Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Donaldui Trumpui dėstys mūsų regiono rūpesčius

 
2017 07 04 6:00
Galimybę Varšuvoje pasikalbėti su JAV vadovu Donaldu Trumpu turės ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šį ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė vyks į Varšuvą ir ten drauge su kitais Vidurio, Rytų bei Pietų Europos šalių lyderiais susitiks su JAV vadovu Donaldu Trumpu. Šis, iš pirmų lūpų išgirdęs apie mūsų regionui kylančius iššūkius ir grėsmes, vėliau kalbėsis su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.

D. Trumpas rengiasi dar vienai kelionei į Europą. Liepos 6-ąją jis atvyks į Lenkiją ir dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime. Vėliau JAV prezidentas skris į Hamburgą, kuriame vyks ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių, vadinamojo Didžiojo dvidešimtuko (G 20), vadovų susitikimas. Čia jis pirmą kartą susitiks su Rusijos prezidentu V. Putinu. Prieš tai mūsų regiono valstybių lyderiai D. Trumpui Varšuvoje dar kartą primins, su kokiais saugumo iššūkiais dėl Rusijos veiksmų susiduria ši Europos dalis.

Lietuvos prezidentūros atstovai teigė, kad pagrindinis JAV prezidento vizito Varšuvoje tikslas – susitikti ir pasikalbėti su mūsų regiono šalių lyderiais.

Varšuvoje per susitikimą su JAV prezidentu daugiausia dėmesio ketinama skirti saugumo klausimams.

Be to, D. Trumpas savo vizitu į Lenkijos sostinę nori parodyti, kad mūsų regionas JAV yra svarbus, Vašingtonas suvokia čia kylančias grėsmes (Rusija rengiasi karinėms pratyboms „Zapad 2017“, per kurias, tikėtina, vėl bus simuliuojamas karinis konfliktas su NATO; nekeičia taktikos energetinės politikos klausimais, pavyzdžiui, tiesdama naują dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ ir pan.).

Santykiai klostosi gerai

Anot prezidentūros atstovų, per susitikimą su JAV prezidentu daugiausia dėmesio ketinama skirti saugumo klausimams. Trijų jūrų iniciatyvos valstybių lyderiai D. Trumpui primins regione kylančius iššūkius. „Mūsų interesas – kuo didesnis JAV karių ir technikos buvimas čia. Taip pat bus aptartos NATO reformos, kas yra aktualu ne tik JAV, bet ir mums patiems. D. Trumpas nuolat pabrėžia gynybos finansavimo klausimą – mes tai ne tik suprantame, bet ir reaguojame“, – tvirtino vienas prezidentės patarėjų. Jis priminė, kad įsipareigojimą krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto Lietuva atitiks jau kitais metais.

Su D. Trumpu Varšuvoje taip pat žadama kalbėtis apie hibridines grėsmes, dažnėjančias kibernetines atakas.

D. Trumpo požiūris į tam tikrus dalykus ir retorika Senajame žemyne vertinami nevienareikšmiškai. Po pastarojo jo vizito Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Europa nebegali visiškai pasikliauti Amerikos lyderyste. Tačiau, prezidentūros atstovų teigimu, Lietuvos santykiai su JAV prezidento administracija klostosi labai gerai: užmegzti kontaktai, vyksta įvairių lygių susitikimai.

Siekiama didesnės integracijos

Trijų jūrų iniciatyva geografiškai jungia 12 valstybių – Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją.

Šios iniciatyvos autoriai – Lenkijos ir Kroatijos prezidentai Andrzejus Duda bei Kolinda Grabar-Kitarovič. Pirmas šiam tarptautiniam bendradarbiavimo forumui priklausančių valstybių vadovų susitikimas vyko praėjusiais metais Dubrovnike.

Pagrindiniai šios iniciatyvos tikslai – skatinti Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalių sujungiamumą. „Kaip žinome, regione dar nepakankamai funkcionuoja dujų, elektros rinkos. Jei kalbėsime apie transporto susisiekimą, keliai nėra taip gerai išvystyti kaip vakarinėje Europos dalyje. Šia iniciatyva siekiama ir skatinama stiprinti sujungiamumą, mažinti atotrūkį nuo likusios Europos. Norėtume taip lengvai pasiekti Zagrebą iš Vilniaus, kaip iš Paryžiaus pasiekiamas Londonas. Ne mažiau svarbu bendromis jėgomis plėtoti energetinius projektus. Lietuva išsivadavo iš monopolininko „Gazprom“ rankų. Daug ką domina mūsų suskystintų gamtinių dujų terminalo pavyzdys. Juolab kad ir Pietryčių Europos valstybės, pavyzdžiui, Kroatija, susiduria su panašiais iššūkiais“, – pasakojo S. Daukanto aikštės rūmų atstovai.

Varšuvoje vyksiančiame susitikime Trijų jūrų iniciatyvos šalių lyderiai aptars bendradarbiavimo stiprinimą plėtojant energetinius ir infrastruktūrinius ryšius regione. Planuojama priimti bendrą deklaraciją, kurioje 12 valstybių vadovai pažymės pagrindinius tolesnio bendradarbiavimo tikslus.

