers tapti jūra

2014 11 07 6:00
Algirdas Butkevičius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Vyriausybei atsisakius minties naikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, kitų metų biudžete atsiversiančią šimtamilijoninę skylę turėtų kamšyti valstybės įmonės. Tačiau jos neatskleidžia, ar pajėgs išmokėti gerokai didesnius dividendus. Politikai ir ekspertai šį valdžios planą vertina palankiai, nors užsimena, kad jo tikslas gali likti nepasiektas.

Valstybės valdomų įmonių pajamos pernai viršijo 7,5 mlrd. litų, grynasis pelnas siekė beveik 500 mln. litų. Į valstybės iždą pateko 156 mln. litų. Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad geresnio „žmonių gyvenimo ir ateities labui“ valstybės įmonės turėtų uždirbti daugiau pinigų pagrindiniam jų akcininkui - šalies gyventojams.

Anot Vyriausybės vadovo, valstybės valdomų įmonių dividendai, pirminiais vertinimais, yra apie 150 mln. litų didesni, nei pateikta biudžeto projekte, ir galėtų būti viena reikšmingų galimų pajamų eilučių. „Be abejonės, visada yra galimybių būti racionalesniems, efektyvesniems. Šiuo metu bendras ekonomikos augimo fonas įmonėms leidžia lengviau pertvarkyti, optimizuoti balansus, keisti nuosavybės struktūrą. Didesnį krūvį finansuojant investicijas numatyti skolintam kapitalui. Tai sudaro prielaidas valstybei, kaip savininkui, dalį nuosavybės panaudoti visuomenės poreikiams perskirstant per valstybės biudžetą“, - aiškino A. Butkevičius.

Puoselėjamos mintys apie valstybės įmonių kapitalo struktūros pokyčius, svarstomos privataus kapitalo įsitraukimo galimybės.

Pasirengę pervesti 85 mln. litų

„Lietuvos energijos“, kontroliuojančios LESTO, „Lietuvos energijos gamybą“, „Lietuvos dujas“ bei mokančios dividendus į biudžetą, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas pažymėjo, kad įmonės mokamų dividendų dydis priklausys nuo šių metų „Lietuvos energijos“ grupės bendrovių rezultatų, taip pat nuo Vyriausybės sprendimo. „Be to, grupėje yra biržinių įmonių, todėl negalime skelbti prognozių dėl laukiamų dividendų“, - aiškino jis.

Pasak D. Misiūno, „Lietuvos energijos“ grupė, būdama finansiškai gana pajėgi, gali lanksčiai planuoti pinigų srautus ir patenkinti tiek plėtros projektų finansavimo, tiek įprastų, finansinių metų pelno dydžio neviršijančių, dividendų mokėjimo poreikius. „Tikslas valstybės įmonėms mokėti dividendus yra sveikintinas - tai skatina jas efektyviau valdyti joms patikėtą valstybės turtą ir gerinti jo grąžos rodiklius. Grąža akcininkams - vienas pagrindinių mūsų grupės strategijos elementų. Prielaidas išmokėti dividendus sukuria veiklos sąnaudų mažinimas, investicijos į elektros skirstomųjų tinklų bei energijos gamybos pajėgumų modernizavimą, jų efektyvumo didinimą“, - pasakojo D. Misiūnas.

Pernai dėl sukauptų nuostolių „Lietuvos energija“ negalėjo išmokėti dividendų. 2012 metais į vastybės biudžetą sumokėta 275 mln. litų dividendų. „Šįmet „Lietuvos energijos“ akcijas valdanti Finansų ministerija siūlo išmokėti dividendus už 2014 metų pirmąjį pusmetį. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, „Lietuvos energija“ 2014 metais į biudžetą perves apie 85 mln. litų dividendų“, - teigė D. Misiūnas.

Duoda tiek, kiek pagrįsta

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ 2012 metais išmokėjo 391 mln. litų, pernai - 45 mln. litų, šiemet - 113 mln. dividendų. „Litgrid“ komunikacijos vadovė Vilija Railaitė negalėjo atsakyti, ar bendrovė būtų pajėgi išmokėti daugiau dividendų, nes šiuos klausimus sprendžia įmonės akcininkai.

„Lietuvos geležinkeliai“ valstybės biudžetą pernai papildė beveik 30 mln. litų, o šiemet už praėjusius metus išmokėjo 10,6 mln. litų dividendų. Įmonės atstovo spaudai Vidmanto Gudo teigimu, kasmet raginama mokėti kuo daugiau dividendų. „Bendrovė jų išmoka tiek, kiek teisiškai ir ekonomiškai yra pagrįsta. Sprendimus dėl dividendų išmokėjimo priima Susisiekimo ministerija. Tai daroma parengus finansinę atskaitomybę, paprastai antrąjį metų ketvirtį“, - aiškino jis.

