TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Domimasi nacių pagrobtais turtais

2016 03 23 6:00
Emanuelis Zingeris: "Užsakėme papildomus tyrimus, juos atlieka ne tik užsienio specialistai, bet ir lietuvių tyrinėtojai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Imama tirti, kokias kultūros vertybes per karą naciai Lietuvoje pagrobė iš žydų. Berlynas netrukus gali sulaukti oficialaus paklausimo, koks gi, pavyzdžiui, keturių inkunabulų hebrajų kalba likimas, – mūsų šalis sieks šį turtą susigrąžinti. Taip pat bus parengta studija apie žmones, išvežtus į priverstinio darbo stovyklas Vokietijoje.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sutarė imtis kelių didelių tyrimų. Tai LŽ patvirtino šios komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Abejonių neturi likti

Anot E. Zingerio, dalis tyrimų jau pradėta, tačiau lieka klausimas dėl, pavyzdžiui, nacių iš Lietuvos išvežtų kultūros vertybių. Būtent tai turėtų aiškintis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro mokslininkai.

Komisijos pirmininkas pasakojo, kad dar iki karo Alfredo Rosenbergo štabas tyrinėjo žydų organizacijose, bibliotekose, muziejuose sukauptas retenybes ir sudarinėjo jų sąrašus. „Todėl užsakėme papildomus tyrimus, juos atlieka ne tik užsienio specialistai, bet ir lietuvių tyrinėtojai. Manau, kreipsimės ir į Vokietijos vyriausybę su paklausimu, nes abejonių dėl to negali būti“, – dėstė jis.

E. Zingeris minėjo Nojaus Feigelmano knygoje „Lietuvos inkunabulai“ įvardytas retenybes iš Mato Strašūno viešosios žydų bibliotekos Vilniuje. „Yra aiškios nuorodos, kad šioje bibliotekoje buvo 4 inkunabulai hebrajų kalba, juos vokiečiai išsivežė. Inkunabulai išspausdinti 1475 metais viename Italijos mieste. Jų vertė yra neįkainojama. Taigi po truputį klostosi aiškus vaizdas dėl turto, išvežto į reichą“, – kalbėjo jis.

Skaičius vadina klaikiais

Kai kurie nacių okupacinio režimo nusikaltimai iki šiol neįvertinti. Anot komisijos pirmininko, mokslininkai ims rengti studiją apie Lietuvos gyventojus, išvežtus į Vokietiją priverstinių darbų. „Aiškėja klaikūs skaičiai – apie 70 tūkst. Lietuvos piliečių, ne žydų, išvežtų į priverstinius darbus. Reikės įvertinti šiuos dalykus, tyrimą atliks Lietuvos istorikai Arūnas Bubnys ir Alfredas Rukšėnas“, – teigė E. Zingeris.

Netrukus turėtų pasirodyti holokausto tyrinėtojų Joachimo Tauberio ir Christopherio Dieckmanno naujausi moksliniai tyrinėjimai lietuvių kalba. Šie žymūs mokslininkai yra komisijos nariai. „Tai neseniai pasirodžiusios knygos. Abu mokslininkų darbai – milžiniškos apimties. Knygos rekomenduotos versti, faktiškai jau rasti finansavimo šaltiniai. Taigi bandome lietuvių kalba pateikti visus tarptautinėje apyvartoje esančius žymiausių ir iškiliausių mokslininkų darbus“, – aiškino komisijos pirmininkas.

Dėl visų šių dalykų, anot jo, Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir holokausto įvertinimo pakomisė ir diskutavo visas tris dienas, po 12 valandų per dieną. E. Zingeris pridūrė, kad finansavimo klausimai spręsti sudėtingai, bet vis dėlto pavyko jį užsitikrinti.

Daug metų nesirinko

E. Zingerio vadovaujamos komisijos darbą 2012-ųjų rudenį savo dekretu atnaujino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po 8 metų pertraukos komisija į pirmą posėdį susirinko 2013 metais. Tačiau, kaip tuomet skelbta, derino techninius ir finansinius klausimus.

Komisijos pirmininko teigimu, vasaros pradžioje turėtų susirinkti pakomisė, vertinanti sovietinio okupacinio režimo nusikaltimus. Tarp jos narių – ir garsus istorikas Timothy Snyderis, Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO atstovas Jonathanas Brentas.

Pasak šios pakomisės vadovo istoriko Arvydo Anušausko, sovietų nusikaltimai, padaryti iki šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, daugiau ar mažiau įvertinti, dėl dalies jų pateiktos ir komisijos išvados. Taigi dabar ji turėtų imtis 6–8 dešimtmečių nagrinėjimo. „Tačiau nėra tokių išteklių, kad, pavyzdžiui, T. Snyderis atliktų tyrimą. Bet yra galimybė pakviesti jį apsvarstyti parengtų išvadų“, – kalbėjo jis.

Nesiekia „dubliuoti“

A. Anušausko teigimu, dar neaišku, kada komisija imsis vėlyvojo sovietinės okupacijos laikotarpio, kolaboravimo ir prisitaikymo temų. Anot jo, taip jau susiklostė, kad daugiau dėmesio buvo skirta nacių nusikaltimams. „Komisija neturi tikslo „dubliuoti“ tyrimus – ji siekia įtraukti tam tikrų sričių svarbiausius tyrinėtojus ir tyrimų pagrindu parengti išvadas. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką svarstytas ir tyrimas dėl žydšaudžių skaičiaus arba dėl 1941 metų vasaros įvykių ir lietuvių prisidėjimo prie žydų žudynių“, – priminė A. Anušauskas.

Jo manymu, komisija gali rinktis ir apsvarstyti bei patvirtinti išvadas istorikės Ingos Arlauskaitės-Zakšauskienės disertacijos „Vakarų radijo transliacijos į Sovietinę Lietuvą 1950–1990 m.“ pagrindu. „Šio darbo išvados iš esmės keičia požiūrį į tam tikrą radijo stočių įtaką. Net pasipriešinimo dalyviai tikėjo, kad jiems daroma įtaka, nors realiai tos radijo stotys tuo laikotarpiu neveikė. O ir tų radijo stočių politika buvo visai kita“, – dėstė A. Anušauskas.

Jau kurį laiką komisijos tinklalapis yra atnaujinamas, o jame anksčiau viešai skelbta tyrimų medžiaga neprieinama. A. Anušauskas nurodė, kad komisijai skiriamą finansavimą iš esmės suryja posėdžių organizavimas.

Be to, komisija vykdo edukacines programas mokyklose, nors tarptautiniai ekspertai šioje komisijos veikloje, pasak E. Zingerio, dalyvauja neatlygintinai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"