Tomas Janeliūnas: "Manau, kad susitikimas gali pakeisti ar bent jau sustiprinti supratimą, kokias grėsmes Europai kelia Rusija, kaip amerikiečiai gali ir turėtų mažinti riziką." Romo Jurgaičo nuotrauka

Naudinga išsakyti nuomonę

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas būsimą D. Trumpo apsilankymą Varšuvoje vertino kaip naudingą mūsų regiono šalims ir Lietuvai. Jo nuomone, JAV prezidentas atvyksta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis nori parodyti dėmesį Rytų Europai. Be to, Lenkijoje, tarptautiniame NATO batalione, yra dislokuoti JAV kariai. „Žinoma, neatmesčiau tikimybės, kad didelis lenkų emigrantų skaičius JAV taip pat turėjo įtakos. Čikagoje po rinkimų teko susitikti su lenkų išeiviais, dauguma jų balsavo būtent už D. Trumpą. Manau, jie turi palyginti didelę įtaką. Be to, ir pati Varšuva siekė tokio susitikimo“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Kirkilo manymu, Lietuva elgiasi teisingai, kad neprisideda prie kai kurių didžiųjų Europos Sąjungos šalių gana kritiškos nuomonės apie D. Trumpą. Susitikimas su JAV prezidentu, anot Seimo vicepirmininko, yra galimybė užmegzti glaudesnį kontaktą, dar kartą papasakoti apie regione kylančius saugumo iššūkius, išsakyti savo pozicijas. „Kaip žinote, kitame susitikime D. Trumpas kalbėsis su V. Putinu. Mums išdėstyti savo nuomonę yra labai naudingas momentas“, – sakė jis.

Laikosi įsipareigojimų

Kalbėdamas apie JAV ir Rusijos santykius, G. Kirkilas tikino kol kas nematantis, kad D. Trumpo administracija kaip nors aiškiau išdėstytų savo poziciją dėl Maskvos. Jis svarstė, jog prie to prisideda tai, kad D. Trumpas ir jo aplinka Amerikoje griežtai kritikuojami dėl galimų ryšių su Kremliumi. Dėl to JAV prezidentas patiria spaudimą iš Kongreso, Senato ir iš atstovaujamos Respublikonų partijos. „Tai sukuria padėtį, kai pabrėžti savo politiką Rusijos atžvilgiu arba anksti, arba kol kas neįmanoma. Rusai į tai irgi reaguoja labai įvairiai. Bet kuriuo atveju jie taip pat nežino, kokia bus tikroji naujosios administracijos politika. Sakyčiau, dabar yra neapibrėžtas laikas, ir mūsų aktyvumas yra labai svarbus“, – aiškino Seimo vicepirmininkas.

Tomas Janeliūnas: „Manau, kad susitikimas gali pakeisti ar bent jau sustiprinti supratimą, kokias grėsmes Europai kelia Rusija, kaip amerikiečiai gali ir turėtų mažinti riziką.“

Kartu G. Kirkilas pažymėjo, kad JAV toliau tvirtai laikosi savo įsipareigojimų sąjungininkams, pavyzdžiui, rūpinasi NATO rytinių sienų stiprinimu.

Stiprins grėsmių supratimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas taip pat pabrėžė, kad D. Trumpo vizitas į Varšuvą yra svarbus. „Jeigu kalbėtume apie tai, ar jis simbolinis, tai irgi būtų tiesa. Tačiau tai nereiškia, kad simboliniai susitikimai yra nesvarbūs. D. Trumpas kol kas apskritai yra aplankęs palyginti nedaug šalių, ir iš jo visi dar laukia aiškesnės užsienio politikos krypties, kokių nors įsipareigojimų ar bent jau tezių, kaip nuosekliai atrodys būsima prezidento užsienio politika. Turint galvoje, kad tiek daug neatsakytų klausimų, tokie vizitai yra svarbūs ir pasirinkimas, į kurias šalis keliaujama, irgi yra svarbus“, – tikino ekspertas.

Anot T. Janeliūno, Varšuvoje D. Trumpas turės galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie mūsų regiono problemas. Esą dabar matyti, kad JAV prezidentui trūksta tiesioginio informacijos šaltinio. „Kartais matome, kad po susitikimų su vienais ar kitais užsienio valstybių lyderiais prasiplečia JAV prezidento horizontas, ir jis pradeda kitaip vertinti reiškinius, apie kuriuos jau turėjo susidaręs nuomonę“, – aiškino politologas.

T. Janeliūnui atrodo, kad kol kas D. Trumpas neskirsto Europos į atskiras dalis su skirtingais interesais. Iki šiol matėme, kad europiečius Amerikos prezidentas dažniausiai vertina pagal tai, kiek neva JAV yra permokėjusios už jų saugumą ar kiek jie yra skolingi už NATO palaikymą.

„Tas sudėtingesnis paveikslas, kurį jis turėtų pamatyti Europoje, iš tikrųjų yra svarbus, nes rytinė Europos, NATO dalis turi visai kitokį grėsmių suvokimą nei, tarkime, Briuselis, britai, ispanai ar italai. Manau, kad susitikimas gali pakeisti ar bent jau sustiprinti supratimą, kokias grėsmes Europai kelia Rusija, kaip amerikiečiai gali ir turėtų mažinti riziką, kuri kyla dėl galimos Rusijos agresijos. Visada manau, kad po tokių susitikimų, net jeigu jie nevyktų itin sklandžiai, vis tiek tai proga tiesiogiai perteikti tam tikras žinutes prezidentui“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"