Lietuvos paštas už 2013 metus išmokėjo beveik 8,5 mln. litų dividendų. „Sprendimą, ar bendrovė turi išmokėti dividendus, priima jos akcininkas. Atsižvelgdamas į įmonės finansinius rezultatus, akcininkas taip pat nusprendžia dėl mokėtinos dividendų sumos“, - teigė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Pernai rugpjūtį veiklą pradėjęs Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ dar nėra mokėjęs dividendų. „Bendrovės galimybės mokėti dividendus priklausys nuo veiklos rezultatų, jiems didelę įtaką turi reguliavimo institucijų sprendimai - gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas reguliuoja Kainų komisija. Sprendimą paskirstyti bendrovės pelną priims visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi „Amber Grid“ akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje, bet kokios informacijos apie bendrovės veiklos prognozes, įskaitant ir planuojamą mokėti dividendų dydį, viešą skelbimą griežtai reglamentuoja Lietuvos banko nustatytos taisyklės“, - sakė „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius.

Ateitų daugiau pinigų

Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, valstybės įmonių uždirbtas pelnas yra ne pačių bendrovių nuosavybė, tad kaip jį reikėtų panaudoti, turėtų spręsti Seimas ir Vyriausybė. „Žinau, kad kai kurios įmonės nenori tų pinigų atiduoti. Socialdemokratai anksčiau labai kategoriškai mus kritikuodavo, kai versdavome tas bendroves dalį pelno grąžinti į biudžetą. Esu įsitikinęs, kad dėl valstybės įmonių sukauptų lėšų ir jų panaudojimo turi spręsti Vyriausybė bei Seimas. Pinigų į biudžetą gali ateiti daugiau, negu iki šiol ministrų kabinetas buvo numatęs“, - įsitikinęs jis.

Konservatorių lyderio nuomone, reikia keisti dividendų skirstymo ir išmokėjimo tvarką, kartu su valstybės biudžeto projektu svarstyti atskirų įmonių investicinius planus. „Nuo 2010-2011 metų imtasi didelių permainų valdant valstybės įmones. Tai leido gerokai skaidriau pamatyti jų finansinius rodiklius. Trūksta dar vienos grandies - kad jų finansų valdymas būtų tvarkomas pagal tai, kaip bendrai tvarkomos valstybės lėšos. Įmonių investiciniai ir kiti didesni projektai turi būti svarstomi taip, kaip kiti investiciniai projektai, kai investuojama iš valstybės biudžeto lėšų“, - kalbėjo A. Kubilius.

Grąža galėtų siekti milijardą

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, sprendimas reikalauti iš valstybės valdomų įmonių didesnės grąžos jai yra teisingas. Jis pabrėžė, kad šios bendrovės sumoka palyginti mažai dividendų, nuosavo kapitalo grąža - gerokai mažesnė nei privataus sektoriaus įmonių. „Kitas, galbūt kur kas aktualesnis klausimas - ar pavyks pasiekti tokių rezultatų, ar toks planas bus tiesiog įrašytas į biudžetą, o įmonės negaus jokių konkrečių užduočių ir nebus jokios atsakomybės už tai, jei tikslai nepasiekiami“, - atkreipė dėmesį N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Ekonomistų skaičiavimais, efektyviai valdomos ir visą savo pelną skiriančios ne investicijoms, o dividendus išmokančios valstybės įmonės turi potencialo per metus biudžetą papildyti apie 1 mlrd. litų. „Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ne visos valstybės bendrovės siekia pelno, kai kurios jų siekia atlikti tam tikras funkcijas, teikti viešąsias paslaugas ir nei uždirbti pelno, nei patirti nuostolio. Daug įmonių, pavyzdžiui, energetikos sektoriaus, turi siekti pelno. Tačiau kartu turi tikslų investuoti: plėtoti, palaikyti esamą infrastruktūrą. Per daug reikalaujant iš jų mokėti į biudžetą, ilguoju laikotarpiu gali nukentėti tų sektorių infrastruktūra“, - perspėjo N. Mačiulis. Taip pat ne visada galima greitai pasiekti tikslų.

N. Mačiulis pabrėžė, kad labai laukiama sprendimo į valstybės valdomas įmones pritraukti privatų kapitalą. Tai būtų ne tik valstybės pajamų šaltinis. Privatus kapitalas sustiprintų skaidresnį ir efektyvesnį valdymą. Per biržą platinamos akcijos suteiktų papildomų impulsų. „Toks sprendimas išspręstų daug problemų vienu metu. Tai reikėtų svarstyti kuo greičiau, ypač šiuo metu, kai trūksta lėšų neišmokėtoms senatvės pensijoms kompensuoti, kai reikalingos vienkartinės išlaidos krašto apsaugai“, - sakė ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"